VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Teisė ir teisingumo vykdymas

10 09. „Stot, Teismas eina !“ (Iš ciklo „Teisinė savigyna“. Pradžia LA 2011 12 10 Nr.277)

Jonas  Šukys

Motto:

- Jurgeli, ką  čia  darai?

- Rašau  laišką  Marytei.

-Bet,  juk  tu, vaikeli, dar  nepažįsti  raidžių !?

- Nieko  baisaus. Marytė  dar  nemoka  skaityti...

Teisėjai  N.

Vilniaus  m. 2-asis  Apylinkės  Teismas

Laisvės  pr. 79A,  LT-06122, Vilnius

Ieškovas

Jonas  Šukys,

a.k..........

Gyv. vieta:..........

El.p.:

Atsiskaitomoji  sąskaita.Nr.............

Atsakovas

BAB bankas SNORAS,

į.k. 112025973,

Adresas  A.Vivulskio g.7, LT-03221 Vilnius,

Atsiskaitomoji  sąskaita  Nr.

Banko  kodas...........

PAREIŠKIMAS

(2012-05-14)

Gerb.Teisėja,

Atsakovo   atsiliepimas  į  Jono  Šukio  (toliau-Ieškovas)  2012-01-24  ieškinį, Ieškovo  nuomone  traktuotinas  kaip  įrodymas, kad  atsakingas  AB banko  SNORAS  darbuotojas ir  toliau  žengia  klystkeliu, kuris  atvedė  banką  į  bankrotą, o  jo  buvusius  vadovus  į  teisiamųjų  suolą  Londone. Pavyzdžiui, aptariamame  procesiniame  dokumente (toliau-Atsiliepimas) Atsakovas  pristato  teismui  sąranką  vienas  kitam  prieštaraujančių  ir  neatitinkančių  tikrovės  teiginių, kurių  tikslas-paneigti  Ieškovo  pareikštus  kaltinimus  dėl  bandymo  nesąžiningai  praturtėti.

Atsakovas  tikisi, kad  žemiau  pristatoma  Atsiliepimo  kritika  padės  Atsakovui  atsistoti  ant  tvirtesnio- įstatymais  pagrįsto  pamato.

Dėl  faktinių  bylos  aplinkybių

Atsiliepimas  pradedamas  standartiniu  priekaištu: “Ieškovas  kortelės  sutarties  sąlygų  nesilaikė”. Tame  pačiame  Atsiliepimo  abzace  konstatuojama, kad  2005-07-01 Ieškovui  buvo  suteiktas  5000 Lt  kreditas, kuris  per  du  sekančius  metus  t.y.  iki 2007-06-15  buvo  padvigubintas  iki  10 000 Lt.

Nelogiška  didinti  kreditą  skolininkui, kuris  sutarties  sąlygų  nesilaiko. Peršasi  išvada, kad  prieš  savo  valią  Atsakovas  šiais  teiginiais  patvirtina  faktą, jog  iki  2009  metų  gegužės  mėnesio  Ieškovas  sutarties  laikėsi.

Kas  atsitiko  2009 metų  gegužės  mėnesį?

Prie  Ieškovo  2012-01-24 ieškinio  pridėta  UAB “Creditinfo  Lietuva” pažyma (6 pr.)  rodo, kad  skolininkas, kuris  du  metus  prieš  tai  tvarkingai  vykdė  sutarties  sąlygas, Atsakovo  teikimu  2009-05-13  buvo  įtrauktas  į  UAB  “Creditinfo  Lietuva”  vedamą  nemokių  klientų  sąrašą.

LR  CK  6.189 str. nustato, kad sutartis  jos  šalims  turi  įstatymo  galią.  Aktualaus  teisminio  ginčo  aspektu  ypač  svarbi  yra  2005-07-01  sutarties  Nr. SL…  pabaigos  data-2012-06-30. Vienašališkai nutraukdamas  įpusėtą  sutartį  Atsakovas, pakartojant  jo  paties  žodžiais, “ne  tik kortelės  sutarties  sąlygų  nesilaikė”, bet  ir  piktnaudžiavo  savo  padėtimi. Taip  pat, Atsakovas  nusikalto  LR  CK 6.217 str. nustatytoms  esminėms  sutarties  pažeidimo  sąlygoms, kurios  būtinos  norint  vienai  iš  šalių  vienašališkai  nutraukti  sutartį (žr. Ieškinys,9pr.).

