Teisė ir teisingumo vykdymas

11 22. Šakių vaikų globos namų žlugdymas

Kun. Virginijus Kelertas

Kristus kalba: „Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite – jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų.” (Jn 15,18)

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, pasiduodanti Šakių vaiko teisių apsaugos skyriaus buvusios vedėjos, buvusios Šakių komunistų partijos sekretorės Bronės Valaitienės propagandiniam darbui, jau ketveri metai žlugdo mano vadovaujamą įstaigą, bandydama pakenkti jos įvaizdžiui ir trukdydama dirbti tiesioginį darbą.

Jos iniciatyva, pažeidžiant vaiko teises ir teisėtus interesus bei siekiant sužlugdyti Šakių vaikų globos namus, nuo 2006 03 02 iki 2007 08 13 į kitas institucijas buvo išvežta 18 vaikų. Iš Šakių vaikų globos namų, turinčių 30 vietų, vaikai buvo vežami į vaikų globos namus, turinčius 140 vietų (pvz., Marijampolės apskrities vaikų globos namus ir kitus). Kai 2007 m. spalio mėnesį neleidau išvežti prie globėjų prisirišusių trijų sveikų mažamečių vaikų į Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus, B. Valaitienės veiksmais susidomėjo žiniasklaida, VTA Kontrolieriaus įstaigoje prasidėjo tyrimas, kurio metu buvo nustatytas šiuo konkrečiu atveju B. Valaitienės nusižengimas (kiti 18 atvejų kontrolierės nesudomino). Po šio tyrimo iš B. Valaitienės sulaukėme dar didesnio agresyvumo ir išpuolių. Senoji komunistinė nomenklatūra, surėmusi pečius, pradėjo ginti ne vaikų interesus, bet žlugdyti jų gerovei dirbančius Šakių vaikų globos namus.

Nuo 2005 iki 2007 m. dėl Šakių vaikų globos namų veiklos nebuvo jokių nusiskundimų, o po konflikto, kai neleidau, nutraukiant vaikų prisirišimą prie globėjų, traumuoti vaikų, prasidėjo melagingi anoniminiai kaltinimai, kurių pagrindu VTA kontrolierė R. Šalaševičiūtė uoliai darbavosi. Tris kartus buvau kaltinamas seksualiniu priekabiavimu ir pedofilija, man net buvo grasinama, jog apie pradėtus tyrimus gali būti informuota žiniasklaida. Aš asmeniškai tokių tyrimų motyvus supratau taip: „Nesvarbu, kuo jie pasibaigs, svarbu sukelti skandalą, gal tada neatlaikys sveikata, gal žmonės nusigręš, o gal kas ir kitaip susidoros, gal jis neteks savo pagrindinių pajamų, juk tau negalima dirbti gerų darbų, nes tu nepriklausei komunistų partijai“.

Beveik visą tą laiką didžiausią palaikymą B. Valaitienė turėjo iš VTA Kontrolieriaus įstaigos: pradžioje vadovaujamos R. Šalaševičiūtės, o dabar – E. Žiobienės, o ypač iš jų bendros patarėjos Eivilės Žemaitytės. Anoniminiai kaltinimai buvo kuriami vienas po kito, vėliau tyrimai prasidėdavo net ir be jų. Vieniems nesibaigus, prasidėdavo jau kiti. Yra tyrimų, apie kurių eigą net negaudavau atsakymų, o jau prasidėdavo kiti. Po tokių Vaiko teisių gynėjų tyrimų mano globojamiems vaikams ne kartą reikėjo psichologinės pagalbos.

Gal Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą ir kai kuriuos ten dirbančius žmones kamuoja nevisavertiškumo ir neįgalumo kompleksas, nes jie, pavyzdžiui, bejėgiai pasirūpinti, kad vienuolikos vaikų šeima miegotų ne trijose lovose, o kiekvienas vaikas turėtų po vieną, jie bejėgiai pasirūpinti ir tuo, kad vienuolika vaikų auginanti šeima turėtų dušą ir tualetą. Mano vadovaujama įstaiga ne bejėgė, pas mus iš skurdo išgelbėti vaikai turi ir lovas, ir šiltą vandenį, myli ir yra mylimi. Gal poniai E.Žiobienei ir jos uoliai padėjėjai E. Žemaitytei savo galimai liguistą žvilgsnį reikėtų ne aklai nukreipti į įstatymo raidyną, kurį pačios iškraipo, o daugiau bendradarbiauti ir geranoriškai kalbėtis su dirbančiais vaikų gerovei ir su pačiais vaikais? Deja, tikriausiai dėl savo silpnumo valstybės tarnautojai jau ketveri metai trukdo dirbti dirbantiems, siekdami, kad visi būtų lygūs, kad visiems būtų vienodai blogai... Socialinės rizikos šeimoje pasikoręs devynmetis berniukas, nualinta ir vos badu nenumarinta neįgali trejų metų mergaitė, sverianti vos 6,2 kilogramo, jau du mėnesiai gydoma Kauno klinikose, iki savęs žalojimo ir nenoro gyventi privesti vaikai... Būtų galima sąrašą tęsti dar ir dar, bet vaiko teisių kontrolierei tikriausiai tai neįdomu, juk pakeisti jos tarnyba nieko negali, o nubausti galima tik tą, kuris dirba. Nuolat akcentuojama, kad vaikas turi likti šeimoje, tačiau kokiomis sąlygomis ir su kokiais padariniais – niekam neįdomu. O jei jau vaiko paėmimas iš šeimos neišvengiamas – geriausia, kad jis būtų apgyvendintas šeimynose. Tačiau šeimynos, auginančios po 6-8 globotinius, dažniausiai nori tik sveikų, gražių ir protingų vaikų, kuriais galėtų girtis kaip savo nepriekaištingo darbo rezultatais. Vaikai, kuriems ypatingai reikia meilės, šilumos, psichologų, gydytojų pagalbos, kūdikiai, reikalaujantys ypatingo dėmesio, laiko ir priežiūros, šeimynoms neįdomūs. „Šeimynos yra prioritetinės, – kalba valdininkai. – Jos turi teisę atsisakyti vaiko“...

