Transportas
07 25. Kauno aerodromui Aleksote - 100 metų (1 dalis)
Rytas Kupčinskas
Eugenijus Raubickas
Kuo būsi Tu, aviatorių krauju aplaistytoje žemėje? Ar būsi pasyviu stebėtoju, ar kovotoju už istorinės atminties išsaugojimą. O gal būsi bambekliu tvirtinančiu: - Dabar aerodrome jau nieko nevyksta. Ar kitu bambekliu: - Skraido ir skraido, lango atidaryt negalima. O gal tūlu verslininku: - O kiek čia žemės, kiek sklypų... O gal ?...
Su vienu iš seniausių Europoje veikiančių aerodromu geriausia susipažinti pėsčiomis.
Kylame funikulieriumi į Aleksoto kalną, gatvele pasiekiame Dariaus ir Girėno gatvę, o už jos – aerodromas, toks platus, su didžiule padangės erdve. Nėra čia didžiulių keleivinių lėktuvų, beskubančių keleivių srauto. Bet virš aerodromo pievos pasirodo spirale skriejantis parasparnis, tolumoje – baltas, čiurlį primenantis lėktuvas, o dar viršuje, prie debesies burzgiantis lėktuvas. Vaje – jis ir mirties kilpas daro. Taip, aerodromas gyvas, judrus, šurmulingas. Tas pats, kuriame savo skrydžius pradėjo jauni Lietuvos karo aviacijos lakūnai 1919 m. Jauni, tik palikę gimnazijos klases, trokštantys skraidyti, kovoti, ginti savo kraštą. Ir kuo greičiau norintys pradėti skraidyti. Ir ne tik pradėjo, bet ir skraidė, stiprėjo, suklestėjo... Jaunos Lietuvos kariuomenės dalis, jos jauni lakūnai skrisdami iš šio aerodromo kovojo su raudonarmiečių daliniais nešusiais Pasaulinę revoliuciją Europos šalims. Po metų jos jauni karo lakūnai gindami savo valstybės Nepriklausomybę vykdė kovinius skrydžius į lenkų frontą žymiai padėdami Lietuvos sausumos kariuomenei. Aerodromas tapo visų Lietuvos aviacijos rūšių sukūrimo vieta. Iš jo 1920 m. atlikti pirmieji skrydžiai su diplomatinių tarnybų nariais, o 1922 m. aerodromas naudojamas ne tik karinės aviacijos skrydžiams, bet ir tarptautinių keleivinių lėktuvų skrydžiams. Lietuvos aviacijos raida neapsiribojo tik karine aviacija: 1927 m. įkurta civilinės aviacijos organizacija Lietuvos Aeroklubas, kuri išsivystė į sportinę aviaciją, o vėliau ir į susisiekimo aviaciją. 1936 m. įkurtas Šaulių sąjungos aviacijos būrys kaip karo lakūnų rezervas Lietuvos Karo Aviacijai. O kai kam lemtis buvo negailestinga ir iš aerodromo angarų pajudėdavo gedulingos eisenos į miesto centre esančias kapines, o paskutinę lakūno kelionę palydėdavo skrendanti lėktuvų grandis su prisegtais gedulingais kaspinais...