Ieškovo  nuomone,  rimčiausias  priekaištas  Atsakovui  yra  tai, kad  šis  pažeidė  LR  CK 6.218 str.1d., kurioje  nustatyta, kad  apie  kredito  sutarties  nutraukimą  “užpultoji”  šalis  privalo  sužinoti  ne  vėliau, kaip  prieš  trisdešimt  dienų. Maža  to,  Lietuvos  Aukščiausiasis  Teismas  2009  metų  birželio  mėnesio  viduryje  išaiškino, jog  teismui turi  būti  pateikti  įrodymai, kad  kredito  vartotojas  banko  pranešimą  tikrai  gavo. Nes, tokie  įrodymai, kaip  pranešimai  paštu, kurių  klientas  negauna  arba  skelbimai  į  laikraščius, kurių  klientas  neskaito, nepateisina  tos  žalos, kurią  bankas  padaro  klientui  vienašališkai  ir  nemotyvuotai  sužlugdydamas  finansinį  kliento  namų  ūkio  balansą.

Atsižvelgus  į  minėtus  įstatymų  reikalavimus, prie  Atsiliepimo  pridėta  2009-11-02  Pretenzija  traktuotina  kaip  apgalvotas  teismo  klaidinimas.

Būtent: Pretenzijoje  Ieškovui  grasinama, kad  per  18  dienų  nepatenkinus  Atsakovo  reikalavimų, pastarasis  bus  įtrauktas  į  nemokių  klientų  sąrašą. Tačiau, prie  Ieškovo  ieškinio  pridėta  UAB  “Creditinfo  Lietuva” 2009-05-13 pažyma  įrodo, kad  grasinimas  buvo  realizuotas  šešiais  mėnesiais  anksčiau, negu  buvo  pagrasinta. Kodėl  buvo  pagrasinta  praėjus  šešiems  mėnesiams  po  to, kai  grasinimas  buvo  įvykdytas? Matomai  todėl, kad  respublikos  įstatymai  draudžia  bankams  skaičiuoti  delspinigius  ilgiau  negu  šešis  mėnesius.

Peršasi  išvada, kad  delspinigių  skaičiavimo  “spidometrą”  Atsakovas  įsijungė  iš  karto  po  to, kai  2009-05-13  įtraukė  klientą  į  UAB  “Creditinfo  Lietuva”  vedamą  “juodąjį  sąrašą”.

Kodėl  jau  turėdamas  “kišenėje”  priskaičiuotą  maksimaliai  leidžiamą  4187,64 lt  sumą, savo  2009-11-02  Pretenzijoje  Atsakovas  reikalauja  “geruoju”-  per  aštuoniolika  dienų-  sugrąžinti  dešimtį  kartų  mažesnę  delspinigių  sumą (tik  222,70 lt-a.p.) ir  visą  likusią  9208,01 lt  skolą? Matomai  todėl, kad  šešis  mėnesius  prieš  tai, jis  apsidraudė  įtraukdamas  savo  būsimą  “auką”  į  nemokių  klientų  sąrašą. Akivaizdu, kad  netikėtai  užkluptas  klientas  nei  “geruoju”  nei  “bloguoju”  negalėtų  įvykdyti  Atsakovo  reikalavimų. Tačiau, teismo  akyse  geros  Atsakovo  manieros  Atsakovo “akcijas”  be  abejo pakelia. Galimai  Atsakovas  tikisi, kad  jo  geros  reputacijos  dėka  teismas nepastebės, jog  Atsakovas  nori  staiga  atsiimti  mažiausiai  dvigubai  daugiau  negu  paskolino, jau  nekalbant  apie  tai, kad  kalba  eina  prie  beveik  dvigubai  pabrangusius  litus.

