Valstybės valdomi "Lietuvos geležinkeliai" penktadienį pristatė pokyčių programą "LG Efektas", pagal kurią bendrovėje ketinama atsisakyti dalies administraciniame aparate dirbančio personalo - iki metų pabaigos etatų sumažės trimis šimtais. Dalis darbo vietų jau dabar laisvos, tad ketinamų atleisti žmonių skaičius neturėtų siekti 300. Aštuonių žingsnių programoje numatyta ir bendrovės antrinių įmonių veiklos peržiūra. 

"Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška teigia, kad šios akcinės bendrovės administracijos funkcijų peržiūra, automatizavimas ir centralizavimas leis sutaupyti milijonus eurų. 

"Tai titaniška pokyčių programa. Vien administravimo procesus optimizavus galima pasiekti 9 mln. eurų efektą per metus. Pagrindinis tikslas yra peržiūrėti procesus, mažinti hierarchiją, administracijoje dirba apie 1200 darbuotojų, iki metų pabaigos numatome atsisakyti ketvirtadalio etatų", - penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Bartuška. 

Administracijos pertvarka yra vienas iš numatytų aštuonių reformos žingsnių. Likusieji susiję su antrinėmis bendrovėmis. 

M. Bartuška užsiminė apie galimybę sujungti uždarąsias akcines bendroves "Geležinkelių tiesimo centras" ir "Geležinkelių projektavimas", taip sukuriant pažangų inžinerinį centrą. Valymo ir apsaugos paslaugas teikiančios "Gelsaugos" atveju svarstomos įvairios galimybės: minėtas funkcijas išlaikant "Lietuvos geležinkelių" grupėje arba perkant jas iš išorės, o galbūt siūlant paslaugas rinkoje. 

M. Bartuška mato galimybę plėsti UAB "Vilniaus lokomotyvų remonto depą" veiklą, galimai teikiant paslaugas visame regione. "Turto valdymo centras" užtikrins efektyvų įmonės grupės turto valdymą. UAB "Geležinkelių aplinkosaugos centro" atžvilgiu bus vertinama, ar funkcijas nėra prasmingiau įsigyti rinkoje. "Eismo valdymo" funkcijos perkeliamos iš Krovinių direkcijos į Infrastruktūros direkciją. 

Pasak prieš maždaug pusmetį pareigas pradėjusio eiti M. Bartuškos, situacija įmonėje sudėtinga ir ją būtina keisti. 

"Įmonė negalės veikti, jeigu nesikeis. Atėjus prieš 5 mėnesius į "Lietuvos geležinkelius" akivaizdžiai buvo matyti, kad biurokratija perteklinė, procesai veikia neefektyviai, daug tarpinių sprendimų. Įmonė buvo labai biurokratiška, finansiškai kritinės situacijos", - sakė M. Bartuška. 

"Lietuvos geležinkelių" vadovas teigė, kad dar 2011 metais grupės pelnas siekė 51,4 mln. eurų, o jau pernai buvo patirtas 1,8 mln. eurų nuostolis. Bet situacija keičiasi į gera. 

"Įmonės vadovybė sėkmingai tęsia pervežimo veiklą, džiaugiuosi, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį krova augo 2,9 proc. Bendrovė uždirbo 103,7 mln. eurų pajamų (tai 1,6 proc. daugiau nei pernai). Auga ir keleivių vežimo mastas. Planuojamos naujos kryptys, pavyzdžiui, Vilnius-Ryga", - teigė M. Bartuška, pasak kurio, įmonė efektyviai valdo sąnaudas ir per pirmąjį ketvirtį EBITDA (t. y. pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) pavyko padidinti 4,9 mln. eurų, iki 31,1 mln. Tai esą aiškiai parodo, kad sąnaudos valdomos efektyviau. Kita vertus, preliminariais duomenimis, pelno dar nepasiekta, - M. Bartuškos teigimu, šie metai yra pereinamojo laikotarpio metai ir didesnio pelno vertėtų tikėtis vėliau. 

"Lietuvos geležinkeliai" nurodo penkis veiklos prioritetus: efektyvumas; geriausia komanda Lietuvoje; patekimas į Europos Sąjungos didžiausių krovinių vežėjų penketą ir didesnis patrauklumas verslui; strateginio europinės geležinkelio vėžės projekto "Rail Baltica" vykdymas; keleivių vežimas.