Teisė ir teisingumo vykdymas
01.31. Lietuva kreipsis į ES Teisingumo Teismą
Gindama viešąjį interesą, Vyriausybė nutarė pateikti apeliacinį skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kuriuo nesutinka su Europos Komisijos sprendimu atsisakyti finansuoti Lietuvos Respublikos išlaidas – 1 mln. 938 tūkst. 300 Eur – patirtas įgyvendinant 2004–2006 ir 2007–2013 metų Kaimo plėtros programinių dokumentų ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos priemones.
Ši finansinė, beveik 2 mln. eurų siekianti, pataisa buvo nustatyta dėl to, kad, Komisijos auditorių nuomone, pareiškėjų atrankos metu nebuvo tinkamai įvertinta, ar prieš perleisdamas ūkį pareiškėjas užsiėmė prekine žemės ūkio gamyba.
Atsižvelgdama į auditorių pastabas, Nacionalinė mokėjimo agentūra atliko visų audituojamu laikotarpiu pateiktų paraiškų (daugiau kaip 21 tūkst.) patikrinimus atgaline data. Nustatyti schemos tinkamumo reikalavimų neatitinkantys pareiškėjai bei apskaičiuota dėl kontrolės trūkumo padaryta reali žala fondui (apie 40 tūkst. Eur.).
Tačiau Komisija vis tiek 2015 m. skyrė Lietuvai 5 proc. dydžio finansinę pataisą mokėjimams pagal paraiškas, pateiktas įgyvendinant ankstyvo ūkininkų pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos schemą, atliktiems nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2013 m. spalio 15 d.
Po tokio Komisijos sprendimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš karto kreipėsi į ES Bendrąjį Teismą, tačiau pastarasis 2018 m. lapkričio 22 d. ieškinį atmetė.
Lietuva nesutinka su Bendrojo Teismo sprendimu ir argumentacija, nes Lietuvos valdžios institucijų atlikti patikrinimai atgaline data padengia nustatytus kontrolės trūkumus, todėl 5 proc. dydžio finansinė pataisa yra neproporcinga ES fondams padarytai žalai.
Pasiekus pergalę Teisingumo Teisme yra tikimybė, kad valstybės biudžetui galėtų būti grąžinta beveik 2 mln. Eur. Jei Bendrojo Teismo sprendimas nebūtų užginčytas, Komisija analogiškas finansines korekcijas galėtų taikyti iki 2025 m., tai yra, nuostoliai ateityje galėtų dar labiau išaugti.
Atgal
