VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
03.17. Ir visa tai yra Vokietija...
Nijolė Stabingytė Dirmienė Biksmann
Vokiečių tvarka griežta:negalima dirbti per du darbus
Pradėjus dirbti oficialiai, darbo valandų skaičius per mėnesį negali viršyti 48, o atlyginimas - 450 eurų
Jeigu manote, kad neturint paklausios specialybės, Vokietijoje galima pakankamai užsidirbti, tai labai klystate. Norėdamas įsidarbinti slaugos ar valymo sferoje, esi žemiausioje darbo klasėje ir tavo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį negali viršyti 48, o atlygis – 450 eurų.
Be abejonės, už tokius pinigus šalyje pragyventi neįmanoma, kuomet tenka nuomotis butą, įsigyti nuolatinį važiavimo viešuoju transportu bilietą, kurio kaina siekia 110 eurų, ir kt.
Pradedant ieškoti papildomo darbo, vėlgi susiduriama su vietos tvarka – norint dirbti keletą darbų, vieną atlyginimą tenka atiduoti valstybei. Visą. Nes privalai pusę uždirbtų pajamų grąžinti, kitaip bus areštuota tavo sąskaita ar net pakliūsi kalėjiman.
Taip siekiama didinti darbo našumą, mat gerai dirbant, po kurio laiko įmanoma dirbti puse etato, kurio brutto siekia 945 eurus, o netto – apie 700. Padirbėjus metus, rodikliai keičiasi: nesant nusiskundimų, atlygis gali siekti iki 1300 eurų „į rankas“. Dar paplušėjus kelerius metus – apie 2000.
Liek prakaitą – galbūt užsidirbsi
Reikia labai stengtis, kad nebūtų nusiskundimų, nuobaudų, vėlavimų ir kitų nusižengimų. Puiku, jei pavyksta nesirgti.
Tada per kelerius metus įmanoma pasiekti finansinio pagerėjimo.
Gerai mokant vokiečių kalbą, valymo sferoje galima neblogai užsidirbti, tačiau reikia turėti savo transportą, darbo priemonių. Per valandą atlyginimas siekia nuo dešimties iki penkiolikos eurų,
bet būtinas geras kalbos mokėjimas, nes dauguma vokiečių nekalba angliškai ir pripažįsta tik savo gimtąją kalbą.
Mokant rusų kalbą, yra galimybė įsidarbinti rusakalbėse įmonėse, tačiau ten atlyginimai nedideli.
Vokiečiai yra labai pedantiški ir konservatyvūs. Norint tvarkyti jų būstus, būtina žinoti šeimininkų įpročius. O pastarieji kartais būna itin keisti – langus reikia valyti tik laikraščiais, kaip mes tai darėme sovietmečiu mokyklos talkoje ar savo namuose, ir kitų įnorių.
Valytojai gali pakliūti ir į pinkles
Jeigu vietoje langams plauti skysčio šeimininkas tau davė šūsnį senų laikraščių, vadinasi teks dirbti tarybiškai – ilgai ir nuobodžiai.
Kai tave atveda į steriliai švarų vonios kambarį ir sako, kad būtina nuplauti kalkes nuo sienų, išplauti grindis bei idealiai švariai atrodančią dušo kabiną, tuomet sukandi dantis ir šveiti iki tol, kol kas nors ateis ir pasakys, kad jau gana.
Jeigu pamirši laikraščiais nublizginti veidrodį, lauks dešimties eurų bauda.
Slaugytojams reikia kantrybės
Valant vokiečių namus, reikia būti ypač akyliems, nes šeimininkai gali tyčia „pakišti kiaulę“ kuriame nors kampe: pedantai šeimininkai po servetėlėmis pakiša šiukšlių arba specialiai uždengia pridergtas vietas, o paskui stebi ar pamatysi ir išvalysi.
„Pakiša kiaulę“ ir stebi
Pasak Boriso, kuris valymo sferoje dirba jau pusmetį, kartą šeimininkai po visomis dėžėmis pridėjo popieriaus gniužulėlių, taip stebėdami, ar atitraukiami daiktai.
„Vokietijos gyventojai yra be galo reiklūs ir pikti. Kai ateidavau tvarkyti pas vieną šeimą, moteris siaubingai šaukdavo pamačiusi, jog paėmiau netinkamą šluostę. Visada žinau, kokią paskirtį turi kiekviena šluostė. Tačiau šioje vietoje tai buvo senų rankšluosčių nuokarpos. Be abejo, ant stiklo jie palieka plaušo gabaliukų“, - stebėjosi vyras.