Dėl    Ieškovo  ieškinio  pagrįstumo

Pirkimo  išsimokėtinai  kortelės  sutartyje  Nr.SL  yra 13.1  punktas, kuriame  akcentuojama, jog  “kortelės  turėtojas  užtikrina, kad…paimtas  kreditas  bus  naudojamas  tik  “Kortelės  turėtojo  šeimos  interesams  tenkinti”.Jeigu  Atsakovas  turėtų  įrodymus, kad  Ieškovas  minėtą  įsipareigojimą  pažeidė: tarkim, dukrų ligų  pretekstu  pasiskolintus  pinigus  iššvaistė  tenkindamas  savo  asmeninius  poreikius, atsirastų  pagrindas  atleisti  Ieškovo  sutuoktinę  nuo  pasekmių, kurias  šeimai  gali  sukelti  Atsakovo  atliktas  vienašališkas  įpusėtos  vykdyti  sutarties  nutraukimas. Faktas, jog  Atsakovas  nepristatė  teismui  jokių  Ieškovą  kompromituojančių  įrodymų  patvirtina  nuomonę, kad  pastarasis  jų  neturi. Situacijos  nepagerina  aplinkybė, kad  kompensuodamas  tikrų  įrodymų  nebuvimą, Atsakovas  pažeria  teismui  seriją  bendro  pobūdžio  samprotavimų  iš  aptariamo  kredito  naudojimo  repertuaro. Pavyzdžiui: sutartį  pasirašė  Ieškovas; pinigai  pervesti  į  Ieškovo  sąskaitą; kortele  turėjo  teisę  naudotis  tik  Ieškovas; Atsakovui  nežinoma  už  kokias  prekes  ir  paslaugas  Ieškovas  atsiskaitinėjo;  Atsakovui  nėra  žinoma, kokiems  tikslams  buvo  panaudotas  Ieškovui  suteiktas  kreditas  ir  pan.

Žodžiu, Atsakovui  nežinoma, kokiems  tikslams  šeima  išleido,  cituojant   sutartį    Nr.SL…,  “šeimos  interesams  tenkinti” pasiskolintus pinigus, tačiau, nežinojimas  nesukliudo  jam  arogantiškai  tvirtinti, jog  Atsakovas  neturėjo  pagrindo  “…prašyti  skolą  priteisti  solidariai  ir  iš  Atsakovo  sutuoktinės…”

Peršasi  ironiškas  klausimas: ar  todėl, kad  sutuoktinė  padėjo  Atsakovui   “prasukti”  delspinigius  ir 2011-06-28 ieškinį  blokuodama  Ieškovui  skirtą  korespondenciją  ir  pradangindama  su  bylomis, (kurias  Atsakovas  vadina  “netapačiomis”) susijusius  dokumentus? Kalbant  iš  esmės,  Atsakovas  neturėjo  teisės    laužyti  įstatymų perkeldamas  bylą  nagrinėti  į  kitą  teismą, net  ir  gavęs  žinių  apie  neišvengiamai   artėjantį  krachą.(Žr. str. “Žinojo, bet  tylėjo”. Verslo  žinios, 2012 03 29),  nes  LR  CPK  163 str.3 d.  ir  166 str.1d.2p. tokius  veiksmus  nedviprasmiškai  draudžia.

Kokias  papildomas  išvadas  leidžia  padaryti  byloje  sukaupti  procesiniai  dokumentai?

Pavyzdžiui, pagal  Ieškovo  sutuoktinės  2009-10-05  ieškinį  Vilniaus m. 2 apyl.  teisme  iškeltos  civilinės  bylos Nr.1.... dėl  šeimos  skolų  pasidalinimo  nagrinėjimas  užsitęsė, nes  sutuoktinė  per tris  bylos  nagrinėjimo  metus  nesugebėjo  pateikti  nė  vieno  įrodymo, patvirtinančio, kad  sutuoktinis  šeimos  vardu  pasiskolintus  pinigus  iššvaistė. Nors  įstatymų  nustatyta  tvarka  Atsakovas  buvo  informuotas, kad  byloje  tarp  sutuoktinių  taip  pat  sprendžiamas  skolos  Atsakovui  klausimas, pastarasis, nepranešdamas    Ieškovui,  įsiveržė  į  nagrinėjamą  bylą  Vilniaus m. 1 apyl. teisme, ir  2011-09-20  Sprendimu  už  akių  teismas  patenkino  jo  prašymą-šeimos  skolą  priteisė  Ieškovui. Faktiškai, Atsakovas  atėmė  iš  Ieškovo  galimybę  pasinaudoti  CPK  337 str. ir  143 str 1d.  jam  suteikta  teise, nagrinėjamos  bylos  rėmuose,  pareikšti  komerciniam  bankui  turtinius reikalavimus.

