Transportas
07 28. Kauno aerodromui Aleksote - 100 metų (Pabaiga)
Suremontavus KTT bei aerodromą skrydžius Į Rytprūsių frontą vykdė fronto bombonešiai Pe-2, tuo pat metu atkeltas 239-asis transporto aviacijos pulkas.
1946 m. iš Jelgavos į Kauno aerodromą perkelti 125-osios naikintuvų aviacijos divizijos du aviacijos pulkai (33 ir 730 IAP) ginkluoti naikintuvais Jak-9M ir Jak-3. Be šių dviejų pulkų aerodrome bazavosi transporto aviacijos pulkas (239 Gvardijos Belgorodo aviacijos pulkas) skraidęs lėktuvais Li-2 bei sklandytuvais Jak-14. Naikintuvų pulkus perkėlus į PLG Minsko zoną, transporto aviacijos pulkas 1953 m. vienas pirmųjų Sovietų Sąjungoje buvo permokomas skraidyti sraigtasparniais Mi-4. Šio sraigtasparnių pulko lakūnai vykdė karinius sraigtasparnių Mi-4 bandymus, jų panaudojimą karinėms užduotims. Bandymai domėjosi karinė vadovybė, aerodrome lankėsi generalinis sraigtasparnių konstruktorius M. Milis. Sraigtasparnių lakūnams teko dalyvauti kariniuose paraduose Maskvoje 1953, 1954, 1955 m., kariniuose mokymuose Vitebske, Tuloje, Semipalatinske, kur pirmą kartą masiškai buvo naudojami sraigtasparniai Mi-4. Skraidydami Semipalatinske kai kurie lakūnai gavo stiprią radiacijos dozę ir grįžus į Kauną buvo nušalinti nuo skraidymų, o vėliau atleisti iš tarnybos. Sraigtasparnių pulkas nuo 1964 m. palaipsniui buvo papildomas naujais sraigtasparniais Mi-6. 1968 m. birželio mėn. sraigtasparnių pulkas, susidedantis iš Mi-4 ir Mi-6 eskadrilių, vadovaujamas plk. Baboško, buvo perkeltas į Tolimuosius Rytus į aerodromą Sredneje Beloje. 1969 m. iš Čekoslovakijos atkelta 47-ji atskiroji mišri aviacijos eskadrilė, kurioje buvo lėktuvai An-2, An-14 bei sraigtasparniai Mi-1 ir Mi-4. Vėliau iš Toržoko (tuometinio Kalinino sr. dabar Tverės sr) eskadrilę papildyta sraigtasparniais Mi-6. Atskiroji eskadrilė (k/d 42098) Aleksoto aerodrome bazavosi iki 1989 m. pavasario.
1969 m. Saratovo srityje aerodrome Ozinki besibazavusio atskirojo sraigtasparnių pulko 3-sios eskadrilės bazėje suformuota k/d 06922. Šios karinės dalies 9 sraigtasparnių Mi-6 grupė 1969 m. rugpjūčio 22-23 d. perskrido į Aleksoto aerodromą. Oficiali šios dalies suformavimo data - 1969 m. rugsėjo 1 d. Nuo 1970 m. iki 1984 m. šis dalinys vadinosi kaip 63-ji atskiroji sraigtasparnių eskadrilė, o nuo 1984 m. gegužės 10 d. (pagal 1984-02-15 TSRS Gynybos ministerijos direktyvą) performuota į atskirąjį sraigtasparnių pulką. Nuo 1984 m. sraigtasparnių pulke būdavo komplektuojamos eskadrilės, kurios keisdavo Afganistane koviniuose veiksmuose dalyvaujančias eskadriles. 1984-1985 m. bei 1986-1987 m. buvo suformuotos dvi sraigtasparnių Mi-6 eskadrilės ir viena sraigtasparnių Mi-8 eskadrilė, 1987-1988 m. sraigtasparnių Mi-6 būrys (susidedantis iš 12 sraigtasparnių). Afganistane iš šio sraigtasparnių pulko kariniuose veiksmuose dalyvavo 363 kariškiai.
1986 m. balandžio 27 d. papulkininkio G. Salnikovo vadovaujama trijų sraigtasparnių Mi-6 grupė dalyvavo Černobylio Atominės elektrinės avarijos likvidavimo darbuose. Iš Gončarovsko aerodromo ši sraigtasparnių grupė atliko 40 skrydžių virš avariją patyrusio reaktoriaus. Sraigtasparnio įgula, kurios sudėtyje buvo p/plk. G. Salnikovas, kpt. V. Stribiževas, mjr. V. Andronovas, kpt. J. Medvedevas, prap. J. Kozlovas, prap. R. Garifulinas atliko 22 skrydžius virš reaktoriaus.
