Teisė ir teisingumo vykdymas
10 23. Konstitucija. Lietuva ir Europa
Vytautas Baškys
Spalio 25 d. minime Konstitucijos dieną. Gamtinė ir istorinė Lietuvos būtis paliečia jautriausias mūsų gyvenimo sritis. 1992 m. Lietuvos piliečiai referendume priėmė pagrindinį mūsų šalies įstatymą, kuriame pabrėžiama – Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę – Lietuvos valstybę kuria Tauta.
Nors Konstitucijoje valstybės daugiaamžiškumas konkrečia data neapibrėžtas, tačiau 2 straipsnis nurodo tautai priklausantį suverenitetą – Suverenitetas priklauso Tautai. Tai pagrindinė sąlyga valstybei ne tik kurti bei vykdyti teisės normas, bet ir būti nevaržomai įgyvendinant tarptautinius teisinius santykius.Valstybės de facto ir de jure būvis ir raida apsprendžia ir istorinius vertinimo metmenis.
Tarptautinės teisės pagrindu XIII amžiaus Lietuvos karalystė – karaliaus Mindaugo vainikavimo aktas yra oficialus istorinis teisinis argumentas, tarptautinis Lietuvos valstybingumo precedentas nepriklausomybei, kuriuo visais amžiais remtasi siekiant tvirtinti teisinius nepriklausomos valstybės pamatus. Tuo būdu Lietuvos valstybingumo daugiaamžiškumas pagrįstas suvereniteto reikšme tapo tiltu, kuris jungia istorinę praeitį su dabartimi.
1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė Liepos 6-ją - Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną valstybine švente. „Parlamento kronikoje” buvo nurodyta: „Tai – tautos veido atspindys“. Konstitucijos ir įstatymo priėmimas įpareigoja nacionalinę kultūrą tvirtinti valstybės prestižą, pasididžiavimą ir garbę teikiančiu karaliaus Mindaugo autoritetu. Istoriniame akiratyje Liepos 6-osios šventė tapo pilietine pozicija.
Karaliaus kaip valstybės tarptautinės teisės subjekto autoritetas priklauso ne nuo pavadinimo. Suprantamas kai kurių istorijos mėgėjų požiūris, noras garsinti vėlesnę teritorinę valstybės plėtrą, didžiuosius kunigaikščius vadinti karaliais. Istoriniuose šaltiniuose pirmu tokiu karaliumi Baltijos krašte XIII a. pradžioje buvo iškeltas Žiemgalos kunigaikštis Viestartas. Tačiau nebuvus valdovo karūnavimo Žiemgalos likimas buvo pasmerktas nukariavimui. Tai liečia ir mūsų vėlesnius didžiuosius kunigaikščius bei Lietuvos likimą. Todėl noras buvusius didžiuosius kunigaikščius demonstruoti su karūna rodo ne tik teisinį neišprusimą, bet ir kitų kraštų poveikį siekiant nuneigti mūsų tautos valstybingumo pamatus.
Iš istorijos gelmių kylančiai Lietuvai. Dail. Dalia Dokšaitė
2012-tieji – Muziejų metai primena, jog XIX a. pr. buvo laikas prikėlęs tautos šaknis atsiverti tautiniam atgimimui. Dionizas Poška gilinosi į nutolusius laikus, archaika ir lietuvišku žodžiu žvelgė į lietuvių tautos sąmoningumo istoriją. Baublyje įkurtas muziejus prikėlė senąją Lietuvos kultūrą, jame sukauptos lyginamosios istoriografijos mintys atvėrė Lietuviškos Lietuvos istoriją.
Baublių muziejaus garsu sklido pasakojimas apie nepaprastą ąžuolo kilmę, jis išaugęs iš kunigaikščio Ringaudo kuokos, kurią jis buvo įsmeigęs į žemę medžioklėje nukovus galingą taurą ir išgelbėjus į pavojų patekusio sūnaus Mindaugo gyvybę. Legendinis pasakojimas turi emocinę įtaigą, rodo gerai suvoktą Lietuvos valdovų pirmą dinastiją nuo didžiojo kunigaikščio Ringaudo, dinastijos tęsėjas buvo karalius Mindaugas sureikšminęs ją tautos istorijoje.
*
Europos tautas, nepaisant visų jos istorijos peripetijų, nuo seno vienija bendros vertybės. Iš Šviečiamojo amžiaus kilusios žmogaus teisių ir laisvių idėjos taip pat darė Europą vieningesne, šios europinės idėjos tapo pasaulinės. Pabrėžiame karūnavimo akto reikšmę, nes Viduramžių Vakarų Europos valstybių karalių teisė gimė atsparai prieš bažnyčios imperinį viešpatavimą. Remdamiesi Senosios Romos teise legistai išugdė karalystės titulą kaip valstybės suverenitetą, tačiau pasiektu kompromisu bažnyčiai atiteko vainikavimo teisė, be karūnavimo akto valstybė neturėjo suvereniteto.
Karalius Mindaugas – išliko gyvybingas, jo pradėtas kelias atvedė iki V. Kudirkos himno, iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos gimimo. 1918 m. Vasario 16-osios aktu deklaruotas nepriklausomos valstybės atkūrimas, būtent suvereniteto, o ne buvusios LDK jungčių su kitomis valstybėmis pagrindu įtaigoja atitinkamą valstybės simbolio – seniausios valstybinės šventės atstatymą.
Atgal
