Tautos mokykla
Tautiškumo problemos globalėjančiame pasaulyje
Lidija Veličkaitė
Apie mūsų valstybines šventes ir kaip mes jas švenčiame įdomių pamąstymų ir pasiūlymų pateikė Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Ina Dagytė pranešime „Valstybės švenčių komunikavimas tarpkultūrinėje erdvėje“. Pranešėja papasakojo apie Dailės akademijoje vykusią parodą, kurioje jaunos tekstilininkės bandė išausti mūsų identitetą. Jauna tekstilininkė Simona žydrame dangiškame fone išaudė tokį tekstą: „Ar jūs norite ištrinti savo nacionalinę vienybę?“. Dr.doc.Ina Dagytė sako, kad ji išaudė tai, kas mums labai svarbu ir vienas iš instrumentų, kuris neleidžia mums ištrinti tos nacionalinės vienybės yra valstybinės šventės. Pranešėja pašiurpusi nuo mūsų archaiškų tradicijų, kai per šventes sudeginamas iš šiaudų padarytas mūsų valstybės simbolis Vytis arba suvalgomas didžiulis tortas su Gedimino stulpais. Todėl pagal Švietimo ir mokslo ministerijos tautinio ir pilietinio ugdymo programą dr.doc. Ina Dagytė ėmėsi vykdyti projektą, kad išnagrinėtų mokinių, mokytojų ir kitų dalyvių požiūrį į valstybines šventes ir jų organizavimą. Tam buvo pasitelkti įvairūs tyrimo aspektai.
Projekte dalyvavo dešimt mokyklų ir dešimties Lietuvos savivaldybių atstovai. Padarius apklausą, paaiškėjo, kad mokiniai dažniausia valstybines šventes švenčia mokyklose, apie septyni procentai pažymi su draugais, šeimai lieka tik keli procentai, o kai kurie visai nešvenčia. Taip pat buvo organizuota 8-10 klasių moksleivių grupė ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Projekto idėja, kaip pavadino pranešėja, buvo elektroninių žinučių nertinis – paskatinti moksleivius išsiaiškinti, kokios Lietuvos valstybinės šventės yra žinomos Europoje ir kokias valstybines šventes švenčia kitos Europos šalys. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai švenčiama Vasario 16-oji diena, o kadangi tuo laikotarpiu buvo minimas Lietuvos tūkstantmetis, tai nurodė jį.
Dar buvo organizuota fokus grupė – mokiniai, mokytojai ir šiaip panorę dalyvauti projekte žmonės, kurie svarstė įvairių valstybinių švenčių komunikavimo vizijas. Jas apibendrinę, suskirstė spalvomis. Viena iš jų - balta vizija, kai šventes švenčia visos kartos bendrai, mėlyna – daugiau dominuoja jaunimas, o išskirtai juodajai vizijai tenka švenčių imitavimo tradicija, kurios dalį užima televizijos žiūrėtojų visuomenė.
Dr.doc. Ina Dagytė siūlo sudaryti tinklą žmonių, kurie imtųsi konkrečių darbų, kaip organizuoti valstybinių švenčių paminėjimą: valstybinių švenčių strategijos sudarymas, tradicijų tęstinumas, kartu įtraukiant ir naujoves, šeimos vaidmens didinimą, įtraukti valstybines šventes į mokinių mokymo programas.
„Gervėčių klubo“ pirmininkas Alfonsas Augulis pranešime „Globalizacijos iššūkiai patriotizmui ir tautiškumui Lietuvos žiniasklaidoje“ kalba apie Lietuvoje vykdomą nepaskelbtą informacinį karą, todėl nebeturime savo žiniasklaidos. Pinigų turėtojai nori padaryti mus vergais, tik dirbančiais, o ne mąstančiais. Žmogus, nebegalintis išreikšti savo nuomonės, nebeturintis savo orumo, priklausantis nuo to, ką tau duoda, tampa nuasmenintas ir laisvai valdomas. Įtakojami laikraščių savininkų žurnalistai dirba pagal jų užsakymą, brukdami mums iškreiptą informaciją. Per dvidešimt nepriklausomybės metų žiniasklaida pajuto savo nebaudžiamumą, valdžią ir įtaką. Vietoj to, kad ji būtų informacinė, aiškinamoji, auklėjamoji, kultūrinė ir pramoninė-komercinė, ji lieka tik pramoginė, tarnaujanti globalistiniam klanui, priemonė globaliniam spaudimui daryti. Ji jau neskelbia savęs ketvirtąja valdžia. Žmogui, neturinčiam savo nuomonės, tokia žiniasklaida tampa net pavojinga. Joje virš 80 procentų užsakomųjų straipsnių, kurie tokiais net nepažymėti, o komentuojami kaip tikra tiesa nuo ryto iki vakaro per radiją ir televiziją.