1989 m. Utenos raj. ant Pakalnių piliakalnio pastatytas 21 m. aukščio kryžius, kurį sraigtasparniu Mi-6 užkėlė įgula vadovaujama p/plk/ Semenovič.
1993 m. pradžioje pradėta ruoštis Rusijos Federacijos kariuomenės išvedimui. 1993 m. sausio 19d. p/plk. V. Ukolovo vadovaujama trijų sraigtasparnių Mi-8 ir penkių Mi-6 grupė paliko Aleksoto aerodromą. Bet ir po šių sraigtasparnių grupių išskridimo Aleksoto aerodromas neliko tuščias: jame nuolat ,,tupėdavo“ keletas sraigtasparnių Mi-8MT, kurie tai atskrisdavo tai išskrisdavo. Aerodrome likęs aerodromo tarnybos batalionas vykdė perdavimą Kauno miesto savivaldybės komisijai, o esančių objektų apsauga rūpinosi Kauno aeroklubas. Svarbu buvo, kad tai ką palieka išeinanti Rusijos kariuomenė nebūtų išgrobstyta. Rugpjūčio 30 d. iš aerodromo išvažiavo ilgą laiką stovėjęs geležinkelyje ešelonas, o po pietų į Kaliningrado sritį išskrido paskutinis sraigtasparnis Mi-8MT.
Nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas (šis vardas suteiktas 1993-05-06 Kauno miesto potvarkiu Nr. 490) yra bendrosios aviacijos aerodromas, kuriame laisvalaikiu entuziastai skraido skraidyklėmis, parasparniais, ultralengvaisiais skraidymo aparatais, mokomaisiais ir akrobatiniais lėktuvais.
Nors Aleksoto aerodromas įkurtas ir eksploatuotas kaip karinis aerodromas, bet jame kūrėsi ir civilinė aviacija. Nutiesus oro trasa tarp Berlyno ir Maskvos, vienas iš tarpinių maršruto punktų parinktas Kauno aerodromas. Nuo 1922 m. jame leisdavosi aviacijos kompanijų ,,Deruluft“, ,,Deutsche Luftreederei“, ,,Deutsche Aero-Lioyd“, ,,Lioyd-Ost“, Deutsche Lufthansa“, ,,LOT“ lėktuvai. 1927 m. įkūrus civilinę organizaciją Lietuvos Aero klubas, jos skraidymai organizuojami Linksmadvaryje, derinantis prie Karo aviacijos skrydžių. Bet stiprėjant LAK, jame kyla užuomazgos ne tik Orinio susisiekimo inspekcijos, bet ir Lietuvos susisiekimo aviacijos. 1938 m. rudenį įsigijus du keleivinius lėktuvus, 1939 m. iš aerodromo reguliariai buvo skraidoma keleivių pervežimu į Palangą ir atgal, o vėliau skraidoma maršrutu Kaunas-Ryga-Kaunas. Raudonajai kariuomenei užėmus Aleksoto aerodromą, Susisiekimo ministerijos aerostotis ir keleiviniai lėktuvai buvo bandomi panaudoti Aerofloto tikslams, bet prasidėjęs karas veiklą nutraukė. 1944 m. spalio pradžioje frontui nutolus į vakarus, iš Vilniaus į Kauną nutiesta oro susisiekimo linija, kurią aptarnaudavo lėktuvais Li-2 bei Po-2. Aerostotis buvo įkurta rytiniame aerodromo krašte, įvažiuojant iš Veiverių gatvės. 1946 m. Kaune Tarybų Lietuvos atskirasis aviabūrys sukūrė aviacijos grandį, kurioje buvo keletas lėktuvų Po-2. Aerostotis persikėlė į šiaurės rytinę dalį (dabar Dariaus ir Girėno gv. Nr.31), o grandies vadovybė ir radijo stotis (liudininkų teigimu) įsikūrė Aleksote Maironio name. Apie 1953 m. ,,Aerofloto“ Kauno būrys gavo lėktuvus Jak-12R, vėliau Jak-12M. Be keleivių ir krovinių pervežimų, dalis skrydžių buvo atliekama agrochemijos darbams, t.y. tręšiant laukus iš oro arba purškiant ant pasėlių chemikalus kovai su kenkėjais. Žemės ūkio aviacijoje naudoti lėktuvai Po-2, Jak-12M, An-2. 1959-1961m. plečiant Lietuvos aerouostų tinklą, parinkta nauja vieta Kauno aerouosto pastatams, pastatytas tipinis vieno aukšto aerouosto pastatas. Keleivių pervežimui naudoti lėktuvai An-2, Li-2, Il-14, An-24. 