VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
08.10 PRAŠYMAS IŠAIŠKINTI AR LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 23 STRAIPSNIS GALIOJA BET KURIAM LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIUI
Gerbiamas Prezidente, norėčiau Jūsų paklausti ar teisinėje valstybėje mes gyvename. Ar teisinėje valstybėje gali teisėjai nepaisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, o tiksliau 23 straipsnio, kur yra aiškiai pasakyta, kad žmogaus nuosavybė yra neliečiama, ir niekas neturi teisės iš žmogaus ją atimti.
Gerbiamas, Prezidente, prašau padėti man rasti teisybę, apginti savo nuosavybę. Jūs esate vienintelė viltis padėti rasti man teisybę. Aš pakliuvau į užburtą ratą, Šiaulių apygardos teismo nutartis buvo vienašališka, į mano teises niekas nekreipė dėmesio, nors teisėjai turėtų būti bešališki priimdami sprendimus. Šiaulių apygardos teismas turbūt net nesigilino ir priėmė sprendimą palikti nutartį tokią kokia yra. Aš bandžiau kreiptis į Aukščiausiąjį teismą net du kartus, bet abu kartus mano skundus atmetė, nebežinau ką toliau daryti ir kaip apsiginti. Nors įstatymas tiksliai apibudina, kad pastatas negali būti per du sklypus, bet teismas tai ignoruoja, o kaip man su savo nuosavybe elgtis, negi aš dabar turiu dalį savo žemės padovanoti kaimynui, teismas šio klausimo neišsprendė. Jei ateityje sugalvočiau parduoti ar padovanoti savo nuosavybę, aš to paprasčiausiai taip pat negalėsiu, nes mano sklypo ribos nebeatitiks. Padėkite man, kad mano byla pasiektų teisingą, bešališką teismą, kad ją peržiūrėtų kompetentingi teisėjai ir padėtų tašką šioje neaiškioje bylos išvadoje. Aš neprašau sau naudos, aš prašau teisingumo, nes tikiu teisinga Valstybe ir teisingu Teismu. Toliau išdėstau kas mano manymu buvo ne taip....
Šiaulių apygardos teismas gindamas labiau savavališkos rekonstrukcijos nesąžiningus statytojus ir suteikęs atsakovams teisę neatlygintinai naudotis svetimu žemės sklypu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, CK 4.37 straipsnį, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVP įstatymas) 14 straipsnio 9 ir 11 dalis, Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalįbei tuo pačiu nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos panašiose bylose.
Šiaulių apygardos teismas neturėjo pagrindo riboti ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, nuosavybės teisę. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas ginasi savo žemės sklype nuo atsakovų neteisėto įsibrovimo – garažo savavališkos rekonstrukcijos padarinių.
Pažymėtina, kad ginčas kilęs iš konstitucinių nuosavybės bei imperatyviai reglamentuojamų statybos teisinių santykių, tačiau bylą nagrinėję teismai neišsprendė ginčo iš esmės ir tokiu būdu neatkūrė teisinės taikos tarp šalių. Dėl esminių garažo rekonstrukcijos pažeidimų atsakovai negali šio statinio įregistruoti nekilnojamojo turto registre, o ieškovas tinkamai naudotis savo žemės sklypu. Be to, sukurta nauja probleminė situacija. Atsirado neaiškumų dėl šalims priklausančių žemės sklypų bendros ribos, nes pagal teisės aktus žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas (Vyriausybės 2002 04 15 nutarimo Nr.: 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 20 p.).