1915 m. rugpjūčio 18 d. Kauną užėmusiai kaizerinės Vokietijos kariuomenei buvo reikalingas aerodromas, todėl aerodromui pasirinktas laukas kairiajame Nemuno krante prie Viesulavos (Linksmadvario) dvaro. Gal būt tą vietą pasirinkti skatino ne tik lygus laukas ir erdvė, bet ir esantys dvaro pastatai (analogiškai aerodromams pasirinktos vietos prie Zoknių ir Ginkūnų dvarų Šiauliuose). Arčiau dvaro, šiauriniame aerodromo krašte pastatyti du 20x60 m. metalo karkaso angarai o tarp jų administracinis pastatas-fotolaboratorija. Tuometinį aerodromą šiaurinėje dalyje ribojo tvirtovės kelias (dabartinė Dariaus ir Girėno gatvė) jungiantis I bateriją ir centrinius įtvirtinimus, rytuose tęsėsi tvirtovės centrinio įtvirtinimo pylimas, pietryčiuose augo topolių eilė, bet ji buvo prie kelio į Garliavą ir skraidymams netrukdė. Aerodromo pietuose, link Marvos upelio tęsėsi drėgna vieta iš kurios vanduo srovendavo į griovą, bet ši žema, šaltiniuota vieta vėliau skraidymams darė daug problemų. Už minėtos drėgnos vietovės įsikūrė vokiečių oreivystės dalinys. Čia dirižablio saugojimui 1916 m. vasario mėn. pradžioje buvo baigtas statyti didžiulis, metalinio karkaso, lentomis ir toliu dengtas angaras (240x50x40 metrų), kuriame ,,įsikūrė“ dirižablis LZ-86. Šis dirižablis pastatytas Vokietijoje 1915 m. spalio 10 d. Vokietijoje, skraidė Karaliaučiaus srityje iš Pillau aerodromo, o Kaune atsirado 1916 m. vasario mėn. Dėl prastų meteorologinių sąlygų skrydžiams iki balandžio mėn. pradžios nenaudotas, bet per likusias mėnesio kelias savaites aktyviai bombardavo Minską, Mozyrį, geležinkelio linijas Minskas-Molodečnas, Minskas – Dvinskas (Daugpilis). Kovinių užduočių metu numetė 8 000 kg bombų. Jį pakeitė dirižablis LZ-98.
1919 m. sausio 30 d. Lietuvos kariuomenės inžinerijos kuopoje įkurtas aviacijos būrys (vadas karininkas K. Fugalevičius). Faktiškai ši diena yra tik aviacijos būrio užuomazga, tik jo formavimo pradžia. Pirmosiomis dienomis, t.y. iki vasario 1 d. į formuojamą aviacijos būrį įstojo 9 savanoriai: 2 karininkai, 1 karo valdininkas ir 9 eiliniai savanoriai. Kiekvieną dieną būrys pasipildydavo naujais savanoriais, bet nebuvo lakūnų galinčių valdyti lėktuvus. Todėl vasario 24 d. iš Aleksoto aerodromą paliekančio vokiečių kariuomenės Fl. Abt. 425 buvo pasamdyti vokiečiai lakūnai ir motoristai. Vasario 27 d. traukiniu aerodromą pasiekė Vokietijoje pirkti 8 nauji koviniai lėktuvai LVG C VI. Vienas iš jų buvo greitai sumontuotas ir jau kovo 1 d. pakeltas į orą. 1919 m. kovo 3 d. iš Aleksoto aerodromo lakūnas Fricas Šulcas ir žvalgas Konstantinas Fugalevičius atliko pirmąjį kovinį žvalgybinį skrydį maršrutu Kaunas-Kaišiadorys-Vilnius-Kaunas. Turint tikslą sukurti Lietuvos karo aviaciją, suformuoti jaunų lakūnų kolektyvą, 1919 m. kovo 12 d. įkurta Karo aviacijos mokykla. 1919 m. birželio mėn. ši mokykla iš Ukmergės plento perkelta į barakus prie dirižablio angaro, o spalio mėn. 11 d. – į prie aerodromo esantį Linksmadvario dvarą. Mokomieji skraidymai aerodrome pradėti 1919 m. liepos 21 d., bet vyko su pertraukomis, todėl iš gruodžio mėn. Karo aviacijos mokyklą baigusiųjų tik keli skraidė savarankiškai. Pirmasis savarankiškai išskrido Juozas Kumpis (instruktorius Fricas Šulcas). Instruktorius Harri Rotteris savarankiškiems skrydžiams išleido Vytautą Raubą, Leoną Sliužinską, Antaną Stašaitį. 1919 m. lapkričio 15 d. iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje atleisti visi vokiečiai. 1920 m. vasario 22-23 dienomis Kauno įgulos kareivių sukilime dalyvavo aviacijos dalies specialistų komanda ir rikiuotės kuopa. Malšinant sukilimą greta Linksmadvario žuvo amerikietis ltn. Samuelis Harris.
