VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Transportas

12.11. Baltijos transporto ministrų dėmesio centre – projektas „Rail Baltica“ ir ES „Mobilumo paketas“

Vakar Taline tradiciniame Baltijos šalių transporto ministrų susitikime Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministerijų atstovai aptarė visoms trims valstybėms aktualius susisiekimo klausimus. Daugiausia dėmesio skirta tolesniam projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui ir kelių transporto „Mobilumo paketo“ svarstymo eigai Europos Sąjungos darbotvarkėje.

Aptartas „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymas

Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė Kadri Simson ir Latvijos transporto ministerijos valstybės sekretorius Kaspars Ozolins bei svečio teisėmis susitikime dalyvavęs Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk aptarė projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo situaciją ir būsimos „Rail Baltica“ geležinkelio linijos infrastruktūros valdymo klausimą. Siekiant pasirinkti optimalų infrastruktūros valdymo modelį, šiuo metu bendra įmonė „RB Rail“ atlieka infrastruktūros valdymo studiją. Svarstomos alternatyvos – patikėti „Rail Baltica“  infrastruktūros valdymą vienam valdytojui arba pasirinkti keleto nacionalinių valdytojų modelį.

„Pagal Lietuvos įstatymus, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, visą šalies geležinkelių infrastruktūrą turi valdyti Lietuvos valstybė. Valstybės vardu tai atlieka AB „Lietuvos geležinkeliai“. Projekte „Rail Baltica“ dalyvaujančios valstybės neturi prarasti galimybės savarankiškai priimti sprendimus dėl europinės vėžės geležinkelio tinklo ir jo plėtros savo šalyje“, – sakė susisiekimo ministras R. Masiulis.

Ministro R. Masiulio nuomone, visus infrastruktūros valdymo klausimus galima suderinti stiprinant valstybių bendradarbiavimą per sieną ir tarpusavyje suderinant teisinį reguliavimą. Be to, Baltijos šalių ministrai svarsto galimybes į projektą „Rail Baltica“ aktyviau įtraukti Lenkiją ir Suomiją. Nuo to, kiek šios šalys norės įsitraukti į projekto valdymą ir įgyvendinimą, priklausys ir tolimesnis „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo modelis.

Tokią Lietuvos  poziciją palaikė Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczyk. Latvijos delegacija taip pat turėjo pastabų bendros įmonės „RB Rail“ atliekamai studijai, kurioje detaliai išnagrinėtas ir rekomenduojamas tik vieno infrastruktūros valdytojo modelis.

Bendra pozicija dėl ES „Mobilumo paketo“

Baltijos šalių ir Lenkijos transporto ministrai taip pat aptarė situaciją po gruodžio 3–4 d. Briuselyje vykusio ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos (TTE) posėdžio, kuriame nepritariant 10 šalių buvo patvirtintas Europos Tarybos mandatas derėtis su Europos Parlamentu dėl kelių transporto „Mobilumo paketo“. Ministrai pabrėžė, kad būtina dėti visas pastangas apginti mūsų regiono, nutolusio nuo Vidurio Europos, kelių transporto vežėjų galimybes dalyvauti bendroje ES krovinių gabenimo rinkoje. Anot ministro R. Masiulio, tolesnis susitarimas su Europos Parlamentu negali vykti konkurencingų Rytų Europos vežėjų sąskaita, apribojant jų galimybes teikti paslaugas ES, ir nustatant tokias sąlygas, kurios reikš daugelio įmonių bankrotą.

Regiono pasiekiamumas oro transportu

Aptariant kitus aktualiausius ES darbotvarkės klausimus, Lietuvos susisiekimo ministras R. Masiulis susitikime atkreipė dėmesį į pasiekiamumo oro transportu mūsų regione problemas. „Šiandieninės ES taisyklės paslaugų teikimo oro transportu srityje yra nelanksčios ir nesuteikia galimybių tokioms šalims kaip Baltijos šalys panaudoti skatinimo priemones verslui ir gyventojams svarbių skrydžių atidarymui ir išlaikymui. Raginame būsimą, nuo 2019 m. sausio 1 d., ES Tarybai pirmininkaujančią Rumuniją ir Europos Komisiją imtis reikalingų teisės aktų tobulinimo iniciatyvų“, – kalbėjo ministras R. Masiulis.

Svarstymas dėl nuolatinio laiko

Ministrai nepraleido progos aptarti ir laiko sukiojimo Europos Sąjungoje klausimo. Nors prieš savaitę vykusiame TTE posėdyje laiko sukiojimo direktyvos svarstymo rezultatai buvo nuviliantys – dauguma ES šalių nepasirengusios judėti į priekį, tačiau Baltijos šalių ministrai pabrėžė, kad poreikis nebesukioti laiko lieka svarbiu politinės darbotvarkės klausimu ir šalys susiderins pozicijas dėl nuolatinio laiko pasirinkimo.

 

Atgal