Aprašytų  įvykių  metu, AB bankas  SNORAS  dar  naudojosi  aukščiausiu  tarp  Respublikos  komercinių  bankų  prestižu, todėl,  Vilniaus m. 2 apyl. teismas  nepaprastai  palankiame  Ieškovo  sutuoktinei  2011-12-19  sprendime pažymėjo, kad  ginčas  išspręstas, t.y. didžiausio  šeimos  kreditoriaus  skolai  suteiktas  asmeninės  Ieškovo  atsakomybės  statusas.

„Tendemo“ sutuoktinė-bankrutavęs  AB bankas  SNORAS  „pergales“  nulėmė  tai, kad  tuo  pačiu  metu, kai  bankas  metė  ant  Temidės  svarstyklių  savo  didžiausią  tarp  Respublikos  komercinių  bankų  prestižą, o  Ieškovo  sutuoktinė  pradėjo  pakuoti  valizas  eilinei  kelionei  į  užjūrius  į  75  metus  įkopęs  Ieškovas  jau  sunkiai  sirgo, neturėdamas  nei  laiko  nei  noro  dairytis  į  tai  kas  aplinkui  jį  vyksta.

Vėlesniems  įvykiams  apibendrinti  gerai  tinka  rusų  patarlė: „žmogus  stena, o  Dievas  kikena“.

Šiuo  metu  abiejų ieškovų-banko  ir sutuoktinės  iškeltos  bylos    nagrinėjamos aukštesnės  instancijos  teisme. Savo  ruožtu,  įtarimai  pareikšti  buvusiam  AB bankui  SNORAS  dėl   milijardų  litų  išvogimo  yra  ta  „nauja  aplinkybė“, kuri  padrąsino  Ieškovą    kreiptis   į  teismą,  prašant  atnaujinti   teisminį  tyrimą.

Dėl  nepagrįsto  praturtėjimo

Teigdamas, kad  Ieškovas  „nepateikė  jokių  įrodymų“  Atsakovas  spekuliuoja  faktu, jog  Respublikoje  nutylima  svarbiausia  pinigų  savybė, kuri  ekonomikos  vadovėliuose  vadinama  „Pinigų  perkamąja  galia“. Kadangi  banko  atstovas  apsimeta, jog  nesupranta  apie  ką  eina  kalba, Ieškovas  yra  priverstas pateikti  tokius primityvius    pavyzdžius.

Tarkim,  mokinys  pasiskolino  iš  kito  mokinio  trims  dienoms  vieną  litą  tam, kad  bufete  nusipirkti  buteliuką  pieno. Pirmąją  paskolos  sutekimo  dieną  buteliukas  pieno  kainuoja  vieną  litą, antrąją  lito  perkamoji  galia  pieno  buteliuko  atžvilgiu  išauga  dvigubai, t.y.  už  vieną  litą  jau  galima  nusipirkti  du  buteliukus, o  trečiąją  dieną  lito  perkamoji  galia  vėl  nuslūgsta  atgal  į  starto  poziciją  ir  už  vieną  litą  vėl  tegalima  nusipirkti  vieną  buteliuką  pieno.

Jeigu  kreditorius, laužydamas  sutartį pareikalaus  vieną  litą  sugrąžinti  antrąją  sutarties  dieną  ir  skolininkas  vieną  litą  jam  sugrąžins, kreditorius  nesąžiningai  praturtės  vienu  buteliuku  pieno, nes  už  vieną  litą  antrąją  dieną  galima  nusipirkti du  buteliukus  pieno. Jeigu  skolininkas  antrąją  dieną  vietoje  reikalaujamo  vieno  lito  sugrąžins  kreditoriui  pusę  lito,  kreditorius  praras  norą  sukčiauti, nes  įsitikins, kad  jam  patogiu  momentu  sulaužydamas  kredito  sutartį, nieko  nelaimės.

