Teisė ir teisingumo vykdymas
10 05. Lietuva inicijuoja ieškinį prieš "Gazprom" Stokholmo arbitraže
Laima Šiaulienė
Lietuvos Respublika inicijuoja ieškinį prieš Rusijos milžinę "Gazprom" Stokholmo arbitraže.
Ginčas susijęs su 5 mlrd. litų permoka už "Gazprom" dujas, tiektas į Lietuvą pagal atitinkamas sutartis.
Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų AB "Lietuvos dujos" privatizavimo sutartį, "Gazprom" įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, sudarytoje tarp bendrovės "Lietuvos dujos" ir "Gazprom".
2004-2012 m. "Gazprom" tiekiamų dujų kaina gerokai padidėjo dėl dujų kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti pažeidžiant privatizavimo sutarties sąlygas. Šiuos dujų kainų formulių pakeitimus taip pat tvirtino "Lietuvos dujų" valdybos nariai, kuriuos paskyrė "Gazprom" ir kurie, balsuodami dėl dujų tiekimo sutarties pakeitimų, galimai veikė ne "Lietuvos dujų", o "Gazprom" naudai.
Šis Lietuvos reikalavimas yra naujas, tačiau anksčiau "Gazprom" du kartus buvo kreipęsis į Stokholmo arbitražą dėl bendrovės "Lietuvos dujos" veiklos tyrimo ir susijusių laikinųjų apsaugos priemonių.
Šių metų liepą arbitražo tribunolas atmetė visus "Gazprom" reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Tuo pačiu tribunolas konstatavo, kad dujų kainos taikymo aspektai negali būti nagrinėjami nacionaliniame teisme, todėl šie reikalavimai šiuo metu yra reiškiami tame pačiame Stokholmo arbitraže.
Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, ieškinio inicijavimas prieš "Gazprom" susijęs su Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu bei dujų kainos taikymu Lietuvai.
"Pagal akcininko ir privatizavimo sutartis buvo "Gazprom" įsipareigojimas taikyti Lietuvai sąžiningą dujų kainą atsižvelgiant į kitų energetinių išteklių Lietuvoje kainas, ir pagal prieinamą informaciją dujų kaina Lietuvoje nuo 84 dolerių (už 1 tūkst. kubinių metrų dujų) 2004 metais išaugo iki 497 dolerių 2012 metais. Iš tikrųjų matome, kad sąžiningos kainos principas, matyt, nebuvo išlaikytas ir dėl to Lietuva kreipėsi į arbitražą ir ieškiniu prašo padengti nuostolius, sukurtus vartotojams, kurie, mūsų apskaičiavimais, sudaro iki 5 mlrd. litų", - trečiadienį po Vyriausybė posėdžio sakė energetikos ministras.
A. Sekmokas prognozavo, kad arbitražas truks nuo 1,5 iki 2 metų. Pasiteiravus, kokią sumą Lietuva norėtų gauti žalai atlyginti iš "Gazprom", ministras teigė, kad tai yra derybų klausimas. Esą "Gazprom" panašaus ginčo atveju susitarus su Vokietijos energetikos koncernu "E.ON Ruhrgas" dujų kaina buvo pakoreguota atgaline data. Su "Gazprom" susitarė ir Lenkijos gamtinių dujų tiekėjai "PGNG".
"Šiuo požiūriu Lietuva eina tuo keliu, kuriuo ėjo ir kitos kompanijos. Šalia to, be abejo, yra labai svarbu tai, kad Europos Komisija jau oficialiai pradėjo tyrimą dėl "Gazprom" galimai nesąžiningos kainų politikos Centrinėje ir Rytų Europoje", - komentavo Premjeras Andrius Kubilius, pridūręs, kad į Arbitražą kreiptasi iš rusų dujų milžinės nesulaukus savanoriško kainų koregavimo, nors apie tai dvišalėse derybose kalbėta.
Pasiteiravus, kodėl į arbitražą kreiptasi tik dabar, prieš rinkimus, A. Sekmokas aiškino, kad tikėtasi, jog "Gazprom" pakeis savo poziciją, tačiau derybos rezultatų nedavė. Be to, įtakos turėjo ir Stokholmo arbitražo sprendimas, kuriuo pripažinta Lietuvos teisė dėl dujų kainų nagrinėti būtent šiame arbitraže bei neseniai EK pradėtas tyrimas dėl "Gazprom" veiklos.
"Mes visą laiką norėjome susitarimą su "Gazprom", įskaitant ir dėl Trečiojo paketo įgyvendinimo, ir dėl dujų kainos, pasiekti derybų keliu, tačiau derybų keliu to padaryti nepavyko", - kalbėjo A. Sekmokas.
Kalbėdamas apie "teisingą dujų kainą Lietuvai" ministras sakė, kad ją nustatant turėtų būti atsižvelgta į arbitražo poziciją ir derybas su "Gazprom" bei palyginama kitų energetinių resursų kaina Lietuvoje.
Pasak A. Sekmoko, šiuo metu "Gazprom" nereaguojanti nei į EK siūlymus, nei į pačio ministro rašytus laiškus.
.jpg)