Aleksoto aerodrome suformuotos beveik visos Lietuvos karo aviacijos eskadrilės. 1920 m. balandžio 1 d. sudaryta 1-ji eskadrilė, tų pačių metų rugsėjo 1 d. Mokomoji eskadrilė – kurios aerodrome bazavosi iki pat Sovietinės okupacijos. 1921 m. kovo 21 d. suformuota 2-ji eskadrilė kuri šiame aerodrome taip pat bazavosi iki okupacijos. 1923 m. balandžio 1 d. suformuota 3-ji eskadrilė, kuri perginklavus bombonešiais A.120 ,,Ansaldo“ 1932 m. perkelta į naują dislokacijos vietą – Zoknių aerodromą. 1925 m. rugpjūčio 1 d. suformuota 4-ji eskadrilė. Šių keturių eskadrilių lėktuvai buvo laikomi angare Linksmadvaryje bei dirižablio angare. 1926 m. aerodromas Karo aviacijai tapo gan ankštas todėl nupirktas papildomas žemės sklypas greta aerodromo iš žemės savininko p.Vailokaičio. Pradėti niveliavimo ir drenavimo darbai. Be to aerodromo išplėtimui įsigyta dalis Žagariškių kaimo žemės. Pastačius naujuosius gelžbetoninius angarus (KAM trob. Nr. 25 ir 24) kurie buvo skirti keturioms eskadrilėms (po dvi eskadriles) bei sandėlius benzinui ir alyvai visos kovinės eskadrilės perkeltos į naujuosius angarus. Angaras Linksmadvaryje liko Mokomajai eskadrilei bei vėliau įkurtai Karo aviacijos mokyklai. Statant naujuosius gelžbetoninius angarus, Linksmadvaryje pastatytas gelžbetoninis angaras Lietuvos Aero klubo lėktuvams. 1932 m. į Zoknius iškėlus 3-ją eskadrilę, o vėliau ir 4-ją, 1932 m. spalio 1 d. suformuotos 5-ji (naikintuvų) ir 6-ji (žvalgybos) eskadrilės. Šių eskadrilių lėktuvai buvo patalpinti atitinkamai 5-osios- (KAM trob. Nr.25), 6-osios – (KAM trob. 24). 1934 m. pastačius angarą Mokomajai grupei (KAM trob. Nr.14), buvęs karo aviacijos angaras perduotas LAK. 1936 m. susikūrus Šaulių sąjungos aviacijos būriui, o 1938 m. įsigijus pirmąjį lėktuvą ,,Sakalas-1“, LAK perleido savo angarą Šaulių sąjungos aviacijai.
Pirmoji Lietuvos karo aviacijos mokyklos laida 1919 m. išugdė ne tik būsimuosius lakūnus: pilotus ir žvalgus, bet ir daugelį žymių asmenybių, kurie aviacijoje tapo eskadrilių vadais, užėmė vadovaujančias pareigas Karo Aviacijoje ir Lietuvos kariuomenėje, išėję iš karo aviacijos tapo žymiais mokslininkais, politiniais veikėjais. Aviacijoje atsiskleidė ir jaunų lakūnų troškimas konstruoti, tobulinti senos konstrukcijos lėktuvus. Eskadrilės vadas Jurgis Dobkevičius ne tik pasižymėjo, kad atliko daugiausiai kovinių skrydžių į frontą, bet 1922 m. sukūrė ir išbandė savo konstrukcijos lėktuvą. Jo kūrybai, konstruktoriaus talentui pakluso dar du lėktuvai: žvalgybinis Dobi II ir naikintuvas Dobi III. 1925 m. Mokomosios eskadrilės vadas A.Gustaitis sukonstravo ir ore išbandė lėktuvą ANBO I. Jo konstrukcijos mokomasis lėktuvas ANBO II tarnavo ne tik karo aviacijoje, bet ir mokomiesiems skrydžiams Lietuvos Aeroklube. A.Gustaičio konstrukcijos lėktuvai ANBO III, ANBO V, ANBO 51, ANBO VI, ANBO IV ir ANBO 41 aviacijos dirbtuvėse buvo gaminami serijomis, jais apginkluotos žvalgybos eskadrilės. Gaila, kad aerodrome bandomajam skrydžiui pakeltas lengvasis bombonešis ANBO VIII serijinėn gamybon nespėjo dėl sovietinės okupacijos.
Transatlantinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno tragiškas likimas įsipynė į aerodromo gyvenimą. Daugiatūkstantinė minia 1933 m. liepos 19 d. sutiko iš Vokietijos atskraidintus didvyrių kūnus, šalia aerodromo esanti gatvė pavadinta S.Dariaus ir S.Girėno gatve. 1935 m. spalio 2 d. daugiatūkstantinė minia sutiko transatlantinį lakūną Feliksą Vaitkų, kuris sėkmingai solo skrydžiu įveikė Atlantą, bet dėl techninių problemų buvo priverstas leistis nepasiekus Lietuvos. Žmonių minia aerodrome džiaugsmingai sutiko lėktuvu ANBO IV atskraidintą lakūną, kuriam vieninteliam 1935 m. pavyko Šiaurės Atlanto perskridimas.
Aerodrome esančių įvairių organizacijų bendravimą geriausiai iliustruoja 1939 m. Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos (SELL) bei po jų vykusi aviacijos šventė. Varžybose dalyvaujančių šalių aviacinė technika buvo saugoma šiaurinėje aerodromo dalyje. Organizuojant aviacines varžybas panaudoti LAK pastatai, Susisiekimo ministerijos aerostotis. Aviacijos šventėje dalyvavo Karo aviacijos lėktuvai. Šios varžybos organizuotos turint idėja, kad sekančiais, t.y. 1940 m. tokias varžybas organizuos Latvija, vėliaus Estija, dar vėliau Suomija. Deja prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas per porą savaičių parklupdė Lenkiją, po to sekė ilgi okupacijų metai.
1940 m. birželio 15 d. Raudonosios Armijos vienas iš tikslų buvo kuo greičiau užimti aerodromą, kad nutraukti bet kokią Lietuvos aviacijos veiklą. Tai pavyko, nė vienas lėktuvas nebuvo išskraidintas iš Lietuvos, sargybos prie angarų budriai vykdė vadovybės nurodymus. Aerodromas aptvertas aukšta, tais laikais populiaria lentine tvora nuo aplinkinių akių buvo puikiai paslėptas, domėtis aerodromo gyvenimu buvo tolygu šnipinėjimui, todėl šis laikotarpis yra gana mįslingas, prisiminimai prieštaringi.
Įvairūs šaltiniai įvykius 1941 m. birželio 22 d. Kauno aerodrome bei gretimuose aerodromuose pateikia su tam tikrais skirtumais: Rusijos dokumentikai teigia apie pasipriešinimą Liuftvafės bombonešiams bei oro kautynes, vokiečiai – apie subombarduotus bombonešius Kauno aerodrome. Išanalizavus 31-jo naikintuvų pulko, kuris, veiksmus galima teigti, kad jis bazavosi Aleksoto aerodrome. Pulką sudarė keturios naikintuvų eskadrilės, kurios buvo įsikūrusios buvusiuose Lietuvos karo aviacijos angaruose. 1941 m. birželio 10 d. 31-jo pulko trys aviacinės eskadrilės perkeltos į Karmėlavos aerodromą. 31-jam pulkui palaisvinus Aleksoto aerodromą į jį perginklavimui naikintuvais MiG-3 iš Alytaus atkeltas 15-asis naikintuvų pulkas, kuris buvo ginkluotas naikintuvais I-15. Ar perginklavimui atvyko eskadrilė, ar kelios eskadrilės informacija prieštaringa. Naikintuvais MiG-3 šiame pulke iki birželio 22 d. skraidyti galėjo tik 23 lakūnai, todėl kelia abejonių teiginiai, kad 15-asis pulkas didžiausių nuostolių (40 naikintuvų) patyrė Mintaujos (Jelgavos) aerodrome. Bombarduojant Aleksoto aerodromą dalis 15-jo pulko naikintuvų buvo sunaikinti dar nesurinkti ir esantys konteineriuose.