Visi kaltinimai, besitęsiantys jau ketverius metus, buvo žeminantys ir Šakių vaikų globos namus, ir mane asmeniškai bei kurstantys religinę nesantaiką. Dėl tokio nesibaigiančio VTAK elgesio buvau priverstas kreiptis pagalbos į LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetą, LR Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir į Žmogaus teisių komitetą. Atsakymuose, kuriuos gavau, buvo rašoma, kad į mano skundą bus atsižvelgta, svarstant R. Šalaševičiūtės kandidatūrą antrai kadencijai... Įdomu pastebėti ir tai, kad LR Seime svarstant socialdemokratės R.Šalaševičiūtės kandidatūrą antrai kadencijai, jai ir tuo pačiu jos ardomai veiklai pritardamas balsavo tik vienas Seimo narys, Šakių rajone išrinktas socialdemokratas Mindaugas Bastys.

Turiu apgailestauti, kad, pasikeitus VTAK vadovei, mano ir Šakių vaikų globos namų įstaigos žlugdymas nesibaigė. 2010 m. gruodžio 18 d. prasidėjo naujas puolimas, bandant mane melagingai apkaltinti savivaliavimu, paprasčiau tariant, vaiko pagrobimu.

Dėl to, kad pilnametė globotinė pasiėmė savo sesutę su savimi į Šakių vaikų globos namus. Šiuo metu aiškinamasi ir tai, kad mažoji mergaitė savo namuose galimai patyrė fizinį smurtą. Byla netrukus bus nagrinėjama Jurbarko rajono teisme.

Vietoj padėkos, kad padėjau pilnametei sesei pasirūpinti savo mažamete sesute, aš buvau apkaltintas vaiko pagrobimu rajoninėje spaudoje, o vėliau ir nacionalinėje televizijoje, vaiko teisių gynėjų buvau šmeižiamas ir melagingai kaltinamas. (Po tendencingos, prieš mane nukreiptos LTV laidos „Žurnalisto tyrimas“, sudegė mano aptarnaujamos parapijos Sudarge (Šakių rajone) maldos namai. Gaisrinės ir policijos išvados – padegimas).

Gegužės 10 d. sudeginti Sudargo parapijos senieji maldos namai

Kiek laiko ir kokiomis formomis dar visa tai tęsis? Belieka tik apsiginkluoti kantrybe, kaip sakė Martinas Liuteris – „Ilgai, tai ne amžinai“. Mes, Bažnyčia, laiko turime, mes esame jau 2000 metų, esame nuo tada, kai kontrolierių dar nebuvo, ir būsime po to, kai kontrolierių jau nebus. Kontrolierė gali sunaikinti mane, bet po manęs bus kitas. Bažnyčios nesunaikinsite. To padaryti nepavyko net Stalino laikais. Nepavyks ir dabar.

Baigdamas noriu pastiprinti visus, dirbančius dėl vaikų gerovės, dažniausiai matančius ilgo vaikų gyvenimo asocialiose šeimose liūdnus padarinius, ir susiduriančius su Vaiko teisių kontrolierės įstaigos agresija ir trukdymu dirbti tiesioginį darbą, Motinos Teresės žodžiais:

„Žmonės kartais būna neprotingi, nelogiški ir egoistiški.

– Vis dėlto mylėkite juos!

Jeigu darote gera, žmonės Jums priskiria savanaudiškus motyvus.

– Vis dėlto darykite gera!

Jei Jums pasisekė, įsigysite netikrų draugų ir tikrų priešų.

– Tegul Jums vis dėlto sekasi!

Gerieji Jūsų darbai bus užmiršti rytoj.

– Vis dėlto darykite gerus darbus!

Sąžiningumas ir nuoširdumas daro Jus pažeidžiamą.

– Vis dėlto būkite sąžiningi ir nuoširdūs!

Tai, ką Jūs kūrėte metų metais, gali būti sugriauta per trumpą laiką.

– Vis dėlto kurkite!