Transportas
07.02. Kelių kokybės audito rezultatai: be defektų – tik 4 iš 33 kelių
Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas atskleidė realią situaciją, piktnaudžiavimo ir pažeidimų mastą. Ištyrus 33 skirtingus kelius nustatyta, kad kokybės reikalavimų neatitinka beveik 90 proc. tirtų kelių. Net 18 kelių buvo nustatyti esminiai pažeidimai, dėl kurių pastarieji apskritai neturėjo būti priimti. Kaip konstatavo ekspertai, be defektų yra tik 4 iš audito metu tirtų kelių.
Tyrimas atskleidė, kad kompromisai kelių kokybei buvo daromi ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos kaštus. Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais, arba ketvirtadaliu, trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.
„Audito rezultatai patvirtino blogiausias prognozes. Net 90 procentų tirtų kelių neatitinka reikalavimų. Tai stebinantys skaičiai, kurie atskleidžia rangovų norą pasipelnyti kokybės sąskaita bei statybos darbų prižiūrėtojų aplaidumą. Auditas vertina, kad padaryta mažiausiai 16 milijonų eurų žala. Privalo keistis pats suvokimas, kad kelius galima tiesti bet kaip, nes už prastą kokybę iki šiol iš nieko nebuvo reikalaujama atsakomybės“, – sakė susiekimo ministras Rokas Masiulis.
Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008-2017 metais. Bendrą jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 milijonai eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.
.jpg)
„Lietuvos automobilių kelių direkcijos sudaryta Garantinė komisija artimiausiu metu sukvies rangovus ir informuos apie nustatytus trūkumus. Rangovai turės prisiimti atsakomybę ir taisyti 29 iš 33 ištirtų kelių ruožų“, – sakė laikinai einantis pareigas LAKD direktorius Vitalijus Andrejevas.
Ekspertai nurodo nustatytų pažeidimų pasekmes: keliuose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, korėjimas ir plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis ardomasis šalčio poveikis, mažėja kelio laikomoji geba. Asfalto dangos pažeidimai atsiranda dar nesibaigus garantiniam laikotarpiui, o bendras tikėtinas kelio tarnavimo laikas sutrumpėja keleriais metais.
Kelių kokybės tyrimus LAKD atliko kartu su VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutu bei Švedijos Nacionaliniu kelių ir transporto tyrimo institutu VTI.
Išvadose Švedijos ekspertai akcentuoja, kad Lietuvoje keliuose naudotas bituminis rišiklis sensta greičiau nei Skandinavijoje. Tyrimo metu daugiau nei 80 proc. kelių ruožų buvo aptiktas mažesnis asfalto mišinio bituminio rišiklio kiekis.
Atsižvelgiant į gautus kelių kokybės tyrimų rezultatus, numatoma tobulinti projektavimo darbų kokybę, automatizuoti procesus, kad būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus. Konkrečių veiksmų buvo imtasi dar vykstant kelių kokybės auditui: buvo pakeisti šaltai regeneruotų mišinių reikalavimai, sumažintas leistinas kelio dangos storio nuokrypis nuo 10 cm iki 3,4 cm, kelių tiesimo procesui stebėti ir kontroliuoti įvedami elektroniniai statybos žurnalai. Techninę priežiūrą atliekančios įmonės informuotos apie kelių kokybės audito pirmo etapo metu nustatytus trūkumus ir jų paprašyta ateityje atkreipti dėmesį į vis pasikartojančias problemas.
Kelių kokybės auditu buvo siekiama išsiaiškinti pagrindines pernelyg greito kelių susidėvėjimo priežastis, galimas sistemines klaidas ir užtikrinti kuo geresnę Lietuvos kelių kokybę ateityje. Susisiekimo ministerija ir LAKD, įvertinę šio audito rezultatus, spręs dėl galimybės panašius auditus tęsti ir ateityje.
Atgal