Vienas iš nedaugelio lietuvių, apsilankiusių Kauno aerodrome ir apie tai palikusių rašytinius atsiminimus, buvo Lietuvos Laikinosios Vyriausybės krašto apsaugos ministras divizijos generolas Stasys Raštikis. 1941 m. birželio 27 d. iš Berlyno per Keningsbergą į Kauną atskraidintas štai ką jis pamatė: ,,Lėktuvas nusileido Kauno karinio aerodromo pakrašty. Pačiame aerodrome buvo daugiausia praėjusios karo audros pėdsakų. Aerodromo vidury buvo daug duobių nuo čia sprogusių vokiečių bombų. Čia pat gulėjo ir daug sudaužytų rusų karinių lėktuvų, didelių bombonešių ir trumpasparnių naikintuvų. Buvusio Lietuvos aeroklubo namas (angaras aut.) stovėjo sveikas, nesudaužytas. Jo fasade dar buvo pasilikęs rusų karo aviacijos plakatas: ,,Sovietskyje liotčiki lietajet lučše vsiech, dalše vsiech i vyšie vsiech! (Tarybiniai lakūnai skraido geriau už visus, toliau už visus ir aukščiau už visus). Tai buvo pasityčiojimas iš šimtų čia pat gulinčių sudaužytų rusų lėktuvų liekanų ir, reikia manyti, nemažiau čia žuvusių ir rusų lakūnų. Ne be reikalo vokiečiai leido šiam taip išdidžiai šaukiančiam rusų propagandiniam plakatui dar ir dabar čia kaboti. Vokiečiai juokėsi iš jo.“ (...).
Birželio 30 d. Aleksoto aerodrome jau bazavosi Liuftvafės naikintuvų eskadros JG 54 ,,Žalioji širdis“ II-ji ir III-ji grupės su naikintuvais Bf.109F, kurie dalyvavo kautynėse Latvijos ir Baltarusijos teritorijose. Antroji JG 54 grupė, vadovaujama kpt. Dietrich Hrabak-o liepos mėn. išskrido į naują bazavimosi vietą Ostrove, Pskovo srityje. Kpt Arnoldo Lignitz-o III/JG54 rugpjūčio mėn. perskrido į Leningrado frontą į Zarudinje aerodromą, o nuo rugsėjo 5 d. iki spalio mėn. skraidė iš aerodromo Siverskaja prie Gatčinos.
Frontui nutolus į Rytus vokiečių administracija nusprendė Aleksoto aerodromą išplėsti, pastatyti atitinkamą skaičių angarų ir organizuoti bombonešių He-111 ir Ju-88 remontui. 1941-1942 m. aerodromas išplėstas į pietus (prijungiant kombinato ,,Maistas“ žemės sklypą) bei vakarus (nukeliant Žagariškių kaimą). Rytų-vakarų kryptimi įrengtas betoninis 800 m. ilgio kilimo tūpimo takas, lygiagrečiai jam pro buvusius Lietuvos karo aviacijos angarus nutiesti betoniniai riedėjimo takai. Išplėstoje pietinėje dalyje nutiesti puslankiais išdėstyti betoniniai riedėjimo takai. Prie vieno iš jų pastatyti 16 medinių 18x30 m. angarų. Dar 10 tokių pat angarų įrengta prie griovos šiaurės vakarų aerodromo dalyje. Pastatytuose angaruose bei buvusiuose angaruose buvo techniškai aptarnaujami bombonešiai He-111 bei Ju-88. 1943 m. vasarą aerodrome įvyko avarija, kai po remonto išskrendantis bombonešis Ju-88, mažame aukštyje atsisveikindamas pamojavo sparnais ir sparnu kabino žemę. 1944 m. žiemą, tūpdamas transporto lėktuvas Ju-52-3m neįvertino kad nėra vėjo, pralėkė aerodromo lauką ir liko amžinai liko gulėti Marvos upelio dauboje.
1944 m vykstant kovoms prie Vilniaus iš Aleksoto aerodromo kildavo naikintuvai Fw-190 tarp ,,kojų“ nešdami po bombą ir gana greitai grįždavo jau be bombų.
1944 m. Raudonoji Armija užėmė Kauną, bet aerodromą užtiko vien tik griuvėsiuose. Kilimo tūpimo takas bei ridenimo takai išsprogdinti ir netinkami skraidymams, visi pastatai aerodrome, šalia aerodromo buvę Universiteto fizikos-chemijos fakulteto pastatai, J. Damijonaičio pradžios mokykla susprogdinti neatstatomai. Išliko tik prie angarų buvę techniniai sandėliai (betoniniai, žemės sluoksniu užpilti 5x14 m. statiniai).
Atgal