Parduotuvėse, viešose vietose – stotyse, oro uostose dirba tik vyrai. Paprastai tai turkai ar atvykėliai iš Afrikos, serbai ar lenkai. Pastarųjų šalyje itin daug. Mokėdami kalbą, jie įsitvirtino automobilių nuomos bei pardavimo sferose, mat į Lenkiją keliauja beveik penkiasdešimt procentų panaudotų ir naujų automobilių. Bet tai jau kita tema.
Moterų laukia siurprizai
Yra dar vienas būdas užsidirbti, išvengiant mokesčių, tai – valymo paslaugos pagal darbo skelbimus. Užsakovų galima rasti parduotuvių skelbimų lentose, specialiame portale, kuriame būtina užsiregistruoti.
Beje, kalbant su klientu vyriškiu, kuriam neva reikia sutvarkyti namą ar butą, būtina laikytis atsargumo. Turkė Kucha pasakojo, jog jai atvykus pagal skelbimą, šeimininkas itin keistai elgėsi. Vos pradėjus jai tvarkyti namą, jis vis netikėtai išeidavo iš už kampo ir juokdavosi. Moteris neiškentė ir viską susirinkusi nutarė sprukti, tačiau jos laukė užrakintos durys. Tuomet turkė nepasimetė ir ėmė garsiai šaukti. Kai ėmė rinktis kaimynai, keistuolis išleido valytoją.
Kuchos patarimu, geriausiai užsiregistruoti tam tikrame portale, kur darbdaviai susiranda valytojus patys. Paprastai prašoma atlikti generalinį tvarkymąsi, o jeigu darbas bus priimtas, galima gauti periodinių kassavaitinių darbų name ar bute, tad per savaitę įmanoma užsidirbti kelis šimtus eurų. Bet vėlgi, būtina atlikti darbą be priekaištų.
Paklausioji slauga
Užsidirbti galima ir atliekant slaugos darbus, mat šalyje itin daug pagyvenusių žmonių ir vienišų senukų. Yra įmonės, kurios organizuoja jų priežiūrą bei slaugą.
Senukai pageidauja, kad būtų išvalyti jų butai, gaminamas valgis, reikia eiti su jais pasivaikščioti. Visiems jiems reikia dėmesio, todėl kartais būtina pabendrauti ir paguosti.
Klaipėdos gyventoja Jurgita dirba rusakalbėse šeimose, nes per metus taip ir nesugebėjo išmokti vokiečių kalbos. Devyniasdešimtaisiais daug žydų bei Kazachstano vokiečių papildė pabėgėlių srautus. Mat šalį valdant Helmutui Kohliui, buvo nutarta sugrąžinti visus vokiečius bei atpirkti kaltę prieš žydus, kurių buvo nužudyta daugiau nei penki milijonai.
Anot Jurgos, dauguma jų gyvena socialiniuose būstuose, ir visas išlaidas padengia valstybė. Žydams ir Kazachstano vokiečiams nereikia mokėti komunalinių mokesčių, jie gauna nemokamus socialinius nuolatinius bilietus, valdžia moka pašalpas – 450 eurų per mėnesį.
Kai kurie jau negali išeiti iš namų, yra vieniši. Su jais reikia elgtis itin pagarbiai. Atėjus gaminti maisto ar atlikti kitų priežiūros darbų, būtina išklausyti jų gyvenimo istorijas, pasakojimus apie ligas, patirtas nuoskaudas.
„Vienas senukas kasdien pasakojo tą pačią istoriją, tačiau privalėjau jo išklausyti ir kaskart nustebti ar pagirti. To jiems reikia. Kartais galvoju, kiek Lietuvoje yra tokių žmonių, kurių niekas neprižiūri ir jie virsta vienišiais“, - nuogąstauja Jurga.
Anot jos, ji pradžioje dirbo vos 48 val. per mėnesį. Po dviejų mėnesių jau gavo puse etato – t.y., dirbo dvidešimt valandų per savaitę. Dar vėliau turėjo 0,75 etato.
Ir tik po metų gavo pilną darbo etatą, t.y., dirbo keturiasdešimt valandų per savaitę. Mokesčių sumokama apie penki šimtai eurų. Tad „į rankas“ gauna kiek daugiau nei tūkstantį eurų.
Tai pakankamai maža suma, jei reikia paremti šeimas ir vaikus, likusius Lietuvoje.
Jurgos patarimu, būtina mokytis vokiečių kalbos, norint įsidarbinti vokiečių įmonėse, kur visai kiti atlyginimai. Bet tam reikia laiko ir pinigų.
Atgal
.jpg)
