Transportas
12.12. Plentų, vandens kelių ir uostų valdybai 100 metų
Zigmantas Michnevičius,
Kelių veteranų klubo Vilniaus zonos įgaliotinio pavaduotojas
Lietuvos kelių sistemai – 100 metų. 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, viena pirmųjų įsteigta kelių valdymo struktūra – Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba. Kelių tinklo sparčiam atstatymui ir vystymui, nedelsiant sukurti septyni Kelių rajonai, numatytos perspektyvinės darbų kryptys. Įvykdyti tolimesnes Lietuvos kelių tinklo vystymo užduotis sutrukdė 1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.
Nelengvais pokario ir sovietinės okupacijos metais atstatant kelių tinklą ir planuojant tolimesnį kelių ūkio vystymą, aktyviausiai dirbo krašto inžinieriai, ypač Kauno politechnikos instituto auklėtiniai. Atskirtiems nuo Vakarų Europos reikėjo patiems jauniems kelių specialistams galvoti ir organizuoti visus darbus – vystyti kelių-tiltų statybos infrastruktūrą, kurti gamybos padalinius, žengti pirmose gretose tarp kaimyninių respublikų.
Jau pirmaisiais pokario dešimtmečiais patobulintas kelių tinklas, o 1970-aisiais, 1987-aisiais ir 1998-aisiais atidarytos automagistralės, kurios aplenkė gyvenvietes, buvo aprūpintos saugiomis sankryžomis. Dar 1982 metais Vilniaus KSV-9 su „Autogreid“ tipo įranga paklojo betono dangą kelyje Vilnius–Utena.
Klaipėdos transporto mazgas
Automagistralė Vilnius–Kaunas ties Vieviu, 2013 m.
Kelių technikos veteranas – skreperis grįžta į Kelių muziejų, 2015 m.
Daugėjant darbų, išaugo poreikis bitumui. Todėl 1978 metais bitumą pradėjo gaminti Kauno KSV-10 Mauručių ceche. Įsisavinta moderniausia Vokietijos federacinės respublikos firmų įrenga: 1984 m. Kauno TSV-1 pradėjo naudoti asfaltbetonio dangos atstatymo mašinų kompleksą „Remikser“, 1986 m. Panevėžio KSV-5 – galingiausią iki šiol Lietuvoje asfaltbetonio klotuvas „Titan-420“. 1950–1990 metų laikotarpis nėra Lietuvos kelių istorijos pilkoji dėmė: kelininkai ir sovietiniais laikais pasiaukojamai dirbo Lietuvai – mūsų keliai buvo krašto pasididžiavimas.
1990 metais nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministerijos vadovybė įvykdė kelių ūkių valdymo reorganizaciją ir privatizavimą. Liko patys stipriausi, su veikliais vadovais ir iniciatyviais kolektyvais sukurtos akcinės bendrovės: „Kauno tiltai“, „Šiaulių plentas“, „Panevėžio keliai“, „Alkesta“, „EuroVia“.
Sovietinė nomenklatūra norėjo iš Lietuvos kelių istorijos ištrinti tarpukario pasiekimus ir dokumentus. Tačiau atskirų žmonių entuziazmas ir pasiaukojimas padėjo išsaugoti šį istorinį paveldą, liudijantį praeities kelio žmonių darbus ir jų lūkesčius, to laikmečio kelininkų biografijas. Šis neikainuojamas turtas nuo 1995 metų saugomas Vievyje pradėjusiame veikti Kelių muziejuje.
Atėjo jubiliejiniai metai – 2018-ieji. Krašto kelių priežiūrą jau tvarko nauji, nepriklausomoje Lietuvoje išsilavinimą įgiję vadovai. Tačiau poraeityje sukurta kelių saugaus eismo ir gamybinė infrastruktūra, įsisavinti europinio lygio įrengimai ir mechanizmai dar ir šiandien ženkliai paspartina kelių priežiūrą ir darbų efektyvumą.
Bet, kodėl neramūs kelių veteranai? Jiems atrodo, kad kai kam norisi vėl, kaip sovietiniais laikais, išbraukti praeities darbus ir pasiekimus. Nereikėtų teisti ir smerkti visus „kelio žmones“! Jie sudaro (ir sudarė) vieną atsakingiausių tarnybų, kurie ekstremaliomis sąlygomis budi dieną ir naktį, užtikrindami saugų eismą, o ištykus nelaimei, visada pirmi skuba į pagalbą. Net gūdžiausiais laikais, negandų ir karų metais „kelio žmonės“ likdavo savo kadienio darbo poste – prie kelių. Ten būdavo jų gynybos linija...
Tegul nauja kelių sistemos pertvarka veda į pažangą taip, kaip tai stengėsi daryti buvusios kelininkų kartos. Praeityje sukurto Lietuvos kelių tinklo niekas nepakeis, nesumenkins ir nepasisavins. Tai –naujausios technikos ir mokslo pasiekimų taikymui ir vystymui ateityje pagrindas! Bėgant laikui, praeities istorija vėl grįžta, ji kelia dar didesnį susidomėjimą ir pagarbą! Tegul naujos kelių tiesėjų kartos neužmiršta praeities kartų pasiekimų ir savitarpio bendradarbiavimo!
Sutikdami Lietuvos kelių 100-metį, didžiuokimės ir džiaukimės dirbusių ir dirbančių Lietuvos keliams žmonių pasiekimais.
Pagarba pirmajam 1918 metų Plentų valdybos kolektyvui, pagarba Žemaičių plento tiesėjams, pagarba specialistams, kūrusiems pokario Lietuvos kelių sistemą, pagarba nepriklausomos Lietuvos kelių tiesėjams, pradėjusiems naują laikotarpį kelių statyboje, pagarba saugantiems protėvių – kelių tiesėjų dokumentus ir eksponatus Kelių muziejuje.
Mieli Lietuvos kelių sistemos veteranai ir dabartiniai „kelio žmonės“, – stiprios sveikatos, sėkmės ir daug malonių akimirkų gyvenime!
Su garbingu Lietuvos kelių sistemos jubiliejumi! Su 100-mečiu!
Atgal
