VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Teisė ir teisingumo vykdymas

04 03. Plėšikavimas

Zenonas Klapatauskas

Radviliškis

Dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų žmonės masiškai bėga iš Lietuvos.

Pažiūrėkime, kaip nuolat sunkinamas gyvenimas tik automobilistams. Automobilis nėra prabangos dalykas, o kasdienė būtinybė, reikalinga darbui. Nuo 2012 03 01 sugriežtintos techninės apžiūros automobiliams su dyzeliniais varikliais.

Didinat reikalavimus dyzelinu varomiems automobiliams žmonės verčiami įsigyti avarijos ir gaisro atžvilgiu žymiai pavojingesnius automobilius, varomus benzinu ir dujomis.

Buvo siūloma apžiūras daryti ne kas du metus, o kasmet. Ačiū Dievui ir valdininkam, kad nesiūloma kas pusmetį – pajamos padidėtų keturis kartus.

Ar kas nors galvoja, kad daugelis senų automobilių savininkų vos galą su galu suduria? Valdišku limuzinu važinėjantis valdininkas, išgalvojantis vis naujus reikalavimus, niekada nesupras, kad senu automobiliu važinėja dėl to, kad neturi lėšų naujesniam. Visa tai daroma vienam sunkmečiui keičiant kitą.

Kai kurių valstybių pavyzdžiu 2008 m. ir Lietuvoje sugalvota ištisus metus važinėti su įjungtomis žibintų šviesomis. Be jokio reikalo didiname ir taip didelį oro, atmosferos užterštumą, spartiname klimato atšilimą ir artiname gamtos katastrofą. Pasaulinių naftos atsargų gali užtekti tik keliems dešimtmečiams, ir tyčia, be jokios būtinybės jas dar labiau mažinti yra nusikaltimas. Be jokio reikalo lygiuojamės į naftos, dujų ištekliais ar šiaip turtingas šalis. Tyčinis kuro deginimas ypač nenaudingas praktiškai naftos, dujų neturinčiai Lietuvai. 

Vieno litro kuro kaina neseniai buvo 1, 2, 3, 4 litai, dabar perkopėme ir 5 litus – ir tai ne riba, kainos dar labiau didės, o uždarbiai – ne. Degalų kainos panašios kaip Europos Sąjungoje, bet atlyginimai – keletą kartų mažesni, akcizas – vienas didžiausių. Turime savo naftos gamyklą, o kuro kainos didesnės negu tokių gamyklų neturinčiose Latvijoje ir Estijoje. Visa tai varo į neviltį automobilių savininkus.

Skelbiami kilnūs tikslai – rūpestis žmonių sveikata, tačiau nutylimas kur kas žemiškesnis tikslas – valdininkų, tikrintojų pasipinigavimas. Vargu ar žmonės važinės su techniniais gedimais, gresiančiais eismo saugumui, tačiau kai ieškoma priekabių dėl smulkmenų – nepateisinama.

Matant tokį pasityčiojimą - lietuvių kantrybė beribė. Nieko nedarant, automobiliais galėsime važinėti tik per Kalėdas ir Velykas. Dar geriau būtų jų visai atsisakyti, bet juk daugeliui automobilis yra darbo priemonė.

Atgal