Atsakovas  tvirtina, kad  „Lito  perkamosios  galios  skaičiavimas“,  „negali  būti  laikomas  oficialiu  įrodymu“ tačiau, nepaaiškina  kodėl. Todėl, į  šį  klausimą  pabandys  grubokai  atsakyti  Ieškovas.

Sumodeliuokime  pokalbį  tarp  pirkėjo  ir  kasininkės  maisto  produktų  parduotuvėje. Prieš  krizę  kepaliukas  duonos  kainavo  du  litus, dabar  toks  pat  kepaliukas  kainuoja  keturis  litus.

Pirkėjas  ištiesia  kasininkei  tris  litus  ir  sako: štai  jums  du  litai, dabartinėmis  kainomis, kuriais  užmoku  už  pusę  kepaliuko. O  štai  trečiasis  litas, kuris  yra  nepaprastas, nors  ir  atrodo  tokiu  pat, kaip  anie du. Mat,  šis  nepaprastas  litas  „išgrynintas“ iš  sutarties, kuri  sudaryta  laikais,  kai  už  litą  buvo  galima  nusipirkti  pusę  kepaliuko  duonos...

Išgirdusi  tokius  samprotavimus  ir  matydama, kad  pirkėjas  nesiruošia  įsidėto  į  krepšį  kepaliuko  grąžinti, pardavėja  neabejoja, kad  prieš  ją  stovi  beprotis  ir  iškviečia  apsaugos  tarnybos  darbuotojus.

Deja, tą  pačią  situaciją  modeliuojant  teisme, teisėja  bepročiu  laiko  ne  Atsakovą, bet  atvirkščiai-Ieškovą. Mat, Ieškovas užsispyręs  tvirtina, kad  krizė  turėjo  įtakos  pinigų  perkamajai  galiai  ir  į  šį  veiksnį  būtina  atsižvelgti.

Be  kita  ko, tarpusavio  atsiskaitymuose, bankai  nesielgia  beprotiškai, nes  atsižvelgia  į  krizės  pasekmes- pinigų  perkamosios  galios  pokyčius.

Dėl  ieškovo  pateiktų  įrodymų  civilinėje  byloje

Šiame  skyrelyje  Atsakovas  tvirtina, kad  nekilnojamojo  turto  vertės  kritimas  ir  kilimas  nedaro  jokios  įtakos  pagal  kortelės  sutartį  Ieškovui  suteikto  kredito  grąžinimui“.

Čia  Atsakovas  apsimeta, kad  nesupranta, jog  citata  teisinga  tik  tuomet, jeigu  abi  sutarties  šalys  laikosi  sutartinių  įsipareigojimų t.y. vienašališkai nepakeičia  kredito  sutarties  datų sau  naudingu  momentu, kaip pasielgė  Atsakovas. Kita  vertus, Lietuvos  Aukščiausiasis  Teismas  2010-05-20  civilinėje  byloje  Nr.3K-P-186/2010  nurodė, kad  nekilnojamojo  turto  kainų  kritimas  traktuotinas, kaip  visiems  žinoma  aplinkybė (CPK 182 str.1d.). Šis  nurodymas  taip  pat  galioja  Atsakovui, nežiūrint  akis  badančios    jo  „kertinės“ nuostatos: „galioja  tik  tai  kas  man  naudinga“.

Dėl  skolos  grąžinimo

Po  šia  antrašte  Atsakovas  klaidina  teismą  tokiais  pareiškimais: 2011-09-20  Vilniaus  miesto 1-mojo  apylinkės  teismo  Sprendimas  už  akių,   civilinėje  byloje  Nr. 2....  „...nėra  nuginčytas  ir  šiai  dienai  galioja“; „ginčas  dėl  šios  skolos  priteisimo  yra  išspręstas“; „2011-09-20  Sprendimas  už  akių  nėra  peržiūrėtas  ir  negali  būti  skundžiamas  apeliacine  tvarka“; „Ieškovas...siekia  iš  naujo  nagrinėti bylą, kuri  jau  buvo  išnagrinėta  ir  kurioje  priimtas  sprendimas  už  akių, kurio  peržiūrėjimui  2011-12-12  nutartimi  Vilniaus   1-asis  apylinkės  teismas  nerado  jokio  teisinio  pagrindo“.

