Teisė ir teisingumo vykdymas
09 16. Ar naujieji Darbo inspekcijos emisarai vėl žlugdo smulkų verslą?
Dainius A. Butautas
Ekonomikos analitikas
Vieną gražią popietę, vykdydamas išmintingus patarimus darbo higienos sumetimais, užėjau į kavinę “Pas Erlicką”. Ne, ne pas Erlicką, bet į kavinę “Pas Erlicką”. Nuostabi diena, nuostabūs žmonės, nuostabi atlaidi tauta. Net ir krepšininkams pasiruošusi atleisti, nepaisant milžiniškų pinigų, išleistų bilietams. Kam nebūna ir su kuo nepasitaiko? Gaila tik tų vyrų, kurie nepateko į Rinktinę.
Tad gardžiuojuosi skania, be to, ir nemokama, kvapnia arbata, pateiktą beveik rytietiškais motyvais. Na, simpatiškame, moliniame arbatinuke ant puodelio. Ir išsigandau, jeigu taip gražu, tai tikriausiai mokama? Ne, sako barmenas Mindaugas, kuris planuoja ir toliau mokytis labai rimto dalyko- cheminės inžinerijos. Mat sėkmingai apsigynė bakalauro darbą. Gal net ekologiškos Lietuvos maisto pramonės interesus kada nors gins užsienyje. Sako: „Ir nemokamai reikia skaniai ragauti!“ „Saugok savo tyrą širdį, vaike!“ - į tai atsakiau.
Ir šią beveik Prisikėlimo sekmadienio idilę staiga nutraukia įjoję džigitai, tiesa, be arklių. Vienas, matyt, turtingesnis, su kostiumu ir segtuvu vietoj taikos pypkės ir kardo rankoje, o kitas, apsirengęs paprasčiau, bet taip pat geros širdies žmogus. Pirmasis, tas turtingesnis, ir sako: „Darbo inspekcija, kur savininkė? Jeigu nėra, prašome paskambinti.“ Iš kur žinai, žmogau, kad nėra. Gal ir barmenas nežino?! Ir kodėl turėtų skambinti, juk nei prisistatė, nei pažymėjimą parodė. Kodėl reikia tikėti, o gal plėšikai? Gal nori reketuoti nuostabios kavinės savininkę? Aišku, būdamas tokios pat geros širdies, kaip ir šis šaunusis džigitas-inspektorius, barmenas Mindaugas, be to, būdamas įžvalgus, tuoj pat skambina savininkei.
Bet arbata tai nelaukia, reikia ragauti, kol šilta. Bet tokioj nuostabioj kompanijoj kažkodėl nuotaika tuoj pat pasitaiso ir išdrįstu paklausti garbingo džigito: „Ir kuo gi nusidėjo ši smulkaus verslo kavinaitė?“ Čia tas antrasis džigitas – emisaras - inspektorius atsako už pirmąjį: „Joks čia smulkus verslas, tai labai netgi stambi įmonė“. Kas per stebuklingi monai, vien tik vienu žodžiu smulki įmonė virsta stambia. Tikras mesijas. Na, gal kiek ir perdedu. „Palaukit“, - sakau, -„gal pradžiai reikia prisistatyti!“ „Nematau reikalo“, - atsako turtingasis džigitas. „Bet palaukit, juk jūs esate mūsų tarnai. Tai ne tik prisistatyti privalote, bet ir atsiskaityti mums privalote! Juk mes, o ne kas kitas jums algas moka! Tai ką, gal kada norite ir pas ką norite ir vaikštote?“ - paklausiau. „Taip!“ - drūtai atsako tas biednesnis, bet labai geros širdies džigitas - inspektorius. „Palaukit, taigi turite bent prieš 30 dienų įspėti apie apsilankymą, ir tik tada apsilankyti!“ Kaip kiekvienos save gerbiančios įstaigos, tuo labiau valstybę atstovaujančios, darbuotojas privalo daryti. Matyt, elementarių gero elgesio taisyklių nėra skaitęs. Dirbtų versle - skaitytų. Jeigu norėtų uždirbti. „Be to“, - logiškai paaiškina geros širdies džigitas, - „jeigu įspėsime, tai visi nelegalai pasišalins“. Lyg ir logiška, bet neaišku: tai kokia tikroji darbo inspekcijos džigitų funkcija - kad įmonėse dirbtų tik legalūs darbuotojai ar didinti šalies biudžetą naujų bankrotų sąskaita? Keista, tiesa.
