Prie jūros Palangoje, rugpjūtį, Auksinėje vestuvėj Jarmalų Antano ir Angelės reikia būti, O damoms ir riteriams tai privalu.

Praeitą savaitę Seimo posėdžių sekretoriato rankose atsidūrė trijų socialdemokratų partijos atstovių parengta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisa, kuria siekiama įpareigoti valstybės ir savivaldybių institucijas, kad jų „įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose būtų ne mažiau 30 proc. vienos lyties atstovų“.

Vyriausybėje pritarta įstatymų projektams, kuriais siekiama, kad vaikui skiriant globėją, prioritetas būtų skiriamas vaiko globai šeimoje arba šeimynoje.

Birželio 1-oji – tarptautinė vaikų gynimo diena. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie Lietuvos vaikus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms šeimos gerovės srityje, šiemet skiria daugiau kaip 417 tūkst. eurų (beveik 1 mln. 440 tūkst. litų).

Pirmasis gegužės sekmadienis - Motinos diena. Dar maži ir jau suaugę vaikai sveikina savo motinas, teikia joms gėlių puokštes, linki sveikatos.

Pavasarį, kai Lietuvos žemė pasidengia laukų ir namų žiedais, kada už lango ar dar toliau pamatom žydinčius sodus, liepas ir kaštonus, mes švenčiame Motinos dieną.

Buvusių valdančiųjų - konservatorių ir liberalų - pastangomis 2011 metais sumažintos motinystės (tėvystės) pašalpos kirto vėzdu atgal visai Lietuvai. Skaičiai iškalbingi: jei 2010 metais gimė beveik 30 tūkst. vaikų, tai 2013-aisiais - tik kiek daugiau nei 27 tūkst.

Pasaulio mįslingumas – tai paties žmogaus galvosenos ir jausenos mįslė. Beveik neišsprendžiama ir dažnai sunkiai apibūdinama. 

Seniai mano svajonėse buvo kelionė prie jūros. Ką dar galvoti?! – Reikia krautis lagaminą ir važiuoti. Miela Baltijos jūra iš karto pasirodė šalta ir mane sutiko nelabai svetingai, bet vėliau ji tapo švelni ir gimininga.

Senovės graikų filosofas Aristotelis savo teorijoje apie valstybę teigė, jog valstybės atsiradimo pagrindas – šeima. Istoriniu atžvilgiu Lietuvoje šeima buvo dvasiškai labai stipri, todėl ilgalaikė. Dėl to, atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, dėl istoriškai susiklosčiusių šeimos vertybių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014, 1992-11-30) 38 straipsnio 1 dalyje tapo sukurta nuostata, jog “Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas”.

Tylus rytmetys prie upės, beveik gulomis ant kranto išaugęs gluosnis merkia lapus į vandenį, ant žolės dar tviska rašos lašeliai. Aš bandau įsikurti prie savo pamėgto gluosnio, o tėtis tyliai tolsta su meškere. Taip, tai vienas tų laimingųjų vaikystės rytmečių, kai tėtis pasiėmė mane į žvejybą. Be abejo, tik su ta sąlyga, kad tylos nedrumsiu. Ne iš karto tai supratau, bet vėliau tapo aiškiau nei aišku, kad tokios patirtys moko įsiklausyti, įsistebėti, pajusti. Gi ir tėvelis išvykdavo į gamtą ne dėl laimikio. Žuveles, jei tik būdavo įmanoma, visuomet paleisdavo.

Birželio 1-oji – tarptautinė vaikų gynimo diena. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie Lietuvos vaikus.

Gegužės 15-tąją pažymint – Tarptautinę šeimos dieną, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė, nori atkreipti visuomenės dėmesį, į šeimos svarbą ir priminti, kad šeimos klausimas išlieka labai svarbus šiandien, nes čia dedami mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatai bei vertybės, kurios išlieka ilgam ir daro įtaką ne tik gyvenimui, bet ir sveikatai. Neteisingai padėtas šeimos pamatas neretai veda link griūties, todėl taip dažnai žmonių gyvenimai dūžta į šipulius ir lieka ilgai negyjančios žaizdos, trukdančios džiaugtis puikiais santykiais su artimiausiais ir brangiausiais žmonėmis.

Lyčių lygybės įgyvendinimas Lietuvoje yra fragmentiškas, jam trūksta nuoseklumo ir pakankamo finansavimo, teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė, remdamasi Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaitos duomenimis.  

Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, kalbėdamas Seime minint Kovo 11-ąją, akcentavo mūsų valstybės moralinę-kultūrinę tvarką, kuri bręsta šeimoje, pasireiškia viltimi ir troškimu saugoti Tėvynės laisvę. Jo teigimu, valstybėje esanti valdžia turi pareigą įstatymais įtvirtinti tvarką, kuri skatina moralinę kultūrą

Š.m. gruodžio 13 d. Kretingos muziejaus Baltojoje salėje vyko Vakarų Lietuvos regiono konferencija, kurios tema buvo „Stabdykime smurto ratą“. 

Nepraėjo nė metai, kai Europos  Sąjungos institucijos, ginančių žmogaus teisių pagrindus, ypatingas dėmesys buvo nukreiptas į šeimą, jos įvairovę, lyčių stereotipus. Siūlomas vaikų darželio projektas „Gender Loops“ vietinių tautos tradicinio paveldo niekintojų ištautėję kosmopolitai už Judo grašius susižavėję vertė į lietuvių kalbą tam tikslui paruoštas metodines knygeles „Kai Rikė buvo Rasmusas“ bei „Kai Frederikas buvo Frida“. Pasipriešinus tėvams, pedagoginei visuomenei iškrypėliškas projektas atsidūrė sąvartyne.

Mūsų kaimynė Margarita Pocevičienė gyvena su suaugusiais vaikais: dukra Birute ir sūnumi Juozu. Vyrui mirus, Margarita viena rūpinasi vaikais, lankančiais „Šviesos“ neįgalumo centrą. Visada ten eina su dideliu noru ir veržlumu, nes ten turi draugų, užimti kūryba, muzika, dainomis. Labai džiaugiasi šventėmis, renginiais, daug pasakoja apie išvykas į kitas bendrijas. Jiems viskas labai įdomu.

Nuo rugsėjo Kauno vaikų lopšeliuose ir darželiuose planuojama sukurti 185 naujas vietas. Taip iš dalies tikimasi sutrumpinti norinčių patekti į darželius mažųjų kauniečių eiles.