VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
08.27. ŽADINO KŪRYBĄ, DOVANOJO POILSĮ
Julius Norkevičius
Pokario metais Telšių rajono Barvydžių kaimo Borusevičių sodyba miško broliams buvo sava. Dabar ji tokia yra kai kuriems dailininkams. Prieš septynerius (o gal ir prieš aštuonerius) metus juos čion sukvietė verslo žmogus, buvęs dainos teatro aktorius. nuoširdus kultūros gerbėjas, puoselėtojas Vincas Jackevičius ir tekstilininkas Anicetas Jonutis. Apie dešimt į Barvydžius atvažiavę kūrėjai pradėjo rašyti vilniečių dailininkų plenero „Šatrija“ kūrybinę biografiją. Pamažu šis renginys tapo populiarus, žinomas. Daugelis nori čia padirbėti. Ir kai sulaukia organizatorių kvietimo, nestinga entuziazmo ruoštis kelionėn.
„Šatrija“ plenero dalyvių sudėtis beveik kasmet nežymiai pasikeičia. Tačiau jo branduolys nesikeičia. Senbuviais jau tituluojami dalyvaujantys nuo pat pradžios. Tai vienas iš plenero sumanytojų tekstilininkas Anicetas Jonutis, tapytojai Filomena Linčiūtė–Vaitiekūnienė, Antanas Razmus, stiklo dailininkas Vygantas Paulauskas, tapytojas restauratorius Česlovas Polonskis. Kartą kitą Barvydžių plenere plušėjo ir Algimantas Stanislovas Kliauga, Laima Tamašiūnienė.
Kalbinti kūrėjai neslėpė, kad, artėjant vasarai, jie nekantriai laukia plenero „Šatrija“. Kuo šis renginys patrauklus, viliojantis?. Be abejonės, daug reikšmės turi kalvotosios Žemaitijos gamtos grožis, nesutryptos, urbanistikos dar neužgožtos apylinkės, išsaugojusios natūralios gamtos skleidžiamą ramybę. Čia kiekvienas, toli nenueidamas nuo sodybos, pamato savo kūrybai tinkamą objektą. Atranda užuovėją savo mintims, pergyvenimams išreikšti. Aplinka kiekvieną plenero dalyvį aplanko įkvėpimas, skirtingai paveikia kūrybai. Tai ir atspindi darbai, kurie „susirenka“ į parodėlę, jau tapusią tradicine paskutinių plenero dienų akcentu. Stabteli, ilgokai grožiesi ir širdimi pajauti, kad kūrėjus sudomino ir brėkštančio ryto miglą netikėtai praplėšęs saulės spindulys, ir Vinco marių nendryne begalinės paukštelių šnekos gal ilgam įkritusios į širdį, ir spalvomis turtingi saulėtekiai bei saulėlydžiai, ir vakaro vėsos padovanoti šešėliai, ir... Neįmanoma papasakoti, kokią tematiką širdyje sužadino dailininkui Žemaitijos gamta. Ji įdomi, nepaprastai skirtingai, originaliai įamžintas žemaitiško peizažo savitumas, gojelių rimtumas. Nenutylėtas ir žmonių gerumas, nors tai perteikti ir padovanoti būsimam žiūrovui labai sudėtinga.
Plenero dalyvių kasdieniam darbingumui didelės įtakos turi šeimininkės Vilijos Jackevičios nuoširdus rūpestis, paprasti šilti santykiai su kūrėjais. Dėmesingas organizatoriaus Vinco Jackevičiaus bendravimas žavi Barvydžių svečius – plenero dalyvius. Jiems daug gerų emocijų suteikia tai, kad, restauruodamas seną klėtį, pasirūpino įrengti mažus kambariukus, kas labai pagerino buitines gyvenimo, kūrybos sąlygas.
Plenero dalyviai dieną baigia susėdę aplink smagiai traškantį laužiuką Vinco marių pakrantėje. Prasideda kūrybinės diskusijos, pasakojami patirti įspūdžiai. Neretai mintimis nuklystama į ateities darbus.
Visi kviestieji susirinkę į Barvydžius, linksmai klegėdami pakelia plenero „Šatrija“ vėliavą, kurios autorius Anicetas Jonutis. Ji nuleidžiama atsisveikinant su svetinga sodyba, kai kiekvieną apima susimąstymo, o gal ir savotiško liūdesio nuotaika.
Atgal