Norint  šias  Atsakovo  gražbylystes  nutraukti, pakanka  nurodyti  Vilniaus  Apygardos  teisme  nagrinėjamą  civilinę  bylą  Nr. 2S....,iškeltą  pagal  Ieškovo  Atskirąjį  skundą, kurią,  priešingai  Atsakovo  tvirtinimams,  aukštesnės  instancijos  teismas  šiuo  metu  nagrinėja.

Dėl  Ieškovo  pateiktų  įrodymų

Įvykių  chronologija  duoda  pagrindo  teigti, kad  Atsakovas  kalba  ir  elgiasi  taip, tarsi  ir  toliau  tebeatstovautų  įstaigą, kuri  iš  kitų  komercinių  bankų  išsiskiria  aukščiausiu  prestižu. Toks nusistatymas  paaiškina, nors  ir  nepateisina  jo  arogantiškus  tvirtinimus, kad: Ieškovo  įrodymai  nėra  reikšmingi; negali  būti  laikomi  oficialiais; nedaro  jokios  įtakos  ir  pan. Atsitvėręs  nuo  tikrovės  panašiais  teiginiais, Atsakovas  praranda  galimybę  suprasti, kad  Ieškovas  yra  vienas  iš  tų  95 tūkstančių  iki  šiol  išlikusių  bankrutavusio  banko  skolininkų, kurie  godžių  ir  nesąžiningų  bankininkų yra  skriaudžiami  panašiais  į  čia  aprašytus  būdais. Ieškovo  nuomone  ši  didžiulė  minia  primena  pasakų  džiną, kuris  tik  ir  laukia  progos  ištrūkti  iš  butelio...

Šių  eilučių  autorius  nėra  buvusio  banko  priešas. Per  septynerius  bendradarbiavimo  metus  atsitiko  daug  gerų  dalykų, t.y. su bankrutuojančio banko  pagalba  Ieškovo  šeimai  pavyko  išspręsti  daug  svarbiausių  problemų. Be  to,  dabar  abiejų  ginčo  šalių  padėtis  supanašėjo: SNORO  puolamo  iš  priešakio  ir  sutuoktinės  iš  užnugario, kaip  sakydavo  žmonės  mano  jaunystėje, Ieškovo  sveikata  suvažiavo  į  „ožio  ragą“. Kita  vertus, į  bankrutuojančio  banko  „piruetus“, apkaltinant  vieną  savo  ranką  būtomis  ir  nebūtomis  nuodėmėmis, tam, kad  kita  ranka-turiu  omenyje  „AB  banko  SNORAS  lizingą“-  atrodytų  pabrėžtinai  švari, galima  žiūrėti  primerktomis  akimis.Todėl  prašau  manęs  neprievartauti  daryti  tai, ko  daryti  nenorėčiau.

Trečią  kartą  siūlau  užbaigti  ginčą  taikos  sutartimi.

Atsiprašau  Gerbiamą  teismą, kad  žurnalistinio  tyrimo  pradžią  pristatau, kaip  procesinį  dokumentą.

Pridedama: Taikos  sutarties  projektas.

( b.d)

Dėl  Vilniaus m. 2 apyl. teismo  nutarties  civilinėje  byloje….Nr……..(2012-09-24)

Gerb. Teisme,

2012-01-24  Jonas  Šukys  (toliau-Ieškovas)  apkaltino  bankrutuojantį  AB bankas  SNORAS (toliau-Atsakovas)  bandymu  nesąžiningai  praturtėti, pasisavinant  3706 Lt  Šukių  šeimos  turto. Tačiau,  Atsakovui  pavyko  įtikinti  Vilniaus m. 2 apyl. teismą  sustabdyti  civilinę  bylą  Nr..............,  2012-09-17 dienos  nutartimi.

   Pasinaudodamas  nutartyje  nurodytu  septynių  dienų  terminu  Ieškovas  skundžia  bylos  sustabdymą, dėl  žemiau  nurodytų  priežasčių.