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 02 05 sprendimas keistinas, o Šiaulių apygardos teismo 2019 06 03 nutartis naikintina pažeidus materialinės teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimą, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, procesinio sprendimo (nutarties) turinį, bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos panašiose bylose (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimai ne tik įtakojo neteisėto (iš dalies) sprendimo ir nutarties priėmimą, bet taip pat turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
Šiaulių apygardos teismas 2019 06 03 nutartimi apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo 2019 02 05 sprendimą paliko nepakeistą. Nutartis motyvuota tuo, kad ankstesnis teismas tinkamai įvertino visus įrodymus bei padarė teisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymėjo, kad nors pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (LAT 2009 06 08 nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-260/2009) žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas (Žemės įstatymo 40 str. 2, 6 d., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p.), tačiau nuardžius garažo šiaurinio karnizo dalį tiek, kad remiantis LR aplinkos ministro 2008 10 27 įsakymu Nr.: D1-571 patvirtinto STR 2.05.02.:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 63.1 ir 63.3 p. nuostatomis, garažo šlaitinio stogo karnizas į ieškovo žemės sklypo pusę būtų išsikišęs mažiausiu galimu – 400 mm dydžiu nuo vertikalaus šiaurinės sienos paviršiaus, ir stogo danga nuo karnizo krašto būtų išsikišusi taip pat mažiausiu galimu - 40 mm dydžiu, negali būti laikoma, kad toks statinys pažeistų minėtas teisės nuostatas. Teismas laikė, kad ir tokiu atveju šalių žemės sklypų ribos gali būti pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir garažas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre bei registre.
Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad visos garažo dalies, įsiterpusios į ieškovo žemės sklypą, nuardymas yra neproporcinga ieškovo teisės pažeidimo priemonė, tačiau tokia išvada padaryta nenustačius reikšmingų faktinių duomenų ir neištyrus byloje esančių įrodymų.
Teismai neatsižvelgė, kad pagal teisės aktus statyba svetimame žemės sklype be jos savininko sutikimo ne tik, kad negalima, bet ir draudžiama. Teismai nagrinėjamu atveju privalėjo taikyti TPSVP įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 3 punktą ir įpareigoti atsakovus nugriauti (išardyti) savavališkai rekonstruoto garažo dalį, įsiterpusią į ieškovo žemės sklypą.
Pažymėtina, kad savavališkos rekonstrukcijos faktas užfiksuotas administraciniu aktu ir atsakovų neginčytas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėjas Laimonas Martišauskis 2017 11 06 surašė administracinio nusižengimo protokolą bei administracinį nurodymą Nerijui Gasickui už tai, kad nuo 2015 iki 2017 10 15 vykdė II grupės nesudėtingų statinių, t.y. garažo ir viralinės su rūsiu rekonstravimo darbus, kuriems statybą leidžiantis dokumentas (projektas, leidimas) nėra privalomas, tačiau jam, kaip statytojui, garažo rekonstravimo darbams pradėti buvo privalomas ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, sutikimas, kurio jis neturėjo. Atsakovas pripažintas kaltu ir nubaustas 25 eurų bauda pagal ANK 356 straipsnį (t.y. statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus).
Be to gerbiamas Prezidente, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas Nerijus Jokšas visais įmanomais būdais klaidino teismą, pareiškė nepasitikėjimą net dviem matininkais iš atskirų įmonių, suabejojo geodezinių matavimų tikslumu atliktų 1998 m. 12 mėn, dėl ko aš patyriau papildomų išlaidų renkant įrodymus, kad tai tikslu ir kad viskas išmatuota gerai ir tiksliai, bet, jo rekomendacijomis teisėja įpareigojo patikslinti kito matininko išmatavimais. Kas beje ir patvirtino, kad viskas gerai. Jo rekomendacijomis teismas labiau kliovėsi, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos išaiškinimu mano advokatui Sauliui Alysai. Šiame rašte viskas išaiškinta įstatymiškai, ką teismas pripažįsta, bet tuo pačiu vis gi ignoruoja. Todėl jausmas yra toks, kad visi Šiaulių pareigūnai yra kažkaip suinteresuoti vieni kitus palaikyti ir sprendimų nekeisti, labai prašau pasidomėti, kodėl atrodo tos pačios institucijos , bet atskirų pareigūnų atsakymai iš atskirų miestų taip drastiškai skiriasi, kas šiuo atveju buvo teisus ir kas ne. Tai palieku teisę Jums spręsti, todėl pridėsiu jų atsakymus.
Pridedu šiuos dokumentus:
2017-11-21 UAB IMPOSTA geodezinė nuotrauka - 1 lapas.
2018-05-16 Matininko Raimondo Pranausko paaiškinimą – 1 lapas.
2018-08-21 IĮ Geodezijos studija geodezinė nuotrauka – 1 lapas.
2018-07-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriau atsiliepimą – kopija 5 lapai.
2018-12-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą – kopija 3 lapai.
2019-02-05 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą – kopija 15 lapų.
2019- 06-03 Šiaulių apygardos teismo nutartį – kopija 11 lapų.