A.Augulis palygino laikraštį „Lietuvos rytas“ su lenkų laikraščiu „Žečpospolita“. „Lietuvos rytas“ pirmame puslapyje – katastrofos, nusikaltimai, skandalai užima 50 procentų, o lenkų tik 2,7 procento. Patriotizmo tema „Lietuvos ryte“ – 2 procentai, o lenkų - 56 procentai.
Pirmininkas Alfonsas Augulis piktinasi, kad pas mus žmogus vadinamas paprastu, eiliniu piliečiu. Kas gi išlaiko valstybę? Juk tai tie, vadinami, paprasti, eiliniai žmonės – suverenas – tauta. Trūksta pagarbos žmogui nuo jauno iki seno. Pranešimo autorius sako, kad turime pradėti reikalauti valdžios institucijų teisingumo ir būti aktyvūs, tik tada turėsime tautą, valstybę ir save.
Antrai konferencijos daliai pirmininkavęs Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis pažymėjo, kad ne mes, piliečiai, kalti, kad vis ne taip išsirenkame valdžią. Mes tiesiog esame apmulkinti žiniasklaidos, sklindančios per radiją, spaudą, televiziją. J.Dingelis pasidalino mintimis apie jo vadovaujamos draugijos puoselėjamas vertybes ir tautinės dvasios skleidimą įvairiuose renginiuose, ypač susitikimuose su moksleiviais. Priminė aušrininko, filosofijos tėvo Stasio Šalkauskio žodžius: „Didžiausia grėsmė pasauliui – nutautėjimas“. Šie žodžiai pasakyti praeitame amžiuje labai aktualūs ir dabar.
„Maironiečių draugijos veikla ir jos indėlis į lietuvybės sklaidą“ –Lietuvos maironiečių draugijos vadovo Eugenijaus Urbono pranešimas. Lietuvos maironiečių draugija įkurta 1989 m. spalio 28 d. Kaune. Tačiau pati įkūrimo idėja gimė Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje, kurios direktoriumi buvo E.Urbonas. Draugija pasirinko devizą Maironio žodžiais: „Paimsme arklą, knygą, lyrą/ Ir eisim Lietuvos keliu“. Per dvidešimt nepriklausomybės Lietuvoje metų draugija plėtėsi ir dabar jos veikloje dalyvauja 2,5 tūkstančių mokinių. Rengiami įvairūs konkursai tautiškumo temomis, ekskursijos po Lietuvą ir buvusiose Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėse – Baltarusijoje, Ukrainoje, Punsko-Seinų krašte, Žalgirio mūšio vietoje.
Vadovas Eugenijus Urbonas sako, kad per dvidešimt metų nusistovėjo draugijos tradicijos. Vasario mėnesio pradžioje Vilniaus universitete, Vinco Krėvės auditorijoje vyksta mokslinės konferencijos Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, jų temos skirtos Maironio kūrybai, baltų gentims, Vilniaus istorijai. Antras tradicinis renginys balandžio 23 d. – Jurginių šventės. Jos organizuojamos kiekvieną kartą kitame rajone, kad maironiečiai plačiau susipažintų su Lietuva. Kita draugijos visuotinė šventė – Baltų vienybės diena, minima rugsėjo mėnesį, kurios metu prisimenamos išnykusios baltų gentys. Renginiai vyksta buvusiose šių genčių gyvenamose vietose.
Kaune, Maironio gimnazijoje spalio mėnesį vyksta Maironio dienos, aplankomas Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kunigų seminarija, Vytauto paminklas, esantis Laisvės alėjoje, papuošiamas gėlėmis Maironio kapas prie Katedros. Lapkričio mėnesį (prieš Adventą) draugijos atstovai atvyksta į Vilniaus Žemynos gimnaziją - meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos šventę-konkursą.
