Teisė ir teisingumo vykdymas
07 01. Demokratizuoti teismus gali tik visuomenė
Vladas Vilimas
2009 m. “EURO BAROMETRO” tyrimai rodo, kad ES valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Šiandien pasitiki teismais vos 15 proc. Lietuvos gyventojų, nepasitiki per 78 proc.
Respublikos piliečiai savo nepasitikėjimą teismais pradėjo reikšti jų sprendimų ignoravimu. Tai jau aiškus teismų, o tuo pačiu ir valstybės degradacijos požymis.
Nepasitikėjimo teismais priežastys:
Konstitucijos 5 str. rašoma: „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.”
Demokratinėje valstybėje visos valdžių institucijos formuojamos remiantis demokratijos principais. Pirmos dvi institucijos Lietuvoje formuojamos tikrai nepažeidžiant demokratijos principų. Seimas renkamas Lietuvos piliečių, Prezidentas taip pat. Vyriausybę formuoja Seimas ir Prezidentas. Šiose institucijose pastoviai vyksta rotacija. Lieka – Teismas, kuris formuojamas ne demokratiniais principais. Jame nėra visuomenės atstovų.
Lietuvos teismai, suformuoti buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įtraukė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, t.y. jie profesionalizavo teismus. Konstitucijoje nėra nuostatos, kad teisėjais turi būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(94)12. priimtoje 1994 m. spalio 13 d., kurioje kalbama apie teisėjų nepriklausomumą. Kitaip tariant tiek Konstitucijoje, tiek ir Rekomendacijoje paliekama vietos teismuose ir neprofesionaliems teisėjams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei tarėjams. Be to, mūsų teismai pasiskelbė savivaldą. Tokios nuostatos nėra Konstitucijoje ir Europos Tarybos rekomendacijoje. Savivalda gal būtų ir teigiamas reiškinys, bet tik tuo atveju, jeigu teismai butu suformuoti laikantis demokratiškų principų. Dabartinė teismų savivalda tik pagilina jų izoliaciją nuo visuomenės, sudaro sąlygas plisti korupcijai. Lietuvos gyventojai teismus priskiria prie labiausiai korumpuotų institucijų.
Visuomenei nesuprantamas reiškinys, kai teismai, sankcionuojantys neribotą piliečių slaptą telefoninių pokalbių pasiklausymą, grubiausiai pažeidžia Lietuvos piliečių teises. Ryškus to pavyzdys 2011 metų balandžio 18-ąją Europos Parlamento (EP) komisijos ataskaita, kur teigiama, kad Lietuvoje per metus slaptai klausomasi 85 tūkst. privačių pokalbių. Už Lietuvą gerokai daugiau gyventojų turinčiose Suomijoje ar Vokietijoje šie skaičiai siekia atitinkamai 4 tūkst. ir 12 tūkstančių. Situacija nepavydėtina.
Visuomenės atstovai teismuose nepageidautini autokratinėse valstybėse, kuriose įsitvirtinusi diktatūra. Kaip pavyzdį galima paminėti praėjusio šimtmečio vidurio valstybes: sovietinę Rusija (dalinai),fašistinę Italija, frankistinę Ispanija, nacistinę Vokietiją . Žlugus diktatūriniams rėžimams visose paminėtose valstybėse visuomenės atstovai į teismus buvo grąžinti.
Lietuvoje visuomenės atstovai – tarėjai iš teismų buvo pašalinti 1995 m. Tokio neatsakingo žingsnio turime ir rezultatus. Šiandien jau girdime pasisakymus spaudos apžvalgininkų, vyriausybės atstovų ir atskirų Seimo narių, kad virš Lietuvos pakibo policinės valstybės šleifas.
Pasekmės – emigracija iš Lietuvos yra didžiausia ES („EUROSTATO“ atlikti tyrimai). Iki 2050 m. prognozuojamas gyventojų sumažėjimas apie aštuonis šimtus tūkstančių. Žiniasklaida taip pat prognozuoja, kad susidariusį gyventojų vakuumą pirmiausiai užpildys Azijos šalių gyventojai.
Iki šiol emigracija bandoma aiškinti ekonomine, finansine krize, betgi krizė palietė ne vien Lietuvą. Tuo tarpu, būdinga tik Lietuvai tai, kad čia nėra demokratiškai suformuotos teisingumą vykdančios institucijos. Lietuvos žmonių likimais manipuliuoja grupė buvusių sovietinių teisininkų. Jie įsitvirtinę teisinės piramidės viršūnėje ir yra pagrindinis stabdis teismų demokratizavimui.
Lietuvos Sąjūdžio ir Žmogaus teisių gynimo asociacijos iniciatyva, klausimas dėl teismų demokratizavimo grąžinant į juos visuomenės atstovus – tarėjus, buvo įtrauktas į Nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje planą . Nors planas buvo patvirtintas Seimo nutarimu 2002 m., o jo vykdymui buvo numatytos priemonės ir terminai dėl tarėjų instituto įvedimo, tam buvo skirtos ir lėšos, dalis lėšų iš Jungtinių tautų vystymo programos paramos fondo, Seimo nutarimas nebuvo vykdomas.