   Atsakovas  pirmą  kartą  kreipėsi  į  teismą  2010 metais, po to, kai  pasibaigė  pusės  metų  laikotarpis  per  kurį  įstatymai  leidžia  bankams  skaičiuoti  delspinigius. Teismas  atmetė  Atsakovo prašymą  išieškoti  skolą  neginčo  tvarka, nes  kaip  tvirtina  Atsakovas  negalėjo  Ieškovo  atrasti, nors  šis  nesislapstė  ir  reguliariai  darė  mėnesinius  įnašus  bankams tarp  kurių  buvo  ir  AB  bankas  SNORAS ( pagal  kitą  kredito  sutartį  -a.p.).

  2009-10-05  Vilniaus m. 2 apyl.  teismas  pradėjo  nagrinėjo  civilinę  bylą  Nr..........tarp  sutuoktinių  dėl  santuokos  metu  įgyto  turto  ir  skolų  pasidalinimo. Šioje  byloje  taip  pat  buvo  nagrinėjamas  didžiausio  dviejų  šeimos  dukrų  studijų  užsienyje    kreditoriaus-AB banko  SNORAS  skolos  klausimas.

     Ginčo  tarp  sutuoktinių  esmė-šeimos  skolos  bankams, nes  pasidalinti  turtą  J.Šukys    noriai  sutiko  tikėdamas, kad  sumažėjus  jo  vardu  užrašytam  turtui, už  tą  dalį  turto, kuris  taps  asmenine  sutuoktinės  nuosavybe  mokesčius  toliau  mokės  sutuoktinė.

   Ginčo  nagrinėjimas  užtruko, nes  dauguma  šeimos  dukrų  studijų  kreditorių  pasisakė už  solidarią  sutuoktinių  atsakomybę.

   Kita  vertus, ginčo  iniciatorė-Ieškovo  sutuoktinė  iki  šiol  nepateikė  teismui  kitų  įrodymų  savo  reikalavimams  paremti  išskyrus  priesaiką, kurioje  be  kita  ko tvirtinama, kad  apeliuodamas  į  savo  ligas, Ieškovas  stengiasi  užvilkinti  teismo  procesą. Ieškovo  nuomone, priesaika  adekvati  teiginiui, kad  keliolika  garsių  chirurgų,  kurie  per  2012  metus  atliko  Ieškovui  penkias  chirurgines  operacijas  išdavinėja  teismą  klaidinančias  pažymas.

   Šiuo  metu, sutuoktinių  ginčą  dėl  skolų  toliau  nagrinėja  Vilniaus  Apygardos  teismas, civilinėje  byloje  Nr..........

   Pasinaudodamas  sutuoktinių  nesantaika, Atsakovas antrą  kartą  kreipėsi  į  Vilniaus  miesto 1 apylinkės  teismą  2011-07-04  Ieškovo  sutuoktinės  pusėje, t.y.  reikalaudamas, kad  šeimos  skola    Atsakovui  būtų  pripažinta  asmeniniu  Ieškovo  įsipareigojimu.

   2011 metų  antroje  pusėje  į  aštuntąjį  gyvenimo  dešimtmetį  įkopęs  Ieškovas  gyveno  kaime, sunkiai  sirgdamas.  Išgyventi  Vilniuje  iš  pensijos  likučio, kas  mėnesį  grąžinant  skolas  bankams  buvo  neįmanoma. Be  to, psichologiškai  Ieškovą  ypač  slėgė  gydytojų  įtarimai, kad  morfologinius  Ieškovo  kūno  pakitimus  ir  hipertoninį  kraujo  spaudimą  sukėlė  vėžys. Dėl  nesantaikos  šeimoje  Ieškovo  nepasiekdavo  paštu  siunčiami  teismo  procesiniai  dokumentai, o  naudingi  Ieškovui  įrodymai  iš  buto   Vilniuje  dažnai  dingdavo.