Draugijos vadovas Eugenijus Urbonas stengiasi mokinius kuo daugiau supažindinti su Lietuvos istorine praeitimi, diegti meilę savo Tėvynei, kuriai gražiausius posmus skyrė poetas Maironis. Dabar draugija rūpinasi Maironio 150-mečio paminėjimu 2012 metais, kuriuos norima paskelbti jo metais. Ruošiama draugijos edukacinė programa „Maironio keliu į mokslą“, kurios pradžia Raseinių rajone, Bernotų kaimas, kur netoliese Pasandravio dvarelyje gimė Jonas Mačiulis-Maironis, tęsiasi per Betygalą, Ariogalą, Čekiškę, Seredžių, Ringovę, Vilkiją, Raudondvarį ir pasiekia Kauną, kur poetas mokėsi gimnazijoje, Kunigų seminarijoje, o vėliau dirbo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi.
Profesorė Dalia Marija Brazauskienė pranešime „Tėviškėnų veikla ir galimybės patriotizmo ugdyme“ kalba apie globalizacijos pavojų, nuo kurio apsauga - dvasinio imuniteto, tautinio orumo, patriotizmo ugdymas. Paminėdama popiežiaus Benedikto XVI žodžius: „Per civilizacijos dažnius žmonės negirdi Dievo“, sako, kad dabar žmogus negirdi ir savo tautos, ir savo protėvių balso. Visas jėgas atiduoti Tėvynės gerovei, didžiuotis savo kalba, istorija, papročiais, savo gamta ir savo asmenybėmis – tai ir yra patriotizmas. Jam ugdyti daug gali prisidėti kraštiečių, tėviškėnų organizacijos. Apie vieną iš jų - „Marijampoliečių bendrijos“ - veiklą ir pasakojo pranešėja.
Konferenciją pagyvino poetas Povilas Kulvinskas iš Anykščių, paskaitydamas savo poezijos eilių apie Lietuvą Tėvynę ir žuvusius už ją.
Konferencijos metu buvo pateikta pastabų ir pasiūlymų. Liaudies teatro režisierius 2010 metų Nacionalinės kultūros premijos laureatas Povilas Mataitis klausė, kodėl pas mus nesaugomi ir negerbiami paminklai. Režisierius susirūpinęs mūsų himno autoriaus dr. Vinco Kudirkos paminklu, kuris stovi šalia Vyriausybės rūmų tamsiu paros metu neapšviestas, juk projekte tai buvo numatyta, bet nevykdoma. Akademikas Antanas Kudzys Paryžiuje „Žmogaus muziejuje“ radęs užrašą, kad pačius charakteringiausius europiečio bruožus turi lietuvis, o seniausia Europos kalba yra indoeuropiečių. Jei nori sužinoti, kaip prieš kelis tūkstantmečius gyveno žmonės, važiuok į Lietuvą, ten išgirsi ir dainingą kalbą.
Dailininkas Kęstutis Ramonas perdavė profesionalių lietuvių dailininkų apgailestavimą, kad buvusiuose Dailės parodų rūmuose, Vilniuje, dabar vadinamais Šiuolaikinio meno centru nebeliko vietos jų kūrinių eksponavimui. Pateikiami tik vienos krypties „ultramodernūs“ kūriniai, kuriuos sunku kartais pavadinti menu.
Seimo narys Kazimieras Uoka informavo, kad kitais metais Vokietija atvers savo darbo rinką ir gali būti, kad nemaža dalis lietuvių išvažiuos.
Kun. Algimantas Keina priminė meilę, o kartu ir pareigą Tėvynei Lietuvai.
Konferencijos metu buvo gautas Seimo nario profesoriaus Arimanto Dumčiaus siūlymas ateinančiais metais paruošti bendrą Vyriausybę įgaliojančią rezoliuciją „Tautinio ugdymo nacionalinio patriotizmo klausimu“. Nes šiai iniciatyvai jau atsiveria erdvės, kuriai kelią turi praskinti konferencijoje pakankamai gausiai dalyvavę Seimo nariai.
Konferencijoje skaitomų pranešimų turinys apnuogino mūsų tautos skaudžias vietas, kurias mes turime užgydyti, kad išliktume ir neištirptume globalių procesų purtomame pasaulyje. Ši respublikinė konferencija, vykusi lapkričio 17 d. LR Seimo rūmuose, pratęsė ir papildė konferenciją „Tautiškumo problemos dabartinėje Lietuvoje“, surengtą Lietuvos moterų lygos ir Lietuvai pagražinti draugijos rugsėjo 18 dieną Palangoje. Neapsiribodama šiomis konferencijomis, Lietuvos moterų lyga kvies visuomenines organizacijas ir pavienes asmenybes plėtoti tautiškumo temą, kad ji apglėbtų visą Lietuvą.
Atgal
