Tautos mokykla
Kaip ir kada buvo keliama mūsų trispalvė
Algirdas Berkevičius
Šių metų sausio 1 d. mūsų trispalvės vėliavos iškėlimo Vilniuje iškilmėse dalyvavę žmonės ne visi žinojo, kokį sunkų kelią nuėjo lietuvių tauta, kad dabar Gedimino pilies bokšte laisvai plevėsuotų mūsų trispalvė.
Noriu kiek plačiau apie tai papasakoti. Petro Jurgėlos knygoje „Lietuviškoji skautija“ taip rašoma: ,,1919 m. faktiškai buvo pirmieji nepriklausomos Lietuvos gyvenimo metai. Tų metų sausio 1 lietuvišką vėliavą Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos kūrėjai - savanoriai. 1919 01 05 Vilnių užėmę rusai šią vėliavą sužalojo - pasinaudojo tik raudona juosta. 1919 m. kovą skautai I.Kraunaitis, A.Penkaitis, A.Valušis ir autorius ruošėsi bokšte iškelti tautinę vėliavą, mūsų kariuomenei sugrįžtant į sostinę. Bet jiems tai padaryti neteko. 1920 08 26 pirmas Vilniun įžengęs 7 - sis pėstininkų Žemaičio kng. Butegeidžio pulkas iškėlė Gedimino kalne mūsų trispalvę, kurią lenkai 1920 10 09 suplėšė, kaip ir Suvalkų sutartį. Įsipareigojęs Lietuvos Nepriklausomybės 10 m. sukaktį paminėti sostinėje, kur vasario 16 Aktas buvo paskelbtas, 1928 02 16 trispalvę Vilniaus įkūrėjo pilies bokšte iškėlė s. Pranas Žižmaras, padedamas keleto skautų ir Laisvųjų Vergų (jaunųjų šaulių). Vėliava ten iškilniai plevėsavo keletą valandų iki lenkų gaisrininkai, neįstengę jos pasiekti, patį stiebą nurovė. 1939 10 29 atžygiavęs 1 - sis pėstininkų DLK Gedimino pulkas iškėlė ten mūsų tautinę vėliavą, kurią 1940 06 15 pakeitė raudona.
1939 - 1940 Gedimino kalne plevenusią Lietuvos vėliavą išsaugojo 16 m. skautė Birutė J - tė. 1941 06 23 rytą, tautos sukilimui prasidedant, tą vėliavą Birutė, ten iškėlė su dviejų studentų partizanų pagalba. Kazlų Rūdos m. aikštėje, rusams besitraukiant per miestą, lietuvišką vėliavą iškėlė skautai kpt. A.Malakauskas, Vyt. Mikūnas ir St. Trinkauskas. Tą pat dieną Kaune tautinę vėliavą ant Valstybinės Taupymo Kasos rūmų prieš Valstybės Teatrą iškėlė jūros skautas partizanas Gediminas Jagminas. Kauno Jachtklubo bokšte lietuvišką trispalvę iškėlė jūros skautas partizanas A.Tugan-Baranauskas (totorių kilmės). Džiugesio žvilgsniu ir ranka atiduodamas pagarbą šiai laisvės- lygybės-brolybės vėliavai, jis staiga nusilenkė jai kaip svyrūnėlė smilga - kulkos pervertas per krūtinę... Vievio miestelio aikštėje tautinę vėliavą iškėlė du skautai 16 m. Rusų karininkas vieną iš šių jaunuolių automatiniu šautuvu nusivarė į tanką. Uždarant tanko bokštelį, atšliaužęs vokiečių tankas liepsnosvydžiu susprogdino tą šarvuotį su jo įgula ir Lietuvos sūnum skautu... Antras vėliavos kėlėjas tapo partizanu.“
1941 VII Vilniaus laikraštis „Naujoji Lietuva“ plačiai aprašė Birutės J-tės žygį - tautinės vėliavos iškėlimą, kurį pavadino Gedimino pilies pasaka. Ši pasaka jau ne kartą buvo įgyvendinta. Lietuvišką trispalvę Gedimino kalne buvo iškėlę: 1919, 1920, 1939 - Lietuvos kariuomenė, 1944 - lietuvių batalionas, kuris priklausė plk. I.Kraunaičio vadovaujamai Lietuvos Apsaugos Dalinių Vilniaus apygardai, 1928 - lietuviai skautai, 1941 - skautė. Taigi 1919 - 1944 mūsų trispalvę Gedimino pilies bokšte iškeldavo tiktai mūsų kariai ir skautai bei skautė. Tačiau kariai tai darydavo savo vadovybės įsakymu, iškilmingai ir lietuvių kariuomenei esant Vilniuje, oskautai ir skautė - savo įsipareigojimu, slaptai ir okupantų kariuomenei tebesant mūsų sostinėje.
1942 02 16 p.s. ltn. Prano Čeponio pastangomis Kauno radijo stoties bokšte buvo iškelta lietuviška vėliava, kuri ten plevėsavo keletą valandų.
Mūsų skautai ir skautės nuo savo jaunatvės ugdėsi meilę Lietuvos vėliavai, kurią savo stovyklose iškeldavo greta lietuviško kryžiaus. Įvairiomis progomis ją iškeldavo ir okupacijų metu. Už didžią meilę bei ištikimybę Lietuvos vėliavai ir už jos iškėlimą, kaip ženklą pradėti kovai prieš savo tautos pavergėjus, ne vienas skautas žuvo.
Tik lietuviškai trispalvei skaidrinant dangų viršum Gedimino kalno gali klestėti visame Lietuvos krašte laimė - laisvė ir nepriklausomos valstybės gėris.
Atgal