Plano nevykdymo motyvai išdėstyti Studijoje, kurią Seimo Žmogau teisių komiteto užsakymu paruošė Lietuvos Teisės universiteto, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Teisės instituto mokslininkai. Pagrindiniai iš jų: Lietuvos žmonės dar nesubrendę tokiai institucijai, nes neturi dvasinės kultūros, Lietuva dar yra tik pareinamajame laikotarpyje į demokratiją, kad tarėjų institucija sovietinis palikimas, kad ši institucija nenumatyta Konstitucijoje. Vėliau, prezidentės patarėjai, taip pat teisininkai, “įrodė”, kad Lietuva perdaug maža valstybė neturinti pakankamai lėšų, kad galėtų naudotis tokia privilegija. Kai kurie garbūs profesoriai įrodinėja, kad to daryti negalima, nes Lietuva „švogerių“ kraštas.
Platesnių diskusijų šiuo klausimu prezidentūroje, Seime ir Vyriausybėje buvo vengiama, nes sunku buvo pagrįsti diskriminacinį visuomenės atstovų eliminavimą iš Lietuvos teismų sistemos, kai demokratinėse valstybėse neįsivaizduojami teismai be visuomenės atstovų.
2007 m. Lietuvos Sąjūdžio ir Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos iniciatyva buvo paruoštas Konstitucijos kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas, kurį priėmus būtų galima integruoti visuomenės atstovus – tarėjus į Lietuvos teismų sistemą. Dar praėjusios kadencijos Seimas po pateikimo šiam projektui pritarė. Šiam projektui pritarė ir praėjusios kadencijos Vyriausybė. Tolesnė svarstymo eiga sustojo, nes baigėsi Seimo kadencija.
Klausimas dėl visuomenės atstovų integravimo i Lietuvos teismų sistemą buvo įtrauktas į XIV TS-LKD partijos suvažiavime patvirtintą veiklos programą 2009-2012 m. Šis Klausimas suformuluotas taip:
„Visuomenei reikalaujant, o taip pat siekiant stiprinti žmonių pasitikėjimą teismais, pirmaeiliu uždaviniu laikome įvykdyti teismų reformą, pertvarkant juos pagal demokratinių valstybių pavyzdį: konstituciniu lygiu įteisinsime teismų sistemoje tarėjų institutą. Sieksime, kad mūsų frakcijos Seime jau pateikta Konstitucijos pataisa būtų kuo greičiau priimta. Priėmus konstitucinę pataisą numatome papildyti Teismų įstatymą, kad Teismų taryboje būtų atstovaujamas ir tarėjų institutas”. Tačiau šis klausimas į vyriausybės programą nebuvo įtrauktas.
TS-LKD XVI suvažiavimas pavedė prezidiumui inicijuoti plačias ir išsamias diskusijas, įtraukiant Seimo, Vyriausybės, prezidentūros, teismų bei visuomenes atstovus ir iki 2009 m. rugsėjo mėnesio parengti būtinų permainų metmenis.
Konstruktyvių diskusijų šiuo klausimu nebuvo, išskyrus kritinius, daugiausiai negatyvius, pasisakymus žiniasklaidoje teismų atžvilgiu. Visa tai dar labiau kompromitavo Lietuvos teisėsaugą.
Naujai išrinkto Seimo narių grupė (47 Seimo nariai), kaip to reikalauja 147 Konstitucijos str.,2009-10-22 pateikė Seimui svarstyti Konstitucijos kai kurių straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą reg. Nr. XP - 2228(2) pakartotinai. Klausimo įtraukimas į Seimo darbotvarkę buvo atidėliojamas, o 2010 m. lapkričio 24 d. Seimo Teisės ir teisėsaugos komitetas, ignoravęs Seimo narių konstitucinę teisę, bendru sutarimu nutarė klausimo svarstymą atidėti neribotam laikui. Tai patvirtina ir XVII suvažiavimo rezoliucija „Dėl valstybės valdymo ir teisinės sistemos prioritetų 2011-2o12 m.“ Čia apie visuomenės atstovų – tarėjų įteisinimą Lietuvos teismų sistemoje jau nebeužsimenama.
Kaip matome, toliau tęsti konstruktyvią diskusiją teismų pertvarkos klausimu galimybės išseko, nes tai nepriimtina Seimo daugumai ( tik apie 60 Seimo narių palaiko nuostatą dėl visuomenės atstovų integravimo į Lietuvos teismų sistemą), vyriausybei ir prezidentūrai. Telieka vienas, konstitucinis kelias problemos sprendimui - pačiai visuomenei imtis iniciatyvos demokratizuoti pagrindinę valdžios struktūrą – Teismą. Visuomenei tokią teisę suteikia 147 Konstitucijos str., t. y. referendumas.
Pakartotinai šį klausimą įtraukti į 2012m. rinkiminę programą galimybės prarastos, nors mūsų oponentai tokia galimybe tikrai pasinaudos
Atgal
