VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teisė ir teisingumo vykdymas

07.04. Priimti įstatymų pakeitimai, numatantys pokyčius krizių valdymo sistemoje ją pritaikant hibridinių grėsmių valdymui

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo 2019 m. birželio 27 d. vienbalsiai priimtus Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir jį lydinčių įstatymų pakeitimus, kuriais suformuotas pagrindas prie šiandienos saugumo aplinkos iššūkių labiau pritaikyto integruoto tarpinstitucinio hibridinių grėsmių prevencijos ir krizių valdymo mechanizmo sukūrimui.

Krizių valdymo modelį reikėjo keisti, nes jis neužtikrino visų institucijų, atsakingų už hibridinių grėsmių užkardymą, krizių prevenciją ir valdymą, sąveikos visais valstybės valdymo lygmenimis, Vyriausybės sudaromo Krizių valdymo komiteto funkcijos orientuotos į jau vykstančių krizių valdymą, jis pagal nustatytą sudėtį neįgaliotas spręsti viso nacionalinio saugumo klausimų spektro, ir ypač  hibridinių grėsmių užkardymo ir krizių prevencijos klausimų, pavyzdžiui, situacijose, sąlygotose kompleksinės hibridinės atakos, kuomet vienu metu keltų grėsmę  valstybės  gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymui (ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimui, gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimui, valstybės valdymo tęstinumui, vidaus saugumui).

Seimo priimtais įstatymų pakeitimais, kuriuos inicijavo ir parengė Vyriausybės kanceliarija, įtvirtinamas krizių valdymo modelis pirmiausia orientuotas į hibridinių grėsmių prevenciją ir užkardymą.  Grėsmių, kurios apibrėžtos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje, prevencija bus grindžiama grėsmių nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes indikatorių sistema, kartu užtikrinant visų valstybės institucijų ir įstaigų įsitraukimą, koordinuotą informacijos rinkimą, keitimąsi informacija, jos vertinimą bei sprendimų priėmėjų perspėjimą apie grėsmes bei siūlymų ir rekomendacijų teikimą kaip tas grėsmes eliminuoti ar sumažinti. Tuo būdu, bus sudarytos prielaidos laiku užkardyti hibridines grėsmes.

Antra, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtinamas Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos vaidmuo koordinuojant  Vyriausybės lygmeniu grėsmių nacionaliniam saugumui užkardymą ir krizių valdymą. Nacionalinio saugumo komisija turės įgaliojimus atlikti veiksmingą viso krizių valdymo ciklo (grėsmių stebėjimas ir vertinimas – krizių prevencija – krizės valdymas – krizės padarinių šalinimas) koordinavimą. Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisiją sudaro ministrai, žvalgybos institucijų vadovai, Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir kiti pareigūnai.

Trečia, įkuriama Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė, sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, kitų institucijų ir įstaigų atstovų,  siekiant užtikrinti, kad valstybės institucijų kompetencijos būtų nuolat sutelktos  grėsmių prevencijai ir  krizių valdymui. Ši grupė kartu su Vyriausybės kanceliarija koordinuos  grėsmių prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes, t. y. ekspertiniu lygmeniu identifikuos grėsmių prevencijos prioritetus ir priemones, teiks juos svarstyti Nacionalinio augumo komisijai ir Vyriausybei, o krizės atveju teiks paramą Vyriausybės paskirtai už krizės valdymą atsakingai institucijai. Šios grupės veiklai vadovaus LR Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupė, kuri taip pat organizuos grėsmių  stebėjimą, vertinimą ir perspėjimą apie grėsmes.

Ketvirta,  įtvirtinama krizės sąvoka, ją apibrėžiant kaip išorės arba vidaus įvykių ar procesų nulemtą situaciją, kuri kelia grėsmę gyvybiniams ar  pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Ši sąvoka neapima karinės agresijos situacijos. Tokiu būdu  sudarytos teisinės prielaidos identifikuoti situacijas, kurioms susiklosčius reikia taikyti krizių valdymo priemones.

Priimtas įstatymų pakeitimo paketas įtvirtina galimybę iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuoti strateginių tyrimų ir analizės centrą, kuris kaip ir daugelyje NATO ir ES šalių, vykdys nustatytas išorės aplinkos pokyčių ir jų įtakos užsienio, saugumo ir gynybos politikai tendencijų analizės funkcijas ir prisidės prie saugumo stiprinimo bei visuomenės informavimo užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimais.

Atgal