Teisė ir teisingumo vykdymas
08 05. Kodėl išsivaikščioja Lietuva?
Tomas Dautartas
Todėl, kad neįgyvendinamas teisingumas. Teisės aktuose pateikti reikalavimai, kurių niekas nevykdo.
Panagrinėkime vieną skaudų pavyzdį, susijusį su karšto vandens ir sunaudotos šilumos kiekio skaitiklių instaliavimo, duomenų teikimo ir sąskaitų gyventojams išrašymo sistema.
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamentas ir Taryba išleido direktyvą dėl matavimo priemonių, kurioje nustatyta, kad visos ES šalys narės privalo įgyvendinti jos nuostatas nuo 2006 m. Šalys narės gali statyti dar 10 m. ir kitus skaitiklius, jei jie atitinka senesnes taisykles, bet apie tai reikia informuoti Europos Komisiją: „1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2006 m. balandžio 30 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasis šios direktyvos. Apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.“
Kad nebūtų klastojimo atvejų, skaitikliai turi turėti žymėjimą, kad tai vandens skaitikliai (W) ir - kaip cituojama žemiau: „2. Papildomą metrologinį ženklą sudaro didžioji raidė „M“ ir stačiakampis su įrašytais dviem paskutiniais ženklo pritvirtinimo metų skaitmenimis. Stačiakampio aukštis turi būti lygus „CE“ ženklo aukščiui. Papildomas metrologinis ženklas seka iš karto po „CE“ ženklo“.
Skaitikliai turi būti atitinkamai patikrinti ir atliktos direktyvos priede MI – 001 nurodytos atitikties vertinimo procedūros: „Vandens skaitikliams, skirtiems matuoti švaraus, šalto arba karšto vandens, suvartojamo buitinėms, komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms, tūrį, taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros“.
Europos gamintojų sandėliuose atsiranda daug neišparduotų skaitiklių, iš kurių pakuotės išimami techniniai dokumentai. Tokius skaitiklius nuperka labai įtakingas verslininkas, Valstybinė metrologijos tarnyba išleidžia vietinį įsakymą, kad galima juos naudoti 10 m., „AXIS industries“ pasiskelbia Lietuvos gamintoju, neakredituota laboratorija išduoda bandymo dokumentus, paskui ji išformuojama. Pvz., „Vilniaus energija“, nepaiso teisės akto, patvirtinto 2010 m. spalio 25 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės“, punktų:
„163. Karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos
vartotojams.“
„166. Bendrabučio tipo daugiabučiuose namuose karšto vandens skaitikliai, neatsižvelgiant į nustatytas nekilnojamojo turto nuosavybės ribas, turi būti įrengiami kiekvienam butui atskirai bendro naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose arba specialiai apskaitos prietaisams skirtose patalpose ir pan.).“
„223. Karšto vandens tiekėjas privalo:
223.1. sudaryti Taisyklėse ir teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3 punktai) nustatyta tvarka karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį su kiekvienu vartotoju, jeigu vartotojo karšto vandens įrenginiai prijungti prie karšto vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančių arba kitais teisėtais pagrindais valdomų pastato šilumos ar (ir) karšto vandens ruošimo įrenginių.“
Ji išsiunčia grasinimų kupinus laiškus gyventojams ir montuoja tuos skaitiklius butuose, neatlikusi bent jau higienos normos HN 80 higieninių reikalavimų dėl elektromagnetinių laukų ir galimų jų trikdžių patiems skaitikliams bei juose vartojamai Ličio baterijai vertinimo. Pasipylus gyventojų skundams, dėl galimo šilumos ir karšto vandens tiekėjų savavališko duomenų keitimo, tik tam tikru laiku duomenų parodymo, dėl techninių duomenų perdavimo ir galimo klastojimo aplinkybių, Valstybinės metrologijos tarnybos direktorius 2010-11-15 išleidžia įsakymą Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“, kurio niekas nepaiso, gyventojai toliau verčiami montuoti tuos skaitiklius, didinamos karšto vandens kainos, įvedami papildomi abonementiniai mokesčiai už skaitiklių priežiūrą.
Teisingumo nėra, nors yra atsakingos institucijos, kurios privalo kontroliuoti, kaip vykdomi teisės aktai.
Valdymo institucijos neatsakingai žiūri į savo pareigas, nėra teisinės atsakomybės už teisės aktų nevykdymą.
Gyventojai, naiviai tikėdami, kad jie gyvena teisinėje valstybėje, kreipiasi į valdymo institucijas: Energetikos inspekciją, Lietuvos metrologijos inspekciją, Valstybinę metrologijos tarnybą, Energetikos ministeriją, pagaliau į Seimą, Prezidentūrą ir televiziją. Visi atsakymai į prašymus pateikiami, nurodant kad šios institucijos neturi kompetencijos arba teisių. Pvz., cituojame „Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktai LMI (Lietuvos metrologijos inspekcijai) nesuteikia įgaliojimų duoti UAB „Vilniaus energijai“ privalomų nurodymų pateikti dokumentus dėl sistemos metrologinio įteisinimo ir karšto vandens skaitiklių atitikties Matavimo priemonių Direktyvai 2004/22/EB vertinimo sertifikato“, nors net pati Energetikos ministerija siunčia gyventojus į Metrologijos inspekciją dėl teisinių veiksmų atlikimo.
Išvada
Vien tik šie faktai, pateikti vadovaujantis dokumentais, paaiškina, kodėl išsivaikšto Lietuva. Tiesiog kito kelio nėra, šviesoforai yra tik vienos spalvos, kol egzistuoja, pagal Algirdą Pilvelį, UAB SAU.
Atgal