Valerijus Pituninas
Šių metų vasario mėnesį įsitikinau. kad teismuose negalioja nei Konstitucija, nei teisės aktai išleisti įstatymų leidėjų. Neužtenka, kad mane apvogė, dar ir neatgavau savo turto ir pinigų išleistų teismo išlaidoms. Kaimynas, Ginkūnų kaime, Draustinio g. 1b, Šiaulių rajone, renovuodamas savo ūkinį pastatą, be mano žinios bei sutikimo, įsibrovė į mano sklypą, praplatino savo ūkinio pastato pamatą mano sklypo sąskaita, apšildė sienas, bei pakeitė stogo konstrukciją iš dvišlaičio į keturšlaitį, bandžiau susitarti kaimyniškai, bet į tai pasipylė grasinimai, supratęs, kad kompromiso nerasiu pasisamdžiau matininką iš IMPOSTA, kuris nustatė pažeidimus ir uždokumentavo. Kas ir buvo pateikta teismui kaip įrodymas. Posėdžio metu Nacionalinės Žemės tarnybos pareigūnas iš Šiaulių skyriaus bandė priversti mane persidaryti geodezinius matavimus teigdamas, kad Valstybės matų sistema yra neteisinga ir labai dideli nukrypimai. Privertė padaryti dar vienus matavimus, kurie buvo atlikti IĮ GEODEZIJOS STUDIJA , bet jie sutapo su pirmiau atliktais. Po matininko išaiškinimo, kad valstybės matų transformavimo sistema yra tiksli ir neginčijama, pradėjo teismą įtikinėti, kad griauti pastato negalima, nes atsakovui bus padarytas nuostolis. Čia ir norėčiau paklausti, o kad mane apvogė, ir ant mano žemės pasistatė ūkinį pastatą, tai man nuostolio nėra? Proceso metu matininkas teigė, kad matavimo prietaiso paklaida gali būti 5cm. Man paklausus matininko į kurią pusę gali būti paklaida, į mano sklypo ar į atsakovo , į ką buvo atsakyta, kad į abi puses nuo ašies, tai vadinasi tiek į atsakovo pusę, tiek į mano pusę, nuo ašies po 2,5cm neturi būti nieko užstatyta. Į ką teisėja neatkreipė dėmesio ir nuosprendyje parašė, kad nėra nustatyta pamato įlindimo į mano teritoriją. Matininkas teismui išaiškino, kad pastatas negali būti įlindęs į svetimą sklypą nei centimetro, į ką irgi nebuvo atkreipta dėmesio. Nejaugi dviejų matininkų matavimai dar neįrodymas įlindimo į mano sklypą. Be to, kaimynas ir toliau sėkmingai tęsė darbus ignoruodamas mane, be mano žinios lankėsi mano sklype, dekoravo savo ūkinį pastatą, tęsė apdailos darbus, kas užfiksuota faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte.
Mano advokatas užklausė Nacionalinės Žemės tarnybos Vilniuje apie susidariusią situacija, į ką raštiškai buvo atsakyta, kad pastatas jokiu būdu negali įeiti į kaimyno sklypą, kad prieš pradedant statybos darbus savininkas privalo gauti raštišką sutikimą iš kaimyno su kuriuo ribojasi sklypai, mūsų atveju ne tik, kad neprašė leidimo, bet ir įlindo į mano sklypą. Kodėl Šiaulių Nacionalinės Žemės tarnybos pareigūnas vietoj to, kad įneštų aiškumą teismui, jį klaidino teigdamas, kad žemės matavimai yra netikslūs, sakydamas, kad pastato nė jokiu būdu negalima griauti, nesvarbu, kad pastatytas ant svetimo sklypo, kodėl skiriasi Vilniaus Nacionalinės Žemės tarnybos atsakymas nuo Šiaulių. Išvadoje teisėja nusprendžia, kad pastatas neįlindęs į mano sklypą, nors turiu visus įrodančius dokumentus, pastato įlindimo atvejo nustatymą. Išvadoje įpareigoja atsakovą nupjauti stogo karnizo dalį 0,40cm, o viso stogas įlindęs į mano sklypą apie 0,83cm . Pamatas kerta sklypo ribą.
