VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teisė ir teisingumo vykdymas

11.13. Lietuvos Valstybė privalo išsaugoti tradicinę konstitucinę šeimą

Danutė Vipartienė

Teisininkė

Klausimas: ar gali užsienyje sudarę santuoką tos pačios lyties asmenys, iš kurių vienas Lietuvos pilietis, jo sutuoktinis įgyti teisę leidimą gyventi Lietuvos valstybėje kaip jo sutuoktinis? Mano nuomone – negali, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucijos 38 straipsniui.

Vertinant tai, kad globalizacija tapo be sienų, tai šiuo atveju kultūra ir teisė tam tikro kontinento (valstybių) atžvilgiu, negali būti visa suniveliuota į vieną visumą, nes nuo kultūros ir teisės priklauso tam tikros tik tos valstybės vidinės politikos išsaugojimas, kuris negali būti pažeistas kitų šalių dėl skirtingų kultūrų, tradicijų, imperatyvo ir kitokio mentaliteto.  Valstybės primatą išsaugo visų pirma nuo tam tikrų amžių suklostyta jos tautos kultūra, kurią sudaro papročiai, tradicijos, kalba, istorija, tos šalies teisės  normos ir kiti svarbūs aspektai, sienos, žemės ir vandenys, priklausantys  tik tai valstybei, siekiant išsaugoti kaip išskirtinę intelektinę, aukštos kultūros ir geros nepažeistos moralės piliečių bendruomenę,  kartu užtikrinant jų apsaugą nuo kitų valstybių ir svetimų nepriimtinų tradicijų įsiveržimo. Šeima - valstybės pagrindas, todėl valstybė privalo rūpintis teisingos ir normalios tradicinės šeimos išsaugojimu.

Tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė galioja Lietuvos valstybėje, tačiau šių imperatyvų galiojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kiek neprieštarauja mūsų valstybės įstatymams, papročiams ir tradicijoms, dvasios ir kalbos, istorijos išsaugojimui. Prieštaraujančios užsienio teisės normos Lietuvos Respublikos imperatyvui yra neteisėtos, todėl Lietuvos valstybės vidaus teisė dėl globalizacijos ir skirtingų kitų valstybių kultūrų, papročių, tradicijų bei imperatyvų negali būti pažeista. Būtent todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambolėje yra įtvirtinta imperatyvi norma, cit. “Lietuvių Tauta privalo išsaugoti savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius <...> puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, siekdama atviros teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės” išsaugojimo.

Kadangi Lietuvoje Vyriausybė ir piliečiai pasisakė aiškiai, jog prieštarauja tos pačios lyties santuokai, todėl asmenys, siekiantys tokios santuokos, pradėjo apeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymus, sudarydami tokio pobūdžio santuokas kitose užsienio valstybėse, kuriose tokia laisvė įtvirtinta. Tačiau jų problematika tame, jog tokių santuokų sutuoktiniai užsieniečiai faktiškai  neturi teisės gyventi Lietuvoje, kaip savo šeimynine padėtimi neatitinkantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, bei prieštaraujantys bendro gyvenimo taisyklėms ir gerai moralei.

Tačiau esmė ta, kad kai kurie valdančios visuomenės asmenys dėl valstybėje naujos teisės sukūrimo ir tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės savo pasenusiomis žiniomis ar negebėjimu taikyti naujas teises normas ir teisingai mąstyti, gal dėl kompetencijų trūkumo,  šioje naujos teisės ir globalioje skirtingų kultūrų bei teisinio imperatyvo visuomenėje nesugeba priimti teisingų sprendimų, kai tai daro žalą Tautai ir valstybei. Todėl viršenybę dažnai paima ne teisingumas, o nekompetentingi sprendimai dėl galimo žinių trūkumo, galimos korupcijos dėl neišmanymo arba  pasidavimo neteisingai nuomonei ar gal tam, kas tuo metu sukuria dažnai asmeninę naudą, bet ne kultūrą ir ne teisingumą. Antai kaip pavyzdį galima teigti apie nesenai Konstitucinio Teismo pasimetimą byloje dėl užsienyje įregistruotos tos pačios lyties sutuoktinių santuokos ir vieno iš jų teisės gyventi gauti Lietuvos valstybėje leidimo klausimą[1] sprendė ne šio teismo nuomone, grįsta Lietuvos Respublikos Konstitucija, o Migracijos tarnybos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės išsakyta nuomone. Ši valstybės tarnautoja savo nuomonę grindė tuo, jog, Europos Sąjungoje yra įtvirtintas asmenų laisvo judėjimo principas, todėl Migracijos departamentas tokiu atveju jau yra suteikęs keletui asmenų leidimus gyventi Lietuvoje. Taigi ši Migracijos tarnybos departamento direktorės nuomonė buvo neteisinga, nepaisant Europos Sąjungos teisės normų, visų pirma turėjo būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, cit.  „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, bei santuoka sudaroma tarp vyro ir moters”. Todėl minėtam užsienio piliečiui negali būti išduotas leidimas Lietuvoje gyventi, nes tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį, kadangi atvykstančio gyventi į Lietuvą pirmiausiai nurodomas tikslas, kokiu tikslu tas asmuo atvyksta čia gyventi. Ir jeigu to asmens tikslai prieštarauja Lietuvos įstatymams, o pirmiausiai Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tai vadovaujantis Konstitucijos 7 str. 1 d. laikytina, jog šiuo atveju Migracijos tarnybos departamento vadovės pasisakymas Konstituciniame Teisme bei tokiais tikslais išduoti asmenims leidimai gyventi Lietuvoje yra neteisėti, nes prieštaringi Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos įstatymams, mūsų papročiams ir tradicijoms išsaugoti prigimtinę normalią šeimą, kylančią iš moters ir vyro santuokos.

Siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir valstybę nuo svetimų šalių mūsų šaliai nepriimtinų tradicijų ir sveikos normalios šeimos tradicijas, Konstituciniam Teismui net neturėjo kilti klausimų, jog minėtam asmeniui leidimas gyventi Lietuvoje neturi būti išduotas, bei taip pat tokio pobūdžio turėjo būti panaikinti leidimai išduoti anksčiau. Šiuo atveju Migracijos tarnybos departamentas, išdavęs tokio pobūdžio leidimus, turėtų sumokėti valstybei baudą ir atlyginti žalą tiems asmenims už neteisėtai išduotų leidimų gyventi Lietuvoje panaikinimą, jeigu jie būtų pripažinti išduotais neteisėtai. Žalą atlyginti ir baudas sumokėti turėtų tokius leidimus išdavę asmenys (Civilinio  kodekso 6.271 str. dėl neteisėtų valstybės institucijų sprendimų), o po to valstybės iš jų turėtų būti pareikalauta regreso tvarka atlyginti iš neteisėtus sprendimus priėmusių asmenų. Tai yra vienas iš pavyzdžių dėl teisės nesupratimo ir žinių trūkumo priimti neteisingi sprendimai, o tai reiškia neteisėti, suponuojantys kelią į mūsų valstybės įstatymams ir papročiams nepriimtinų šeimų paskleistį Lietuvos valstybėje, tokiu neteisėtu būdu apeinant įstatymus ir nekompetentingai pasiteisinant Europos Sąjungos teisės normomis dėl „laisvo asmenų judėjimo“ įtvirtinto principo, šiuo atveju jį pritaikant neteisingai.

Kadangi Lietuvos valstybė saugo savo tradicinę prigimtinę šeimą, todėl tos pačios lyties asmenų santuoką sudariusi pora užsienio valstybėje, negali gyventi Lietuvoje, nes tai pažeistų Lietuvos Respublikos įstatymus, kadangi tokia  jų šeima prieštarauja Lietuvos valstybės tradicinei šeimai. Antra vertus, tokie asmenys gali panorėti įsivaikinti vaikus, todėl tai būtų dar didesnis prieštaravimas LR Konstitucijos 38 straipsniui bei šio straipsnio 1 daliai, kai šeima yra visuomenės pagrindas,  bei 2 daliai, kai Valstybės pareiga saugoti šeimą, tai yra saugoti teisingą, tarp vyro ir moters, šeimą. Tai reiškia, jog valstybė negali puoselėti, „prisidengiant“ Europos Sąjungos normomis įtvirtintu „laisvu asmenų judėjimo“ principu, tų pačių asmenų santuokų  Lietuvoje, sudarytų kitoje valstybėje mums nepriimtinomis teisės normomis ir tradicijomis. Todėl ir iš tokių santuokų kilę sutuoktiniai užsienio piliečiai, prisidengiant tokia Lietuvoje neteisėta santuoka, neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvoje.

Vertinant kitą adekvatų pavyzdį, kaip kitataučių kultūros tradicijas Lietuvoje įtvirtintą teisę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 37 straipsnyje, tai yra teisę kitų tautybių piliečiams puoselėti savo tautos tradicijas, kultūrą, savo kalbą ir papročius, tačiau neprieštaraujant Konstitucijai ir  mūsų valstybės įstatymams, gerai moralei ir bendro gyvenimo etikai, taisyklėms. Lietuvos valstybėje neįtvirtinta teisė gyventi tos pačios lyties asmenų santuokoje bei leisti auginti jiems tokiose šeimose vaikus. Bendrai vertinant, tai nėra nei kurios nors tautos kultūra ar paprotys, nei Lietuvos tradicija ar teisė, o paprasčiausias asmenų nukrypimas nuo pasaulyje priimtinos tradicinės prigimtinės šeimos, nukrypstant nuo sveikos ir normalios, priimtinos visai normaliai visuomenei, gyvensenos. Dėl išdėstyto, tokių vienalyčių santuokų sutuoktiniams, sudarytų užsienio valstybėse, neturi būti leista gyventi ir kurti Lietuvos valstybėje, bei jose auginti vaikus, nes tai prieštarauja ne tik Lietuvos Tautos ir valstybės interesams, bet ir pasaulinio masto tradicinės šeimos išsaugojimo papročiams ir normoms.

Valstybės institucijos privalo laikytis teisinio imperatyvo normalių paprotinių šeimų išsaugojimo ir netoleruoti neteisingų šeimų veržimosi į Lietuvos valstybę, apgaulių būdu apeinant įstatymus. Dėl to gerbiamam Lietuvos Konstituciniam Teismui sprendžiant užsieniečio tos pačios lyties sutuoktinio leidimo gyventi Lietuvoje klausimą, šiuo atveju net abejonių neturi kilti, jog leidimo išduoti negalima, ir  šiuo klausimu Migracijos tarnybos departamento atsakingų asmenų neteisinga nuomonė pasisakant dėl „laisvo asmenų judėjimo“ principo, net negali būti jo kaip patariamoji ir sprendimą priimanti nuomonė. Tačiau, kaip pasielgs Konstitucinis Teismas galutinai šį sprendimą priimdamas, parodys laikas.



Atgal