VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
08.02. Skautų stovykla „Kurmiškės 2019“
Vida Jacevičienė
Praėjo daugiau nei trys savaitės nuo skautų stovyklos uždarymo, bet jau kelintą kartą skaitau vaikų prisiminimus apie šių metų skautų stovyklą „Kurmiškės 2019“, kurią organizavo LSS tunto „Valdovų rūmai“ vadovai. Vieni rašė, kiti piešė... Kiekvienas pagal savo amžių ir pomėgį, nes stovykloje dalyvavo vaikai nuo 6 iki 12 metų. Skaitau ir džiaugiuosi – vaikams buvo gera: lepino karšta vidurvasario saulė ir gaivino Kurmiškių tvenkinio vanduo. Jie patyrė daug gražių akimirkų, padarė daug gerų darbelių ir išvyko namo su pilna „kuprine“ mielų prisiminimų.
Šios stovyklos tikslas: „gerieji darbeliai + prasminga veikla = tvirtas pamatas ateičiai!“ Todėl šioje stovykloje ypatingas dėmesys buvo skiriamas praktinio pobūdžio veiklai, naudingų įgūdžių formavimui. Labai buvo įdomu ir miela stebėti kaip vaikai, kartu su broliu Ričardu mokėsi ne tik pinti tvorą iš vytelių, bet ir paruošti medžiagas šiam darbui. Ne vienam mažajam stovyklautojui buvo smagi naujiena: daržo ravėjimas. Berniukai ir mergaitės mielai talkino sesei Vidai ravėti daržą. O taip pat išmoko retinti morkyčių lysves bei sužinojo kuo skiriasi krapas, balanda ir česnakas. Juk ne kiekvienas suaugęs šiais laikais moka atlikti šiuos kruopščius darbelius.
Skautų stovyklos „Kurmiškės 2019“ akimirkos
Stovyklos metu veikė net „Kurmiškių skautų restoranas“! Jo šefe tapo diplomuota virėja sesė Ilona. Vaikai susiskirstę į grupes kasdien su džiaugsmu talkino sesei Ilonai virtuvėje. Stalo etiketo pradmenų kantriai mokė sesė Justina. O kad valgio metu jaunieji restorano lankytojai netriukšmautų, pasirūpino restorano pastogėje įsikūrusi musinukių šeimyna.
Taip pat vyko pamokėlės apie saugų bendravimą su šunimis, apie jų priežiūrą, kurias vedė kinologė sesė Justina su savo keribliūterjerų veislės kalyte Rei.
Vaikai savo rašinėliuose rašė, kad labai patiko visi atliekami darbai ir užsiėmimai. Itin patiko žygis po Merkinės apylinkes. Jo metu aplankė prie Merkinės mokyklos esantį Kryžių kalnelį, apžvalgos bokštą, Merkinės piliakalnį, pabraidžiojo prie piliakalnio tekančiame upelyje. Vaikams patiko pietų metas, kai valgė iš kareiviško sauso davinio pagamintą košę, kareiviškus sausainius bei vaišinosi kitais skanumynais. Ir karštą popietę gaivinosi ledais.
Džiugu skaityti jų prisiminimus ir apie Druskininkus. Patiko pamokėlė Druskų studijoje „Sūri pamoka“. Išėję iš studijos su pačių pasigamintomis dovanėlėmis – prie Ratnyčios upelio papietavo (kareiviškos košės ir kitų skanėstų), pabraidžiojo jos tyrame vandenėlyje. Tai buvo palaiminta atgaiva karštą dieną. Vėliau eidami takeliu palei upelį, pasiekė Druskininkus. Aplankė Druskininkų „Vėjūnėlės“ parką, muzikinį fontaną ir kitas Druskininkų lankytinas vietas.
Buvo jaukiai miela, kad kiekvieną vakarą mes visi susėsdavome ratu ir aptardavome tos dienos įvykius. Kas patiko, kas paliko didžiausią įspūdį ir kodėl? Mokėmės trijų P taisyklių – Pagirk, Paklausk, Patark. Kiekvienam buvo suteikiamas žodis, kiekvienas turėjo galimybę pasisakyti. Pradžioje buvo nedrąsių, vėliau išdrąsėjo. Pokalbių metu išgirsdavome tokių gražių minčių „perliukų“, kurie atmintyje dar ilgai išliks.
Vieną popietę mus užklupo labai stipri liūtis. Griaudėjo ir žaibavo. Atrodė, kad dangus su žeme maišosi. Buvo nejauku, galima pasakyti – net baisu. Kai kurie vaikai buvo susispietę vienoje lovoje. Aš pasiūliau pasimelsti... Ir štai, vakare, kai susėdome aptarti dienos įvykių, vienas iš vaikų sako: „Buvo labai baisu. Aš nemoku melstis, bet meldžiausi be maldų...“, kitas – „Noriu padėkoti visiems kurie meldėsi...“. Po tokių vaikų išsakytų žodžių susimąstai... Kiek daug širdies įdėta į šiuos žodžius, kiek daug pasakyta...
Stovyklą vainikavo pasiruošimas Joninių šventei. Mergaitės ėjo į pievas skinti gėlių, pynė vainikus. Berniukai sukrovė Joninių laužą, kuris, sutemoms atėjus, buvo uždegtas. Prisiminėme „Rasų“ šventės papročius. Kiekvienas turėjo galimybę, palinkit kažką gražaus, į liepsną berti grūdų saują. O kai visai sutemo, mergaitės tvenkinyje plukdė vainikėlius, plaustelius su žvakutėmis ir visi ėjo ieškoti paparčio žiedo.
Štai ir paskutinė diena – stovyklos uždarymas. Nuleidžiama Lietuvos Respublikos vėliava, giedama V. Kudirkos Tautiška Giesmė ir skautų stovyklos himnas. Stovyklautojai ir vadovai išvyksta. Lieka tik prisiminimai, o jie tikrai puikūs, saulėti ir kupini vaikų šypsenų.
Visiems gražios vasaros. Ir iki kitų susitikimų.
Atgal
