Teisė ir teisingumo vykdymas
03 24. Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas teikiamas Seimui
Tadas Valančius
Vyriausybės posėdyje trečiadienį patvirtintą Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą nutarta teikti Seimui, tačiau neatmetama galimybė, jog po svarstymo jis gali būti grąžintas pakartotinėms korekcijoms.
Fiziniams asmenims įstatymas leisti bankrutuoti, jei bendra skolų suma yra didesnė nei 20 tūkst. litų (25 minimalūs darbo užmokesčiai). Fizinį asmenį numatoma leisti skelbti nemokiu kartą per 10 metų. Tokį nutarimą skelbtų teismas. Bankroto procesas būtų keliamas tik paties bankrutuojančio asmens iniciatyva, kreditoriai negalėtų skelbti bankroto. Siūloma, kad jis būtų taikomas ir tiems asmenims, kurie prasiskolino prieš jo įsigaliojimą.
Kaip jau anksčiau pažymėjo ūkio ministras Rimantas Žylius, fizinio asmens bankroto procedūra prasidėtų asmeniui kreipiantis į teismą, kad jam būtų iškelta bankroto byla, ir kai teismas paskelbia nutartį, jis turi paruošti bankroto planą, kurį pagal dabartinį projektą reikia suderinti su kreditoriais ir, tik gavus kreditorių pritarimą, kreiptis į teismą, kur jis būtų patvirtintas. Planą rengtų asmuo su bankroto administratoriumi.
"Pats bankroto procesas vyks iki penkerių metų, galės būti ir trumpesnis, jei bus sutarta su kreditoriais ir patvirtinta teismo. Visą žmogaus turtą, pajamas valdys bankroto administratorius, pagal planą bus tik vykdomi tam tikri įsipareigojimai", - teigė R. Žylius.
Tuo tarpu bankininkai nėra linkę sutikti su siūlomu įstatymo projektu dėl dviejų išlygų: jog fiziniai asmenys galės kreiptis į teismą dėl bankroto, turėję įsiskolinimų ir iki įstatymo įsigaliojimo, taip pat dėl neribojamų administravimo išlaidų iš įkeisto turto vertės.
"Tai gali būti geras instrumentas ir efektyvus, bet pagal mūsų teisinę aplinką gali būti sudaromos galimybės piktnaudžiauti. (...) Pasiūlytas yra modelis, ir mes nebeturime diskutuoti dėl kitokio modelio. Koks yra, toks yra. Mūsų nuomone, šis įstatymas neturėtų būti taikomas retrospektyviniu aspektu. Jis nėra sąžiningas ir teisingas, bet toks yra politinis sprendimas. Nepatinka būtent tai, kad jis bus taikomas visiems įsipareigojimams ir priimtiems iki įstatymo įsigaliojimo. Tai dabar jūs esate skolingi ir vėliau galėsite naudodamiesi šituo įstatymu bandyti restruktūrizuotis", - kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
