Transportas
07.15. Kaunas laikinai tampa Lietuvos aviacijos centru
Kauno oro uostas mėnesiui tapo pagrindiniais Lietuvos oro vartais, kadangi penktadienį prasidėjo Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. 35 dienas truksiančiam išbandymui Kaunas pasiruošė gerokai išaugusiomis oro uoste darbuotojų pajėgomis, papildomomis automobilių stovėjimo vietomis, rekonstruotu esamu bei pastatytais laikinaisiais terminalais.
Iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val. vyksiančių Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcijos darbų metu į Kauną laikinai bus perkelta maždaug 3100 skrydžių ir apie 300 tūkst. keleivių.
Pasak Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus Donato Voverio, ruoštis žymiai išaugsiantiems keliautojų ir skrydžių srautams Kauno oro uostas pradėjo dar šių metų pradžioje, o šiuo metu lankytojai jau gali įvertinti atliktų darbų rezultatus.
„Šalia pagrindinio trijų aukštų Kauno oro uosto terminalo, laikinai pavadinto terminalu B, iškilo dvi laikinos vieno aukšto konstrukcijos. Tai - skrydžiams į Šengeno zonos šalis skirtas terminalas A ir keleiviams atvykti paruoštas terminalas C", - aiškina D. Voveris.
Šalia Kauno oro uosto padidėjo ir automobilių stovėjimo vietų skaičius: dabar jų yra apie 2 tūkst.
Iki rugpjūčio 17 d. savo darbo vietą į Kauno oro uostą perkelia daugiau nei 400 aviacijos saugumo bei antžeminio aptarnavimo kompanijų darbuotojų bei kitų sričių specialistų. Efektyviai suvaldyti padidėjusį keleivių srautą padės dar beveik 200 laikinųjų darbuotojų, į keleivių klausimus bus pasiruošę atsakyti ir Lietuvos oro uostų administracijos savanoriai, nusprendę 35 dienas padirbėti Kaune.
Lietuvos oro uostai ragina keleivius nepamiršti kruopščiai įvertinti, kiek laiko prireiks norint nuvykti į oro uostą. Jame keleiviams rekomenduojama būti likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki skrydžio, o atvykus atidžiai sekti informaciją ekranuose bei prireikus prašyti pagalbos iš oro uosto personalo.
Kauno oro uostą galima pasiekti bet kuriuo paros metu. D. Voveris priduria, kad laikinam Kauno tapimui pagrindiniais šalies oro vartais pasiruošta ne tik plečiant paties oro uosto pajėgumą, bet ir gerinant susisiekimą. Kaip skelbta anksčiau, į Kauno oro uostą keleivius tiesiogiai iš Vilniaus veš dvi vežėjų bendrovės „Ollex" ir „Toks". Keleiviams rekomenduojama autobusų bilietus įsigyti iš anksto internetu.
Tako rekonstrukcijos metu „Lietuvos geležinkeliai" taip pat dažnina traukinių reisus į Kauną. Iš sostinės traukiniai į Kauną vyks daugiau nei 20 kartų per parą, kursuos papildomi naktiniai traukiniai. Traukinių atvykimas suderintas su į oro uostą kas pusvalandį nuo geležinkelio stoties vežančiu 29 maršruto autobuso tvarkaraščiu. Be to, nuo geležinkelio stoties kursuos ir specialus naujas 29E maršruto autobusas, leisiantis Kauno centrą nakties metu pasiekti per 20 minučių.
Aviacinė veikla Vilniaus oro uoste vėl bus pradėta vykdyti nuo rugpjūčio 18 d.
ip turistas, tad tik dieną prieš varžybas įsigijau rimtesnį, sportinį dviratį. Ir dalyvaujant varžybose, olimpinėje distancijoje likus 8 kilometrams iki finišo sprogo padanga. Teko likusį kelią parbėgti ir nežinau kodėl, bet tuo metu tai atrodė labai juokinga, žiūrovai taip pat kėlė nuotaiką. Galiausiai po visų varžybų labiausiai skaudėjo ne kojų ar rankų raumenis, o veido, nuo šypsenos", - pasakojo A. Pukis.
Vis dėlto, nepaisant pirmojo starto nesėkmių, kaunietis nuo to laiko tapo ištikimu triatlono dalyviu ir per metus įveikia bent vienerias varžybas.
"Triatlonas yra labiau nenuspėjamas nei bėgimas. Čia yra daugiau žaidimo elementų, bei nežinomybės. Gali padanga sprogti, gali nepavykti užsirišti bato persirengiant, o ir visos trys skirtingos šakos iš esmės turėtų būti artimos kiekvienam bėgančiam. Visgi ištvermės sportas padeda pasiruošti visam kūnui", - pasakojo pašnekovas.
Visų dalyvių laukia renginio medaliai, o prizininkų - specialūs apdovanojimai.
Triatlono startas planuojamas Kauno Jachtklubo teritorijoje. Dviračių trasa nusidrieks iki Pažaislio vienuolyno ir atgal. Bėgimas vyks parko takeliais. Dalyviai gali bėgti individualiai ar dalyvauti estafetėje.
Atgal
