Transportas
12 23. Transporto eurokomisarė: ginče su Lietuva EK suinteresuota neprieiti iki teismo
Europarlamentaras Antanas Guoga, transporto eurokomisarei Violetai Bulc pristatęs poziciją dėl Europos Komisijos (EK) pradėtos pažeidimo procedūros, susijusios su Klaipėdos jūrų uosto žemės naudojimo tvarka, pabrėžė, kad vieno EK siūlomo modelio negalima pritaikyti visoms ES šalims, o skuboti sprendimai gali sustabdyti ilgalaikes investicijas ir mažinti uosto konkurencingumą prieš ne ES šalių uostus. Savo ruožtu EK narė patikino, kad ginčą su Lietuva EK suinteresuota spręsti ne teisiniu keliu.
"Slovėnijos deleguota komisarė tikino, kad Komisija suinteresuota rasti teigiamą sprendimą ir nutraukti pažeidimo procedūrą, išvengiant teismo. Būdama mažos šalies atstovė, V. Bulc supranta, kad Lietuvos ir panašių šalių situacija skiriasi nuo didžiųjų Europos valstybių. Akivaizdu, kad naujoji komisarė nusiteikusi gerokai pozityviau padėti Lietuvai nei jos pirmtakai", - išplatintame pranešime cituojamas A. Guoga.
Europos Parlamento (EP) narys mano, kad iki šiol Komisija buvo neįsigilinusi, pagal kokį modelį veikia pagrindinis Lietuvos jūrų uostas. A. Guoga pristatė V. Bulc uosto veiklos istoriją, primindamas, kad po nepriklausomybės atkūrimo jauna valstybė neturėjo finansinių galimybių investuoti į uostą, todėl viešų konkursų būdu statinius pardavė įmonėms ir gautas lėšas investavo į uosto infrastruktūros vystymą. Verslas modernizavo ir išplėtojo įsigytą turtą, prisidėjo ir prie kitų investicijų į uosto vystymą bei plėtrą. Šiuo metu didžioji dalis nekilnojamo turto uosto teritorijoje valdomi privačių operatorių, o žemė priklauso valstybei.
Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos, nuo 1994 m. į Klaipėdos uosto suprastruktūrą, t.y. statinius, aikšteles, inžinierinius tinklus, kita, privatūs operatoriai investavo 3,5 mlrd. litų, valstybė - 1,5 mlrd. litų.
"Verslo investicijas sujungę su valstybės investicijomis sugebėjome Klaipėdos jūrų uostą išvystyti į europinio lygio uostą ir užsitarnauti didžiųjų Europos uostų pagarbą", - sako asociacijos vadovas.
Lietuva siekia nuoseklaus dialogo su EK ir yra pasiruošusi kompromisams, panaikindama valstybinės žemės nuomos pirmumo teisę. V. Šileikos teigimu, uosto naudotojams toks pakeitimas buvo itin skausmingas, nes bendrovės neteko galimybės atnaujinti tinkamai vykdytų nuomos sutarčių be konkurso. "Galimybė operatoriams pratęsti uosto žemės nuomos sutartis yra įtvirtinta daugiau nei 60 proc. Europos uostų. Jei tokia praktika galioja daugumoje ES uostų, kodėl tokia pat tvarka negali būti taikoma ir Klaipėdos uoste?" - klausia V. Šileika.
"Kitas Komisijos reikalavimas - panaikinti pastatų, esančių uoste, savininkams teisę išsinuomoti po pastatais esančią žemę be konkurso - per kategoriškas. Tokio reikalavimo vykdymas reiškia turto nusavinimą", - akcentuoja asociacijos vadovas.
Lietuva, siekdama rasti jos interesus atitinkantį kompromisą bei įgyvendinti Komisijos reikalavimus, planuoja atlikti studiją, kuri pasiūlytų Lietuvai tinkamiausią uosto valdymo modelį.
Liberalų frakcijos EP narys A. Guoga pritaria, kad negalima skubėti pasiduoti reikalavimams, ir mano, jog užmegztas dialogas su transporto eurokomisare V. Bulc duos rezultatų. Esą eurokomisarė patikino, kad Komisija lauks papildomos informacijos iš Lietuvos institucijų ir suinteresuotų grupių.
