Vasario16-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 95-ųjų metinių paminėjimas Šalčininkuose vasario 16 d. prasidėjo Šv.Mišiomis Šv.Apaštalo Petro bažnyčioje. Jas aukojo kunigas Vitold  Zuzo pamokslo metu priminęs Vasario 16-osios aktą.

Mirusieji neskaito ir nekalba, o gyviems, matyt, nesvarbu, ką skaito ir rašo gyvieji.

Lietuvių tautos ir valstybės istorija kupina didvyriškumo kovose už laisvę ir nepriklausomą gyvenimą. Tos šventos kovos puslapiuose šalia vyrų aukso raidėmis įrašyta ne viena moteris pagarsėjusi žygdarbiais kautynių metu, savo asmeniniu pavyzdžiu drąsinusi kovos draugus.

Pasak europarlamentaro prof. V. Landsbergio, Lietuvoje įteisinti rašmenys iš kitos valstybės gali būti pirmoji kregždė ir kitiems pareikalauti, kad nebūtų diskriminacijos.  

Kovo 1-3 dienomis Vilniuje vėl vyks tradicinė Kaziuko mugė. Jubiliejinėje 410-ąjį kartą rengiamoje mugėje šiemet didžiausias dėmesys bus skirtas Suvalkijos kraštui.  

Daug kas sunyko, daug kas dar nyksta, Vargo kaimiečiai prie butelio mirksta. Neliko pradinių, kultūros šventovių, Prie merdinčio kaimo aš vienišas stoviu.

Pokalbis su Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininku Juozu DINGELIU LPD  suvažiavimo išvakarėse

1918 metų vasario šešioliktoji –Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo diena. Nepriklausomybės paskelbimo aktą pasirašė  dvidešimt Tautos Tarybos narių. Visi jie buvo kilę iš įvairių Lietuvos kampelių ir turėjo bendrą tikslą – kurti laisvą , nepriklausomą Lietuvą. Kelias link nepriklausomybės buvo ilgas ir vingiuotas. Kartu su noru būti laisviems brendo ir valstybinis pilietinis sąmoningumas. Lietuvos gyventojai vykdė konkrečius Lietuvos valstybingumo atkūrimo uždavinius. Pilietiškumą ugdė  visuomeninės draugijos, organizacijos ,mokyklos, visuomenės veikėjai, spauda.

Praėję amžiai paliko daug reikšmingų nutikimų, vardų ir vietovardžių. Dangeručio vardas praėjusiame amžiuje buvo išpopuliarėjęs dėl vardadienio Vasario 16-ąją. Toks minėjimas netiko sovietmečio realybei, todėl vardas iš lietuviško kalendoriaus vardyno buvo išimtas.

Esame ypatinga tauta, kuriai įgimtas laisvės troškimas. Tai, kad atlaikėme daugeliui pražūtingas istorijos audras, nėra joks stebuklas. Tai - lietuvių nepalaužiamos valios ir vienybės rezultatas, pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje Vasario 16-osios proga.

Lietuva minės Valstybės atkūrimo 95-ąsias metines, prisimins prieš 95 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, pagerbs šaliai nusipelniusius šių laikų žmones.

XX a. pradžioje Lietuvoje – Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Vilniaus krašte – pradėjusios veiklą  „Žiburio“ (steigiamasis susirinkimas įvyko 1906 m. sausio 6 d. Marijampolėje), „Saulės“ (įkurta Kaune 1906 m. rugpjūčio 7 d.)  ir „Ryto“ (steigiamasis susirinkimas įvyko Vilniuje 1913 m. sausio 13 d.) draugijos atliko didžiulį darbą tautos švietimo, religinio ir tautinio sąmoninimo plėtros kelyje, tapo svarbiais lietuvių katalikiškąjį intelektualinį sąjūdį vienijančiais centrais.

Kas metai, paskutinį sausio šeštadienį į Vilniaus Dailės akademiją iš visos Lietuvos suguža Utenos kraštiečių klubo„Indraja“ nariai ... 2013 metais tai jau 24-as toks susibūrimas. Uteniškių kraštiečių  klubo „Indraja" prezidentas Vilniaus dailės akademijos rektorius profesorius Arvydas Šaltenis, klubo „Indraja“ viceprezidentė Gražina Kadžytė, klubo kanclerė – Rita Aleksandravičiūtė.

Rytas - Lietuvių švietimo draugija, įkurta 1913 m. sausio 31 d. Vilniaus krašto lietuviams šviesti, todėl dažnai literatūroje vadinama Vilniaus Ryto lietuvių švietimo draugija.

Carinei valdžiai Lietuvoje panaikinus spaudos draudimą, pradėjo kuris ir veikti įvairiausios draugijos. Itin didelį darbą tautos švietimo, religinio ir tautinio sąmoninimo plėtros kelyje  nuveikė   XX a. pradžioje – Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Vilniaus krašte – pradėjusios veiklą  „Žiburio“ (steigiamasis susirinkimas įvyko 1906 m. sausio 6 d. Marijampolėje), „Saulės“ (įkurta Kaune 1906 m. rugpjūčio 7 d.)  ir „Ryto“ (steigiamasis susirinkimas įvyko Vilniuje 1913 m. sausio 13 d.) draugijos.

Ar dvigubos pilietybės klausimą reiktų spręsti referendumu, turėtų būti aišku po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių, sako Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Danguolė Navickienė, ketvirtadienio rytą susitikusi su Prezidente Dalia Grybauskaite.

Pasaulio lietuvių bendruomenė gali būti ta grandis, kuri padėtų ginti ir užtikrinti užsienio lietuvių interesus, plėtoti žmonių ir institucijų partnerystę, sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitikęs su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininke Danguole Navickiene.  

Gruodžio 31 d. buvo uždaryta Lietuvos Respublikos ambasada Argentinoje. Buvo prarasta reikšminga lietuviškų draugijų veiklos Argentinoje skatintoja, jos palaikytoja, atnaujintoja. Ambasada buvo atidaryta 2002 metais ir per tuos vienuolika metų buvo Argentinos lietuvių draugijoms svarbus atsinaujinimo faktorius, jų veiklos stiprintojas.

Visi, kam brangi lietuvių kalba, vėl turės puikią progą pasitikrinti savo žinias tradiciniame Nacionalinio diktanto konkurse.  

Rengiantis paminėti Laisvės gynėjų dieną Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Paįstrio filiale parengta paroda. Parodą parengė vyr. bibliotekininkė Jūratė Blaževičienė, jai talkininkavo Paįstrio ūkininkių draugijos „Gabijos“ skyriaus pirmininkė, kraštotyrininkė Ona Striškienė. Parodai pateiktos Onos Striškienės fotoaparatu užfiksuotos akimirkos, per buvusius renginius  Paįstryje, skirtus Sausio 13-ajai bei dokumentinė medžiaga, knygos. Buvo parengtos visų žuvusiųjų nuotraukos iš archyvinių dokumentų. Ši paroda domina ne tik suaugusius, bet ir jaunuosius bibliotekos lankytojus. Jauni sako nežinoję, kad buvo toks laikraštis „Laisvas žodis“, „Gimtasis kraštas“ ir nėra jų regėję ir rankose laikę.