Teisė ir teisingumo vykdymas
12.10. IMPERATYVŲ KORUPCIJA PAŽEIDUS KONSTITUCIJĄ SOCIALINIŲ MOKESČIŲ TEMA
Teisininkė Danutė Vipartienė
Tęsiant tematiką apie Lietuvos Respublikos imperatyvus pilnus korupcijos ir sovietinių tendencijų apraiškų, bei, kas už to slypi, šiame straipsnyje pakalbėsime apie privalomus socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius, mokant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą, kuris yra nevalstybinis, šiuo pažeidžiant piliečių konstitucines žmogaus teises ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas 48 str. 1 d., 52 str., 53 str. 1 d. nuostatas, suteikiančias piliečiams konstitucines teises į socialines garantijas, kaip - nemokamą gydymą valstybinėse medicinos įstaigose ir socialinę apsaugą nedarbo atveju ar žmogui susirgus ir pan.
Mes visi žinome, jog faktiškai piliečiai priversti mokėti Privalomojo sveikatos draudimo (toliau PSD) mokesčius, nepaisant to, jeigu asmuo ir neturintis tam tikrą laikotarpį pajamų, bei, socialinio draudimo teisės garantuojamos tik asmeniui sumokėjus Valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas. Priešingu atveju, laiku nesumokėjus minėtų PSD ir VSD mokesčių, asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 219 straipsnį dėl vengimo mokėti mokesčius valstybei, ir, po to, vis viena nesumokėti pinigai išieškotini. Minėto pobūdžio bylų yra daugybė, dėl to, net teisiasi ir advokatai, privačių įmonių vadovai, nes, šis mokesčių dvigubų standartų neteisingumas žlugdo verslą ir valstybę, bei žmonių gyvenimus, o tai reiškia kenkia žmogaus orumui.
Tai pagrįsti, visuomenėje yra daug bylų, susijusių su juridinių ir fizinių asmenų valstybinio socialinio draudimo mokesčių išieškojimu, bei, šiuo klausimu net Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos teismai, yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo. Tačiau, šiuo atžvilgiu, Konstitucinis Teismas kietas ir plačiais pečiais stovintis už šių mokesčių mokėjimą, nors ir ne į valstybės biudžetą šie pinigai einantys. Todėl, išanalizavus schemas, atveriama, jog, šie privalomi mokesčiai faktiškai prieštaraujantys konstitucinėms žmogaus teisėms ir LR Konstitucijai.
Dėl neteisėtai renkamų šių mokesčių privataus verslo atstovams neatlaikant neteisėtų mokesčių spaudimo, asmenys bankrutuoja, todėl, netenkamos darbo vietos, prarandamas paslaugų sferos kontingentas, o tai reiškia, jog šiuo, valstybė, dėl per didelių mokesčių naštos, praranda dalį mokesčių mokėtojų, o tai reiškia tikėtinų pajamų surenkamų į valstybės biudžetą. Tad kyla klausimas, kas gi tuo suinteresuotas ir kur eina neteisėtai surinkti socialinių mokesčių pinigai?
Pagrindinė esmė slypi tame, jog, verslas, mokėdamas Gyventojų pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai į valstybės biudžetą, išlaiko valstybę, - tai yra valstybines institucijas konstitucinėms funkcijoms įgyvendinti, todėl, visi piliečiai turi teisę gauti vienodas teises į valstybės konstitucinius įsipareigojimus, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d., 52 str., 53 str. 1 d. nuostatose. Tuo pačiu aspektu, verta pabrėžti, jog, mokesčiai renkami dvigubi ne tik į valstybės biudžetą per Valstybinę mokesčių inspekciją, bet ir atskirai į “privačias” Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Ligonių kasų rankas, kai šie biudžetai yra ne valstybiniai.