Prisimenu vienos įmonės direktorių. Lankė jį taip pat Darbo inspekcijos vienas džigitas. Nieko nerado, tai dėl suminės apskaitos žiniaraščio nebuvimo vis vien 500 litų baudą skyrė. Sako, skiriu pačią mažiausią, bet privalau skirti. Matyt, toks nurodymas iš viršaus. Dabar šis garbingas džigitas dirba advokatu. Vadinasi, gerai dirbo. Šaunuolis, taip ir toliau. Tiesa, dar prisimenu, kad įmonės savininkui siūlė apleisti Vilnių ir užsiimti verslu kur nors rajone. Visai neprastas valstybinės politikos vykdytojas tasai advokatas-džigitas. Juk taip planavo regioninę atskirtį sumažinti. Tikras išminčius.
Po pasivaikščiojimo darbo higienos sumetimais atnaujintame Bernardinų sode vėl užsukau į kavinę. Ogi žiūriu, tie džigitai tikrina kasos žurnalą. Tai, vadinasi, ne nelegalaus darbo ieškojo. Betgi ar Darbo inspekcijos džigitas gali tokius tikrinimus kvalifikuotai atlikti? Kadangi susitarėme su džigitais, jog parašysiu Darbo inspekcijai paklausimą, tai geriausias būdas tai atlikti yra viešumas, todėl Darbo inspekcijos ir klausiu:
Kokios yra šių pareigūnų apsilankiusių kavinėje „Pas Erlicką“ pavardės?
Ar tai buvo planinis patikrinimas, ar neplaninis?
Jeigu neplaninis, tai kokios tokio apsilankymo priežastys (skundas ar pan.)?
Ar šie darbo inspekcijos pareigūnai turėjo šią dieną (rugsėjo 15 d.) vyresnybės leidimą apsilankyti šioje kavinėje? O gal šie pareigūnai dar nėra grįžę iš atostogų?
Ar šie Darbo inspekcijos pareigūnai turėjo teisę tikrinti kasos žurnalą, neprisistatyti, neparodyti savo darbo pažymėjimo?
Į šiuos klausimus 30 dienų lauksiu Darbo inspekcijos skaistaus ir viešo atsakymo per „Lietuvos Aidą“. Taip pat kviečiu visus Lietuvos garbingus smulkiuosius verslininkus parašyti apie panašių džigitų apsilankymą elektroniniu paštu: [email protected]. Laikas smulkiam verslui kilti į tikrą kovą už savo pamatines teises! Jei ne dėl savęs, tai dėl savo vaikų geresnės ateities ir dabarties. Jeigu bijote, nebijokit. Palaimintasis arkivyskupas J.Matulaitis taip pat kovoje sėmėsi stiprybės. O ir Šv. Kazimieras, smulkaus verslo Lietuvoje globėjas, visuomet yra pasiruošęs apginti neteisingai engiamuosius. Galiausiai, laikas Vyriausybei ir Seimui iš tiesų sužinoti, kaip vykdoma jų viešai deklaruojama Smulkaus verslo skatinimo politika ir ko ji iš tiesų verta. Visiems linkiu kuo geriausios kloties ir kartais užeiti į kavinę „Pas Erlicką“. Na, darbo higienos sumetimais ar tiesiog pasižmonėti, o gal ir pakalbėti apie mus ir kaip toliau gyvensime.
Atgal