1972 m. jis buvo rekonstruotas, pastatyti nauji rūmai keleiviams, skrydžių valdymo centras, pervežimų skyrius, restoranas ,,Skrydis“. Organizaciniu požiūriu Aleksoto aerodrome buvo įsikūręs ,,Aerofloto“ 381-asis jungtinis aviacijos būrys, susidedanti iš žemės ūkio aviacijos eskadrilės bei keleivinių lėktuvų Jak-40 eskadrilės. Nuo 1974 m. aerouoste bazavosi reaktyviniai keleiviniai lėktuvai Jak-40, kurie skraidė į Maskvą, Leningradą, Kijevą, Simferopolį. Deja didžiulis aerodromo apkrovimas, nebuvimas galimybių aerodromo plėtrai ribojo ekonomiškesnių ir galinčių pervežti didesnį keleivių skaičių keleivinių lėktuvų panaudojimą. Naujo oro uosto statybai pasirinktas buvęs karinis aerodromas Karmėlavoje, Kauno raj.
1990 m. vasario 19 d. LTSR kultūros ministro įsakymu, anksčiau minėto skyriaus pagrindu, įkurtas Lietuvos technikos muziejus (nuo 1995 m. vasario 2 d. pavadintas Lietuvos aviacijos muziejumi). Tų pačių metų kovo 21 d. viename paskutiniųjų savo posėdžių Kauno miesto vykdomasis komitetas muziejui ir Kaune veikusiems aviacijos sporto klubams paskirstė iki tol Kauno jungtiniams aviacijos būriui priklausiusius pastatus. Deja ,,Aerofloto“ padalinio Kauno 381-mo jungtinio aviacijos būrio vadovybė neskubėjo patalpų perduoti naujiesiems šeimininkams. Motyvuodama tuo, kad Lietuvos valdžios įstaigos neturi teisės savo nuožiūra skirstyti SSSR priklausančio (!) turto, dalį pastatų išnuomavo verslo organizacijoms, kai kurias 1990 m. rugsėjo 29 d. Sovietinės armijos daliniams. Aerouosto perone įsikūrė ATB autoparkas, priešgaisriniame punkte – kareivinės, aviacijos inžinierių pastate – bataliono štabas. Vykdomojo komiteto potvarkiu paskirstytas patalpas pavyko perimti įvairiais etapais (dalį 1991 m. rugpjūčio pabaigoje po nepavykusio pučo Maskvoje, kitas – 1993 m. išvedus Rusijos kariuomenės dalinius, o administracines patalpas tik 2000 m. kai iš Aleksoto į Karmėlavą išsikraustė aviakompanijos ,,Lietuva“ administracija.
Kovos aerodromo išsaugojimą bei Aviacijos muziejaus jame įkūrimo laikotarpis sutapo su paminklo S.Dariui ir S.Girėnui statybos organizavimo periodu. Pirmajame paminklų projektų konkurso ture kai kuria autoriai siūlė jį statyti Aleksoto aerodrome arba jo prieigose, o antrojo turo metu surengtos apklausos dauguma dalyvių pasisakė už statybą Aleksote. Vertinimo komisijai nusprendus paminklą statyti Ąžuolyne, Lietuvos technikos muziejaus direktorius A.Gamziukas pasiūlė Aleksoto aerodrome greta muziejaus pastato įrengti 1919-1940 metų Lietuvos aviatorių atminimui skirtą memorialą, kurio centre būtų įrengtas simbolinis brigados generolo Antano Gustaičio kapas. Memorialą projektuoti pasiūlyta architektui Algimantui Mikėnui ir skulptoriui Juozui Šlivinskui. Jų pateiktas projektas patvirtintas 1992 m. spalio 16 d. įvykusiame muziejaus mokslinės tarybos posėdyje. Paminklo vietą, muziejuje saugomų geodezinių prietaisų pagalba, nužymėjo tuometinis Kauno miesto vicemeras Rapolas Vasiliauskas, o 1996 m. kovo 12 d., minint Lietuvos karo aviacijos dieną, įmūryta kapsulė su memorialo statytojų kreipimusi į ateities kartas. Memorialas atidengtas 2000 m. lapkričio 17 d.