Dėl nevienodai taikomų socialinių mokesčių, dėl permokų negrąžinimo, apskritai dėl socialinio draudimo mokesčių neišgalėjimo susimokėti – yra nemažai bylų, dėl šios srities neteisingų įstatymų į Konstitucinį Teismą kreipiasi tiek Seimas, tiek Teismai, tačiau, teisingumas retai pasiekiamas. Pavyzdžiui, dėl asmenų, dirbančių savarankiškai ir mokančių socialinius mokesčius, bet negaunančių sveikatos draudimo pašalpų ligos atveju, Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (byla nr. 47/2009-131/2010), 2013 m. gegužės 16 dienos nutarimu buvo pripažinta Valstybinio sveikatos draudimo įstatymo 8 str. 2 d. (red.2009.07.22) prieštaraujantis Konstitucijai, ir, vėliau, šis įstatymas buvo pakeistas, jog asmenys dirbantys savarankiškai ir mokantys socialinio draudimo įmokas, ligos atveju privalo gauti ligos pašalpą. Tai išskirtinis dalykas, prie kurio, teisininkė Danutė Vipartienė prisidėjo, 2012 metais raštu kreipdamasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl šio įstatymo pataisų. Tačiau, daugumoje šios srities bylų yra pralaimima. Pavyzdžiui, yra bylų, kai asmenys permoka socialinio draudimo mokesčius ir turi teisę pagal įstatymą į permokų grąžinimą, tačiau, jos negrąžinamos net ir kreipiantis į teismą, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos asmenys sukčiauja, tuo tikslu pateikia sufaksifikuotus dokumentus, jog neva permokos būna grąžintos, nors faktiškai jos negrąžinamos. Taip pat nusukčiaujamos pensijos, nepripažįstant žmogaus darbo stažo arba kitaip. Dėl to, asmenims būna padaryta dviguba žala: 1) dėl renkamų PSD ir VSD įmokų asmenų diskriminacijos ne visiems vienodai taikant tarifus, nustatytus pagal įstatymą (pvz. Konstitucinio Teismo byla nr. 35/04-37/04-72/06, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimas); 2) dėl permokų negrąžinimo (pvz. Administracinė byla nr. I-255-821/2017); 3) socialinių išmokų ar pensijų, socialinių įmokų nusukčiavimo ir pan. Praktikoje yra pasitaikę bylų, kai dėl šių neteisingai renkamų PSD ir VSD mokesčių, permokų negrąžinimo, neteisėtai iškeltų baudžiamųjų bylų net ir patys teismai kreipęsi į Konstitucinį Teismą nepasiekia teisingumo, nes, prieš šių “Fondų” milijonines galias Lietuvos teisės sistemoje teisingumas nepasiekiamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje konstatuojama, jog kiekvienas žmogus turi teisę į socialinę apsaugą nedarbo atveju, bei, 52 str. nustatyta, valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę apsaugą nedarbo, ligos ar kitais numatytais atvejais, taipogi, 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. Taigi, tai yra valstybės deleguotos funkcijos, išlaikomos iš gyventojų sumokėtų mokesčių valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą, kuris po to ir išskirstomas valstybinėms institucijoms, įgyvendinančioms valstybės prisiimtas deleguotas konstitucines funkcijas, kaip vieną iš jų: socialinę apsaugą, įsipareigojusią virš minėtais Konstituciniais straipsniais.
Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas ir Tauta referendumu priėmusi Lietuvos Respublikos Konstituciją, įsipareigojo ir užsitikrino sau teisę į socialinę apsaugą, socialines garantijas iš valstybės biudžeto, kuriam per gyvenimą mokantys Gyventojų pajamų mokestį (GPM) į VMI sąskaitą, tai yra pagal Konstitucijos 48 str. 1 d., 52 str., 53 str. 1 d. valstybės laiduojamą įsipareigojimą žmonėms suteikti socialines garantijas motinystės, tėvystės, ne darbo atveju, pensijos, netekto darbingumo ir kt., bei, žmogui susirgus, teisę nemokamai gauti medicinines paslaugas valstybinėse medicinos įstaigose. Vadinasi, šie valstybės konstituciniai įsipareigojimai žmonėms suteikia teisę į socialines garantijas ir kitų papildomų socialinių mokesčių, nesusijusių su ne valstybės medicininėmis įstaigomis, iš žmogaus neturi reikalauti mokėti. Tačiau, ką kita traktuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 1 d. nuostatos, nustatant bausmes už laiku nesumokėtus mokesčius valstybei, tame tarpe ir socialinius mokesčius, - kaip Privalomojo sveikatos draudimo ir Socialinio draudimo mokesčius, kurių sumokėti mokesčių mokėtojų pinigai eina ne į Valstybinės mokesčių inspekcijos, tai yra ne į valstybės biudžetą, o į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą ir Ligonių kasos biudžetą, kai šie biudžetai yra ne valstybės. Tai įrodo, LR privalomojo sveikatos draudimo įstatymo (žin., 1996-06-12, Nr. 55-1287/akt.red. 2020-11-01 - 2020-12-31) 13 str. nuostatos, jog, privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Tai reiškia, jog šie surinkti iš mokesčių mokėtojų pinigai yra ne valstybės, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Ligonių kasos, nors, šios įstaigos yra pasivadinusios valstybinėmis, tačiau, jų fonde surinkti pinigai valstybei nepriklauso. Tai reiškia, kad šie mokesčiai PSD ir VSD renkami neteisėtai, nes, jeigu institucija yra valstybinė, tai ir jos biudžetas turi priklausyti ne kam kitam, o valstybei, valstybės įsipareigotoms konstitucinėms funkcijoms įgyvendinti.
Taigi, dėl išdėstyto, kyla klausimas: iš ko gi valstybė įgyvendina minėtas valstybės deleguotas konstitucines funkcijas, jeigu ne iš valstybės biudžeto, surinkto iš gyventojų GPM į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, jeigu VSDFV biudžetas yra ne valstybinis ir kur tuomet eina gyventojų mokami dvigubų standartų socialiniai privalomi (PSD ir VSD) mokesčiai?
