Teisė ir teisingumo vykdymas
04.29. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis balandį sumažėjo 1 proc. punktu
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis balandį buvo 5 ir, palyginti su kovu, sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Palyginti su kovu, gyventojai geriau vertino namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, blogiau - namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn. ir didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek mažiau.
Balandį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei kovą: 26 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 21 proc. - kad pablogėjo (kovą - atitinkamai 28 ir 19 proc.).
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas truputį pagerėjo: gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo per artimiausius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 25 iki 27 proc., kaip ir kovą, 9 proc. manė, kad padėtis blogės.
Balandį 24 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams, kaip baldai ar buitinė technika, ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 19 proc. - mažiau (kovą - atitinkamai 26 ir 18 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime balandį skyrėsi 1 procentiniu punktu: mieste jis sudarė 5, kaime - 6. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, kaime - tiek pat padidėjo.
Ir miesto, ir kaimo gyventojai šiek tiek blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. ir didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek mažiau.
Kaimo gyventojai optimistiškiau nei praėjusį mėnesį vertino namų ūkio finansinės padėties perspektyvas: prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties gerėjimą per artimiausius 12 mėn. dalis padidėjo nuo 25 iki 31 proc.
Per metus (2019 m. balandį, palyginti su 2018 m. balandžiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 5 procentiniais punktais. Tai lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimo per praėjusius 12 mėn. vertinimas. Gyventojų, teigiančių, kad per praėjusius 12 mėn. jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, padaugėjo nuo 21 iki 26 proc., o teigiančių, kad padėtis pablogėjo, dalis sumažėjo nuo 29 iki 21 proc.
Gyventojų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pagerės, dalis padidėjo nuo 32 iki 36 proc.
Gyventojų, manančių, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis, dalis per metus sumažėjo nuo 15 iki 9 proc., 27 proc. tikėjosi, kad padėtis gerės (prieš metus - 26 proc.).
Balandį vertindami šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., 34 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 21 proc. - kad pablogėjo (kovą - atitinkamai 36 ir 22 proc.).
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, 46 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 7 proc. - teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų, o 46 proc. - išleidžia viską, ką gauna (kovą - atitinkamai 48, 6 ir 46 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 44 proc. gyventojų, 21 proc. - teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (kovą - atitinkamai 47 ir 16 proc.).
Atgal