Gerbiama Prezidente, noriu paklausti, aš turėdamas Lietuvos Pilietybę, turėdamas Lietuvos Respublikos pasą, aš sąžiningai ir dorai gyvenu, nepažeidinėju jokių įstatymų, net neturiu baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Esu gimęs ir užaugęs Lietuvoje. Negi Lietuvoje neturiu jokių Konstitucinių teisių, negi manęs nesaugo Konstitucija, ir mane gali apvogti vien dėl to, kad pas mane pavardė turi rusišką šaknį?. Gerbiama Prezidente, nejaugi rusofobija net teismuose toleruojama? Nes kito logiško paaiškinimo aš teismo sprendime neįžvelgiu. Žmogus turėdamas visus įrodymus, kad jo Konstitucinės teisės yra pažeistos, negali teisme įrodyti savo tiesos. Teisėja užmerkia akis, kad jos sprendimui prieštarauja Konstitucijai, priima sprendimą, kuris neatitinka Konstitucijoje nurodytą 23 straipsnį, nors toliau Konstitucijoje parašyta, jei teisėjas nori priimti nuosprendį kuris neatitinka Konstitucijoje numatytus įstatymus, privalo stabdyti teismą ir kreiptis į Konstitucinį teismą, kad būtų išaiškinta... Teisėjas pagal Konstituciją turi būti bešališkas priimdamas sprendimus, mūsų gi atveju matosi atsakovo interesų gynimas. Gerbiama Prezidente, aš neprašau stoti į kieno nors pusę, aš tik noriu, kad teismas būtų bešališkas nuosprendyje. Aš noriu, kad neatsižvelgiant pas ką, kokios pavardės ir su kokiom šaknimis, neatsižvelgiant į pareigas ar nuopelnus, prašau jūsų įtakoti teisingam ir bešališkam teismo sprendimui, kad teisėjas žiūrėtų į įstatymą, o ne į rasę ar į odos spalvą. Teisėjas rašantis, kad nereikia griauti pastato, kuris įlindęs į mano sklypą, nes atsakovui bus padaryta didžiulė žala, norėčiau paklausti, o man žala nepadaryta pavogus iš manęs žemės gabalą, o man moralinę žalą kas įvertins, kad aš negaliu disponuoti savo turtu ir sprendimas priimamas ne įstatymo numatyta tvarka ir Konstitucija, o vadovaujantis teisingumu ir protingumu. Aš suprantu, kad ne visiems patinka, kad pavardės rusiškos ar dar kitokios, taip pat ne visiems patinka, kad pas žmones odos spalva skirtinga, kad žmonės skirtingų įsitikinimų ir pakraipų, bet jeigu mes norime gyventi teisinėje Valstybėje, turime susitaikyti ir niekaip neniekinti žmonių kurie kitokie. Tuo labiau pareigūnai užimantys tokias pareigas neturėtų skirstyti žmonių.
Gerbiamas Prezidente, tikiuosi jūsų supratimo ir prašau truputėlį laiko skirti susipažinti su mano problema, pridedu teismo nutartį ir Nacionalinės Žemės Tarnybos išaiškinimą šiuo atveju, prašau pasidomėti šią byla ir Teisėjos priimtu sprendimu. Taip pat Šiaulių skyriaus Nacionalinės Žemės tarnybos pareigūno darbu, nes iš jo išvadų matosi, kad pareigūnas galimai turėjo asmeninės naudos klaidindamas teismą, duodamas išvadas, leidžiančias abejoti kitų tarnybų išvadomis, kai tuo tarpu, Vilniaus Nacionalinės Žemės tarnybos atsakymai į tuos pačius klausimus turi kitokius išaiškinimus, kurie tiksliai atitinka įstatymo ir Konstitucinės teisės pagrindus.
Šiuo metu, aš teikiu apeliaciją Šiaulių apygardos teismui dėl teisėjos sprendimo ir noriu pasiteirauti, ar būtų galimybė mano apeliaciją svarstyti kitame mieste, nes manau, kad galimai teisėjai gali nesigilinti į bylos esmę nenorėdami menkinti ir keisti anksčiau priimto teisėjo sprendimo, nes Šiaulių miesto teisėjai kaip ir pareigūnai gali dirbti iš vien, norėtųsi, kad mano byla pasidomėtų nesuinteresuotas teisėjas.
Atgal