   Esant  tokioms  aplinkybėms, remdamasis  dviejų  suinteresuotų  šalių-Atsakovo  ir  Ieškovo  sutuoktinės  parodymais, Vilniaus  miesto 1 apylinkės  teismas  2011-09-20  priėmė  Sprendimą  už  akių  civilinėje  byloje  Nr.........,  patenkindamas  visus  Atsakovo  reikalavimus. Žvelgiant  iš  Ieškovo  pozicijų, Ieškovo  sutuoktinė  Atsakovo  dėka  netiesiogiai  laimėjo  ginčą  prieš  Ieškovą, nes  teismas  pripažino  asmeninę  Ieškovo  atsakomybę  už  9208,01 Lt  šeimos  skolos  likutį  ir  4187,64 lt  delspinigius  bei  kitas  išlaidas-viso  13 395,65 Lt. Panašią  sumą  šeima  tebėra  skolinga  visiems  likusiems  bankams  paimtiems  kartu.

   Apie  įvykusį  teismą  Ieškovas  atsitiktinai  sužinojo  likus  dviems  dienoms  iki  2011-09-20  Sprendimo  už  akių  įsigaliojimo.

   2011-12-28  Ieškovas  apskundė  Sprendimą  už  akių  ir  šiuo  metu, ginčas  nagrinėjamas  Vilniaus  Apygardos  teisme, civilinėje  byloje  Nr..........

   2012-01-24  Ieškovas  kreipėsi į  Vilniaus  2 apylinkės  teismą  apkaltindamas  Atsakovą  bandymu  nesąžiningai  praturtėti. Šioje byloje, kurios  reikalavimas-3706 Lt, pasikartoja  kai  kurie  tie  patys  skaičiai, kaip  ir  Vilniaus  Apygardos  teismo  dispozicijoje esančioje  byloje.

   Pasinaudodamas  šia  aplinkybe,  Atsakovas  iš  pradžių  bandė  suklaidinti  teismą  tvirtindamas, kad  byla  jau  išspręsta. Kai  tai  nepavyko, tvirtinimais, kad  ta  pati  byla  nagrinėjama  Apygardos  teisme. Galop  Atsakovui  pavyko  įtikinti  teismą  sustabdyti  bylą.

   Tačiau  aktualios bylos  dalykas  yra  kitas, sietinas  su  vienu  iš  didžiausių  Respublikos  skaudulių  -lito  perkamosios  galios  nutylėjimu. Ieškovas pasinaudojo    Atsakovo  laimėtu  Sprendimu  už  akių tiek, kiek  šis  sprendimas  iliustruoja  Šukių    šeimos  nuostolius dėl  lito  perkamosios  galios  nutylėjimo.

   Šiuo  metu  bankai  atsižvelgia  į  lito  perkamosios  galios  pokyčius  tarpusavio  santykiuose, tačiau  bankų-klientų  santykiuose  šios  problemos tarytum  nėra. Tai  suteikia  progą  nesąžiningiems  bankams  piktnaudžiauti  krizės   padariniais.

   Be  abejo,,  anksčiau  ar  vėliau  Respublikos  Vyriausybė  ar  Seimas   privalės  šią  problemą  išspręsti. Todėl, 2012-08-28     dienos  teismo  posėdyje  dalyvavęs  Lietuvos  Banko  atstovas  palaikė  Ieškovo  pasiūlymą  užbaigti  ginčą   taikos  sutartimi. Tačiau  Atsakovas  arogantiškai  atmetinėja  Ieškovo  taikos  pasiūlymus, likdamas  ištikimu  savo „tradicijoms“, kurių  pasekmė  yra  banko  bankrotas  ir  jos  vadovų  vieta  teisiamųjų  suole  Londone. Išsisukinėdamas  ir  meluodamas  Atsakovas  bando  apginti  sau  palankų  2011-09-20   teismo  Sprendimą  už  akių.

  Prašau  Vilniaus  Apygardos  teismą  panaikinti  skundžiamą  nutartį  ir  grąžinti  bylą  baigti  nagrinėti  pirmosios  instancijos  teismui  arba  spręsti  klausimą  iš  esmės. Aktualios  bylos  išsprendimas pirmosios  instancijos  teisme  padės   Vilniaus  Apygardos  teismui  nustatyti  ar pirmosios  instancijos  teismas  teisingai  išsprendė  bylą  tiek  teisine, tiek  ir  faktine  prasme.

Atgal