Teisė ir teisingumo vykdymas
03 02. Seimo Antikorupcijos komisija: atleisti FNTT vadovai turi būti grąžinti į pareigas
Seimo Antikorupcijos komisija, tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes, nusprendė, kad buvę FNTT vadovai turėtų būti grąžinti į darbą, o paskelbtas konkursas į naujas vadovo pareigas atšauktas.
Komisija Premjero prašo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.
"Komisija, atsižvelgdama į tai, kad iki šiol buvusių nepriekaištingos reputacijos ir gerai dirbančių FNTT vadovų skubotas atleidimas nėra teisiškai pagrįstas, kad VRM ministras galėjo turėti tam asmeninių - partinių priežasčių, nesusijusių su nurodomais atleidimo motyvais, kad tokie ministro veiksmai sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje ir padarė moralinę žalą valstybei bei jos teisėsaugos institucijoms, kad ministras be išsamaus tyrimo ir teismo viešai kaltindamas atleistus pareigūnus galimai pažeidė Konstituciją, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kad liudydamas Komisijai nebuvo nuoširdus, mano, kad ministro R. Palaičio elgesys yra nesuderinamas su nepriekaištingos reputacijos ir bešališkumo principais", - konstatavo komisija.
Taip pat parlamentinį tyrimą atlikę Seimo nariai generaliniam prokurorui siūlo atstatydinti jo pavaduotoją Darių Raulušaitį, kuris nutekino informaciją žiniasklaidai apie banko "Snoras" žlugimą.
"Komisija konstatuoja, kad D. Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys yra vienas iš dienraščio "Lietuvos ryto" grupės vadovų (dienraščio "Lietuvos rytas" vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, krepšinio klubo "Lietuvos rytas" viceprezidentas), ir įvertindamas, kad "Lietuvos rytas" grupės bendrovės didžioji akcininkė yra "Snoras Media", turėjo vengti bet kokio galimų interesų konflikto ir kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl savo nusišalinimo AB banko "Snoras" bylos kuravime. Komisija prašo Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją įvertinti galimą D. Raulušaičio viešųjų ir privačių interesų konfliktą", - rašoma komisijos išvadose.
Komisija atkreipė dėmesį, kad Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui nebuvo jokios būtinybės kreiptis į VRM ir KAM, prašant pakartotiniame V. Gailiaus poligrafo tyrime nustatyti konkretų informacijos išviešinimo faktą, kadangi V. Gailius ir VRM ministras R. Palaitis kreipėsi dėl pakartotinio tyrimo poligrafu atlikimo bei šis Ministro Pirmininko kreipimasis galėjo daryti įtaką galutiniams tyrimo rezultatams. Ministras Pirmininkas prieš rašydamas tokį raštą privalėjo įvertinti būsimą poveikį pareigūnų, atliekančių poligrafo tyrimą, sprendimams, rašoma išvadose. Komisija rekomendavo Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui ateityje vengti tokio pobūdžio veiksmų.
Dėl poligrafo tyrėjo veiksmų komisija sakė, kad pareigūnai, kurie atliko tyrimą poligrafu, privalėjo vadovautis tik Poligrafo naudojimo įstatymu ir parinkti klausimus tyrimui be jokios pašalinės įtakos, kas gali lemti tyrimo poligrafu rezultatus. Šio tyrimo metu poligrafo tyrimo eiga nebuvo objektyvi, todėl atsakingi darbuotojai taip pat privalo prisiimti atsakomybę. Komisija nutarė prašyti Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento vadovų atlikti vidinius tarnybinius patikrinimus ir kaltus asmenis atitinkamai įvertinti. Taip pat komisija prašo šiuo klausimu atlikti papildomą tyrimą Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją.
Aukšti valstybės pareigūnai, bendraudami su Seimo nariais ar liudydami komisijose, turėtų neperžengti savo kompetencijos ribų ir atsakinėjant į klausimus nenaudoti su klausimais nesusijusių dviprasmiškų frazių, kurios gali būti traktuojamos kaip spaudimas tautos atstovams.
Tokią pastabą Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui pareiškė FNTT vadovų atleidimo aplinkybes tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija savo išvadose.
Apie iš aukštų pareigūnų patiriamą spaudimą komisijos nariams pirmasis prakalbo komisijos narys konservatorius Naglis Puteikis. Esą spaudimą patyrė ne tik jis, bet ir kolegos Žilvinas Šilgalis bei Saulius Bucevičius.
"Noriu pasakyti, kad komisijos nariams prasidėjo spaudimas. Matome, kaip keletas narių keičia nuomonę nuo pat pirmųjų posėdžių. Panašu, kad jie gali iš viso nedalyvauti balsuojant dėl išvadų. Kol kas kvorumą turime, bet grėsmės išlieka, nes vienas iš žmonių, kuriuos apklausinėjome, dviem aštriausius klausimus uždavusiems Seimo nariams - S. Bucevičiui ir Ž. Šilgaliui - pasakė tokią frazę: "Na na, veikėjai, kai ratas apsisuks, pasižiūrėsim". Tai jie abu ir aš asmeniškai supratome kaip labai aiškų grasinimą, kad jeigu jūs bandysite priimti ryžtingas išvadas, tai po kitų Seimo rinkimų nei Ž. Šilgalis, nei S.Bucevičius nebus pakviesti į valdančiąją koaliciją", - trečiadienį komentavo N. Puteikis.
Jo tapatybės parlamentaras neatskleidė, bet teigė, kad tai "labai aukšto rango žmogus".
Seimo Antikorupcijos komisija, tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes, konstatavo, kad šalies vadovė galėjo pažeisti Konstituciją, viršijusi įgaliojimus.
Tai pristatydamas komisijos išvadas sakė jos pirmininkas Ligitas Kernagis.
Nustatyta, kad Prezidentė viršijo įgaliojimus, besikišdama į tiesioginį teisėsaugos institucijų darbą, kai skambino FNTT vadovui Vitalijui Gailiui ir ragino atleisti jo pavaduotoją Vytautą Giržadą.
"Remiantis Komisijai liudijusių VRM ministro ir V. Gailiaus viešais teiginiais, Komisija konstatuoja, kad Prezidentės ar jos atstovų duodami konkretūs nurodymai personalijų klausimais Prezidentei tiesiogiai nepavaldžioms institucijoms galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir demokratinės valstybės pagrindus", - rašoma komisijos išvadose.
Komisija taip pat atkreipė Prezidentės dėmesį, kad jos patarėjas Jonas Markevičius žiniasklaidai sakė netiesą, teigdamas, kad į komisijos posėdį atvyko savo iniciatyva, nors iš tiesų buvo kviestas atvykti. Prezidentės patarėjas J. Markevičius peržengė savo kompetencijos ribas nurodinėdamas Seimo Antikorupcijos komisijai, kaip jai derėtų dirbti. Komisija prašo Prezidentės įvertinti kompetenciją viršijusio savo patarėjo elgesį.
Komisija nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę pateikiant papildomus klausimus.
Atgal
