VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teisė ir teisingumo vykdymas

07.02.Nesilaikantiems Kibernetinio saugumo įstatymo nuo šiol grės administracinės baudos iki 6 tūkst. eurų

Seime priimtos Kibernetinio saugumo įstatymo pataisos, dėl kurių nesilaikymo grės administracinės baudos. Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza tikina, kad tokių priemonių reikėjo imtis, nes Lietuvoje nebuvo teisinės atsakomybės už kibernetinius nusižengimus.

Pasak viceministro, įstatymą reikėjo keisti dėl daugelio priežasčių, pirmiausia dėl to, kad visa Europa seniai suprato, jog turime žaisti pagal vienodas taisykles. Vienodai ginti savo piliečius, jų teises. Pagal ES direktyvą Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS) direktyvą privaloma į nacionalinę teisę.


Pokyčius paskatino ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimas visoje Europoje.,,Bet vis tiek turime neatsakingai besielgiančių įmonių vadovų, kurie nesirūpina savo, vadinasi, ir visų piliečių kibernetiniu saugumu“, - sakė E. Kerza.
Viceministras pažymi, kad dėl tokių piliečių buvo įvesta asmeninė atsakomybė bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos. Už įstatymo nesilaikymą bauda asmeniui gali siekti iki 6 tūkst. eurų.,,Šis įstatymas uždegė žalią šviesą Nacionalinio kibernetinio saugumo strategijai, ko Lietuvoje dar neturėjome“, - sakė E. Kerza.
Jis patvirtino, kad strategija paruošta ir jau trečiadienį bus įteikta Vyriausybei.
Nacionalinėje kibernetinio saugumo strategijoje pažymima, kad reikia didinti gynybą bei piliečių žinias apie kibernetinį saugumą, nurodoma, kam reikia pranešti apie kibernetines grėsmes, apibūdinti jų kilmę. Taip pat bus įtrauktas privatus sektorius, bendradarbiaujama su žiniasklaida, teikiamos rekomendacijos. Dal labiau bus gilinamas tarptautinis bendradarbiavimas, diegiamos naujos technologijos ir rūpinamasi jų apsauga.
Viceministras pažymėjo, kad Lietuvos kibernetinio saugumo būklė nuo 2017 m. gerėjo, tačiau grėsmių išlieka labai daug, todėl būtinas visų institucijų įsitraukimas, informacijos sklaida bei pilietiškos visuomenės pozicija.
E. Kerza pažymėjo, kad išorės agresore ir toliau išlieka Rusija.“,Lietuva yra gynybinio pobūdžio šalis, ir ta mūsų gynyba yra aktyvi. Mes ištyrėme 55 tūkst. incidentų, bet stambaus masto kibernetinės atakos Lietuvoje dar nebuvo, nes gynybinės institucijos su tuo susitvarkė“, - teigė viceministras.
Pagal Seimo priimtas Kibernetinio saugumo įstatymo pataisas, Vyriausybei numatyta pareiga tvirtinti Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, nustatyti kibernetinio saugumo politikos strateginius tikslus, prioritetus ir jiems pasiekti būtinas priemones. Už tokias nuostatas vienbalsiai balsavo 94 Seimo nariai.
Priimtais pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvą dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje ES užtikrinti.

 

Atgal