Atskira aerodromo tema yra aviacijos šventės. Pradėjus mokomuosius skrydžius Linksmadvaryje 1919 m. liepos 21 d., kiekvienas skrydis buvo kaip šventė ir stebimi su didžiuliu susidomėjimu. Parodyti visuomenei kuo gyvena Karo aviacija, kokie jos pasiekimai, supažindinti su kariniais lėktuvais geriausiai tinka aviacijos šventės. 1921 m. gegužės 29 d. surengta pirmoji aviacijos šventė. Jas stengtasi daryti kasmet, demonstruojant visus Karo aviacijos lėktuvus. Vėliau aviacijos šventėse dalyvaudavo ir LAK aviacinė technika. Žymiausios aviacijos šventės vyko 1935, 1936, 1939 m. Sovietinės okupacijos metais ilgą laiką nepavyko sutarti dėl aviacijos švenčių organizavimo aerodrome. Būdavo gaunami leidimai tik organizuoti vandens ir oro šventes ant Kauno marių. Pirmoji aviacijos šventė pokario metais įvyko 1987 m. gegužės 24 d. minint Lietuvos Aeroklubo 60-metį, kurios oficialią progą buvo leista skelbti kaip ,,Lietuvos aviacijos sportui – 60“. Ar tai buvo pirmieji atgimimo požymiai, ar atitinkamai demokratiškas pulko vado A.Volčkovo požiūris, bet aviacijos šventė įvyko kariniame aerodrome. Po šios pirmosios šventės Aleksoto aerodrome aviacijos šventės esant svetimajai kariuomenei vyko 1989, 1993 m. Išvedus Rusijos Federacijos kariuomenę, S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome kasmet vykdavo po keletą didesnių ar mažesnių aviacijos švenčių. Viena žymiausių aviacijos švenčių, skirta paminėti Lietuvos karo aviacijos 85-metį, įvyko po XIV-jo Europos akrobatinio skraidymo čempionato 2004 m. liepos 31 d. Puikus oras, įspūdingi lakūnų skrydžiai sutraukė didžiulę minią žiūrovų.
2013 m. liepos 20 d., minint transatlantinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 80-metį, aviacijos šventė buvo organizuota seniausioje aerodromo dalyje, būtent ten kur buvo laukiami atskrendantys lakūnai S.Darius ir S.Girėnas. Prie senojo perono pastatytas didžiulis akmuo ir atidengta atminimo lenta primenanti, kad būtent čia minios žmonių per naktį laukė atskrendančio lėktuvo su tautos didvyriais. Šioje vietoje Vokietijos keleiviniu lėktuvu buvo atgabenti tautos didvyrių palaikai ir dar daugelis įvykių, svarbių Lietuvos istorijai, valstybingumui įvyko šioje aerodromo dalyje, nepelnytai užmirštoje per 50 okupacijos metų. Šios šventės metu į aerodromą buvo galima pažvelgti įeinant per vadinamą Prezidentinį tiltelį, praeinant pro šventei pastatytą (vizualiai panašų buvusiam iki 1944 m.) aerostoties pastatą, aerodromo pievoje išrikiuotus parodai įvairius lėktuvus ir sklandytuvus, skraidykles, aviacijoje naudojamus prietaisus ir parodant galimybes kuo aviacija naudinga žmonėms. Aviacijos šventę vainikavo lietuviškos konstrukcijos sklandytuvo parodomasis skrydis, akrobatiniai skrydžiai lėktuvais, reaktyvinių lėktuvų ,,Baltijos bitės“ grupinis parodomasis skrydis.
Aerodromui 100 metų. Per tuos prabėgusius metus bombarduotas, aplaistytas aviatorių krauju, statytas ir griautas, bet kasmet pavasariais pasitinkantis žalia aerodromo veja, aerodromas laukia naujų skrydžių. Manome, kad ir ateityje vienas seniausių Europoje aerodromų išliks ne tik kauniečių, Lietuvos aviacijos gerbėjų, bet ir Europos aviacijos entuziastų susirinkimų vieta, kur bus puikios sąlygos aviaciniam turizmui.
Atgal