Pažymima, kad šio Įstatymo 131 str. 5 d. išaiškinta privalomojo sveikatos draudimo sąvoka, – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrainamuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą. Tai reiškia, jog asmuo, mokėdamas valstybei Gyventojų pajamų mokestį, iš kurio valstybė iš šio surinkto valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d., 52 str., 53 str. 1 d. nuostatomis įsipareigojusi žmogui suteikti nemokamas socialines garantijas, papildomai PSD mokesčio neturėtų mokėti, jeigu tai, kaip išaiškinta LR privalomojo sveikatos draudimo 131 str. 6 d. nėra “Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas vykdomas šio Įstatymo, Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka”.
Būtent, PSD mokesčiai, gyventojų būtų privalomi mokėti papildomai, jeigu, jie naudotųsi ne valstybinių, o privačių juridinių ir fizinių asmenų teikiančių medicinines paslaugas paslaugomis, o, įvykus draudiminiam įvykiui šios paslaugos būtų visiškai apmokamos iš Ligonių kasų ir VSDFV, su kuriomis šie privatūs medicinines paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys sudarę sutartis. Taigi, kaip matyti, pagal šią painią sugalvotą schemą, PSD mokesčiai, nukreipti ne į valstybės biudžetą, o į Ligonių kasų ne valstybės biudžetą, kurių likimas atsiduria privačiose neaiškiose rankose. Ir šiuos faktus įrodo 2020 m. pavasarį prasidėjus COVID-19 pandemijai Ligonių kasose atliktas auditas, kai buvo rasta neaiškių lėšų milijoninės sumos. Lygiai taip pat yra ir su valstybinio socialinio draudimo mokesčiais, kai pagal LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (žin., 1991-05-31, Nr. 107-0/ akt. red. nuo 2020.01.01-2020.12.31) 2 str. 10 d. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – socialinio draudimo įmokos) – apdraustųjų asmenų ir (ar) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą. Tačiau, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog “Fondo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Fonde sudaromas Socialinio draudimo rezervinis fondas”. Tai reiškia, jog, jeigu šis fondas esantis ne valstybės ir ne savivaldybės biudžeto dalis, o rezervinis, laikytina, kad iš gyventojų renkami VSD mokesčiai į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą, yra neteisėti, prieštaraujant žmogaus konstitucinėms teisėms ir Konstitucijos 48 str. 1 d., 52 str., 53 str. 1 d. nuostatoms, jeigu, asmuo nėra sudaręs sutarčių su privačiais asmenimis (Draudėjais) dėl papildomų socialinių garantijų - ligos, motinystės, nedarbo, pensijų kaupimo, netekto darbingumo ir kitais atvejais. Tai reiškia, jog papildomų mokesčių gyventojas neturi mokėti, nes pagrindinius – GPM mokesčius moka valstybei į valstybės biudžetą mokėdamas į VMI sąskaitą, iš kurio valstybė įgyvendina Konstitucijos deleguotas minėtas funkcijas. Kita vertus, valstybė rezervinį fondą pati turi turėti iš sutaupytų valstybės lėšų biudžeto, o ne renkant dvigubus ir privalomus mokesčius iš gyventojų į VSDFV sąskaitą, tarsi, ši institucija, tiek Ligonių kasa būtų ne Lietuvos valstybės, o kitos valstybės institucijos mūsų valstybėje. Kaip buvusi J.E.Eks. Prezidentė D.Grybauskaitė yra ne kartą Seime pranešimais išsireiškusi, jog Lietuva yra valstybė valstybėje, tik neaišku, kokioje valstybėje, gal vis dar buvusioje sovietinėje sudėtyje.
Šio straipsnio autorė teisininkė Danutė Vipartienė, dėl įžvelgtų neteisėtai renkamų PSD ir VSD mokesčių, prieštaraujančių žmogaus konstitucinėms teisėms ir Konstitucijos 7 str. 1 d., kai šiuo pažeidžiami valstybės įsipareigojimai piliečiams, nustatyti Konstitucijos 48 str. 1 d., 52 str., 53 str. 1 d. nuostatose kaip teisė į socialinę apsaugą ir nemokamas medicinines paslaugas valstybinėse įstaigose, 2017 metais raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl šių neteisėtai privalomų renkamų mokesčių panaikinimo, ir dėl to, jog VSDFV ir Ligonių kasos fondai yra ne valstybiniai, todėl neteisėti, tačiau, iš Seimo į tai jokio atsakymo negavo.
Apibendrinant šį straipsnį, išvadoje galima teigti, jog Lietuvos valstybė yra padalinta į dvi dalis: valstybinę ir nevalstybinę, iš kurių, Gyventojų pajamų mokesčių mokėjimas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sudaro valstybės biudžetą valstybės konstitucinėms funkcijoms įgyvendinti, o PSD ir VSD mokesčių mokėjimas sudaro ne valstybės biudžetą ir VSDFV Fondas laikytinas rezerviniu, o Ligonių kasų Fondas, iš viso neaišku kokiems tikslams sukurtas, gal tai Lietuvos valstybėje išlaikyti buvusią “sovietinę valstybę” ir/ar jos likučius, bei, kitus, iš to galimai milijonieriais tapusius.
Atgal
