Teisė ir teisingumo vykdymas
02 22. Chodžaly miestelio tragedija arba apie tai, ko istorija negali pamiršti
Hasan Mammadzada
Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvos Respublikoje
Baisi Chodžaly tragedija yra žinoma visame pasaulyje savo protu nesuvokiamu žiaurumu, bauginanti praėjusio amžiaus tragedija, panaši į tuos atvejus, kurie vyko Hirosimoje ir Katinėje ir aiškiai atspindinti Armėnijos kariuomenės kraujo troškimą.
Užpuolimas įvyko armėnųir azerbaidžaniečių konflikto metu. Armėnai, kurie spėjo užimti Khankendi1991 metais gruodžio 26 dieną, okupavo Chodžaly1992 metais, naktį iš vasario 25 dienos į vasario 26 dieną. Armėnijos karinės pajėgos su sunkiąja technika ir asmeniniu 366-ju buvusios Sovietų Sąjungos pėstininkų pulku, puolė civilius ir beginklius Chodžaly gyventojus – pačią seniausią gyvenvietę Karabacho regione. Tuo metu Chodžaly miestelyje gyveno apie tris tūkstančius žmonių. Miestelis buvo atkirstas nuo kelio ir keturis mėnesius buvo visiškai neapsaugotas, be to, jau nuo 13 dienos į Chodžaly nebuvo teikiami reikalingi produktai, mieste nebuvo elektros ir vandens. Pagal Elmano Mammedovo žodžius, artinantis tragedijos dienai, jie atplėšė paskutinius miltų maišelius ir padalino po 1-2 kg vienai šeimai, siekiant išvengti vaikų mirčių nuo bado.
Užpuolimas buvo įvykdytas netikėtai į beginklius gyventojus, bejėgiai žmonės buvo puolami naktį savo namuose, armėnai padeginėjo namus ir sukeldavo didelius gaisrus. Žmonės pradėjo bėgti iš savo namų, bandydami pabėgti į kalnus, tačiau daugelis jų buvo sugauti ir priversti skausmingai mirti. Likę mirė šaltyje, 1275 žmonės buvo paimti į nelaisvę, 613 žmonių žuvo. 56 nužudytų žmonių buvo paveikti negirdėtų kankinimų ir kančių prieš mirtį.
„Aš girdėjau apie daugelį karų ir fašistų, bet armėnai buvo patys blogiausi, žudydami mažus 5-ir 6-metų vaikus, negailestingai iki mirties kankindami nekaltus žmones,“ - sakė prancūzų žurnalistas, kuris buvo masinių žudynių vietose po armėnų išpuolio.
Kalbant apie Chodžaly žudynes, neįmanoma nepaminėti nacionalinio Azerbaidžano didvyrio, karinio ir pilietinio žurnalisto - Čingizo Mustafajevo. Prasidėjus karo veiksmams Kalnų Karabache, nepaisant grėsmės savo gyvenimui Čingizas Mustafajevas skyrė savo veiksmus karinei žurnalistikai. Čingizo Mustafajevo filmuotoje medžiagoje iš sraigtasparnio matosi visur atsitiktinai išsibarstę Chodžaly gyventojų kūnai. Tragedijos įvykių vietoje jis filmavo atskirus kūnus - daugiausia vaikų, moterų ir senuolių, o vėliau kūnų paruošimą siunčiant sraigtasparniu į Agdamą. Nuotraukos ir vaizdo įrašai, padaryti Chodžaly žudynių metu buvo išplatinti visoje šalyje, o vėliau tapo žinomi visame pasaulyje, tapdami esminiais tragedijos įrodymais.
Vykdant Chodžaly genocidą, priešai ketino įbauginti Azerbaidžano žmones, priversti mus atsisakyti suverenumo ir teritorinio vientisumo ir užgrobti mūsų žemes. Tačiau, ši baisi tragedija virto sąjunga ir privertė susijungti į vieną jėgą, žmonės tapo labiau atsparūs, mūsų didvyriški sūnūs ir dukterys nusitaikė į ryžtingą ir organizuotą kovą šventosios tėvynės ir tautiškumo vardu.
Chodžaly tragedija yra vienas iš tų istorinių faktų, kuris neturėtų būti pamirštas arba likti be pasaulio bendruomenės dėmesio. Chodžaly, be abejo, kiekvieno azerbaidžaniečio širdyje paliko gilias žaizdas.
Atgal
