Teisė ir teisingumo vykdymas
12 02. Už neaiškumus apibrėžiant užsieniečių teisinę padėtį Lietuvai gresia ES sankcijos
Audronė Butkutė
Seimui nepriėmus užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančio įstatymo pataisų, Lietuvai gresia Europos Sąjungos (ES) baudos nuo 846 tūkst. iki 16,5 mln. litų.
Lapkričio 30 d. baigiasi Europos Komisijos (EK) nustatytas dviejų mėnesių terminas, per kurį turėjo būti imtasi visų būtinų priemonių pašalinant pažeidimus, susijusius su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę.
Pasak vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, vėlavimą priimti reikalingą įstatymą iš dalies lemia Seimo nenoras perimti ES teisės nuostatas, apibrėžiančias imigrantų iš trečiųjų šalių padėtį.
"Nemanau, kad tai organizuotumo trūkumas. Veikiau yra taip, kad tam tikros nuostatos, esančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose, nelabai patinka mūsų įstatymų leidėjams. Jeigu direktyvai dėl nelegaliai šalyje esančių asmenų grąžinimo į kilmės šalį niekas neprieštarauja, tai direktyvos, kalbančios apie aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimų narių iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą, nemažai Seimo narių grupei kliūva. Galbūt kliūva ir trečioji direktyva apie nelegalių darbuotojų samdymą iš trečiųjų šalių", - Eltai sakė R. Palaitis.
Kadangi į perspėjimus per nurodytą laikotarpį nebuvo atsižvelgta, EK gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą skirti Lietuvai baudą. Minimalus periodinės baudos dydis galėtų būti apie 846 tūkst. litų, o maksimalus - apie 16,5 mln. litų. Nustatyta fiksuoto dydžio suma už kiekvieną uždelstą dieną - 2175 litų. Taip pat galėtų būti skirta vienkartinė bauda, kurios minimalus dydis yra 1,98 mln. litų.
Įstatymo pakeitimais siekiama įgyvendinti 2008-2010 m. priimtų ES teisės aktų migracijos srityje nuostatas. Įstatymo projektas ir lydintys teisės aktai turėjo būti svarstomi Seimo rudens sesijoje, tačiau jų svarstymas atidėtas iki 2012 m. pavasario sesijos.
Pirmą kartą Vidaus reikalų ministerijos parengto įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimo projektas Seimui buvo pateiktas 2010 m. rugpjūtį, pakartotinai - 2011 birželio mėnesį. Įstatymo priėmimą apsunkino Seimo bandymai apibrėžti šeimą ir giminių ratą, taip pat neaiškumai dėl leidimų užsienio piliečiams dirbti Lietuvoje.
Priėmus įstatymo pataisas, maksimalus leidimų gyventi Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams, aukštųjų mokyklų dėstytojams ir mokslininkams išdavimo terminas sutrumpėtų nuo 6 iki 2 mėnesių, kitiems - nuo 6 iki 4 mėnesių. Taip pat būtų išplėstas Lietuvos piliečių giminių (ne Lietuvos Respublikos piliečių), kurie pagal įstatymą galės gauti leidimus gyventi Lietuvoje, ratas.
Šie įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai perkelia į nacionalinę teisę tris Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas bei yra suderinti su naujausiais Europos Sąjungos (ES) reglamentais, apibrėžiančiais Šengeno vizų išdavimo, nacionalinių vizų galiojimo ir biometrinių duomenų ėmimo klausimus.
Atgal
