Tautos mokykla
07 01. Švogerių Lietuva
Įspūdžiai iš XIII - tojo Sąjūdžio suvažiavimo
Emilija Liegutė
Taigi ,,Švogerių Lietuva”. Kas taip vaizdžiai pasakė? Seimūnė Vilija Abramikienė. Mes okupuoti ne svetimų, o savų. Nesusipratėlių. Jie kala į galvas žaliam jaunimėliui: gyvenimas trumpas – reikia stengtis kuo greičiau būti laimingu, t. y. turtingu. O kur toji burtų lazdelė? Svetur. Tik svetur. Iš pradžių kad ir braškes rinkti. Keturiomis, po dvylika valandų per parą. O pamažėliu jau pomidorus, stačiomis. Vėliau – obuolius, užsilipus ant kopėčių. Iš aukščiau geriau matosi. Štai ten galėtų savas stačiakampis dygti. Savas, laimę nešantis... Grįžti į tėvynę? Ne! Mūs politikų dvasia pajuodus, ji sutaiso tautai nuodus. Valdžia viena sprendžia aktualius tautai klausimus, tik ne jos labui, o savai kišenei. Va čia ir praverčia švogeriai. Vien seime yra dvidešimt milijonierių. Iš kur tie lobiai? Iš mūsų vargdienių juodai dienai surištų mazgelių ir saugomų lovos kamputyje...
O kur AE problemų maišelis? Tik ,,žalieji” suformavo pagrindinę stojimo į ES sąlygą: uždaryti atominę jėgainę. Bet tai buvo dar Zigmo Vaišvilos laikais. Dabar žemėlapis rodo, kad per vieną savaitę visa centrinė ir vakarų Europa iš Černobylio elektrinės katastrofos gavo nuo 10 iki kelių šimtų kartų didesnį apšvitinimo kiekį nei leista. Tai vieno reaktoriaus gaisro pasekmės, o Japonijoje dega šeši! Mūsų politikai slepia, kad vien į Černobylio pragaro gerklę buvo pasiųsta 800.000 kareivėlių, iš kurių 200.000 jau mirę. Kodėl ne fizikos mokslų daktaras Zigmas Vaišvila mus ramina, o dainininkas Mamontovas? Tiesa, premjeras A.Kubilius irgi fizikas, bet jis kalba apie būsimų AE ,,Preciziką”, ,,kontrolę“ ir kitas malonias mintis dėsto. O juk ,,preciziškiau” už Japonijos techniką ir technologijas pasaulyje nieko nėra.
Mušuosi į krūtinę –,, mea kulpa”. Rūtos Gajauskaitės mintimis iš knygos ,,Žūti ar būti” pasinaudojau – visi suvažiavimo nariai jai dėkingi. Bet suvažiavimas – irgi gyva knyga. Tiek profesorių, akademikų vienoj krūvoj, vienos idėjos suvienytų seniai buvau temačiusi.
Profesorius Vytautas Landsbergis mintis apie mūsų politikus bei politiką paties išmąstytas dėstė. Ir proza bei poezija. Nustebau ir apsidžiaugiau: eilėraščiai įtaigūs, meniški, su įdomiais minties posūkiais. Aš netgi pakalnučių puokštelę profesoriui įteikiau drauge su žodžiu ,,Kabeliai”.
Profesorius juos gerai žino, matė, kaip mes, Kabelių sąjūdiečiai, ant pušų trispalves kabinom ir pirmosios Dzūkijoje lietuviškos mokyklos įkūrėją Tadą Ivanauską pagerbėm. Surengėm buvusioje mokykloje Musteikos kaimo etnografinę parodą. Rodos dar ir dabar girdžiu, kaip vienas musteikiškis ,,vilkus vobina” (vilioja)... Profesorius ragino vėl steigti sąjūdžio grupes po visą Lietuvą, vobinti vilkus, šokti, dainuoti, aiškintis patiems ir aiškinti kitiems, kad konfrontacija su priešiškom jėgom dar nesibaigė. Anksčiau konfrontavom su stagnacija – dabar vėl – su naująja stagnacija. Juk išjuokiama idealo samprata, kova už tikrąją demokratiją, už žmogaus teises, už valstybę.
Lietuvą privalome išsaugoti. Ir nebijoti. Nieko nebijoti. ( šitą akcentavo ir Jo Ekscelencija popiežius Paulius antrasis ). Nedrąsiai, bet Sąjūdis veikia, pvz., Pociūno žūties aplinkybių byla atgaivinta, tik Sąjūdžiui aktyviai ,,spaudžiant”. Stenkimės, kad būtų atskleista ir Rusijos melagių kalbų esmė, pavergusi mūsų protus. Rytų Lietuvoj rengiamas atviras karas prieš Lietuvą. Beje, ten jau drąsiai ,,kariauja” Sąjūdžio Tarybos pirmininkas, Šalčininkų lietuviškosios gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius.
Prisiminsiu neseniai nušniokštusį ,,Poezijos pavasario” renginį – moksleivių poezijos skaitymą. Prieš mane sėdėjo du mano gerbiami, man mieli poetai. Klausydamiesi berniuko skaitomų eilių, ironiškai pasakė: žiūrėk, koks patriotas, apie tėvynę rašo... Kaip gerai, kad mes visi, sąjūdiečiai, esame patriotai. Tik nesigėdykime šito – atvirkščiai, didžiuokimės.
Mūsų seimas, anot Arvydo Anušausko, - ,,parlamentiniai turistai”. Bet jie keliauja savo reikalais, o ne Lietuvos. Gėda, kad jie Emanuelio Zingerio keliones išjuokia – jis teisingai Lietuvą gina.
Ak, tas ,,švogerių kraštas!” Tu man gerai – aš tau dar geriau. Palaukit, susistyguosim! Sąjūdžio valdžią turim gerą. Pirmininku perrinktas vėl tas pats – seimūnas Rytas Kupčinskas.
Taryboje šviesios, logiškai mąstančios galvos tik dieve duok daugiau jaunimo, jaunatviško entuziazmo. Organizuokime pokalbius, vykime į tolimiausius kampelius. Nešaukime „Benai, plaukiam į Nidą”! Šaukime: Benai važiuojam į „Sąjūdį”! Juk argi tu, Benai, norėtum kaip seimūnas Valinskas, nuogas, lygu Dievas ant svieto paleido, įsisprausti rankomis ir kojomis į didžiulį ratą ir atsidurti žurnalo viršelyje. Tai bent patriotizmo išraiška.
Prof. Vytautas Landsbergis prisiminė Dailą Lamą. Kai pas jį paklausė, kaip jis jaučiasi, kuomet jo tauta pavergta, atsakė: „darau, ką galiu”. Ir mes, sąjūdiečiai, draugia su visuomeninėm organizacijom darykim ką galim. Svarbiausia – susigrąžinkime savo ateitį – vaikus. Kitaip sakant - „prigriebkime” valdžią. Tegul pagaliau atsimena savo priesaikos žodžius. Tegul dirba tautai, Lietuvai, o ne savo kišenei.
Ir pabaigai – vienas iš gražiųjų, pilietinių profesoriaus Vytauto Landsbergio eilėraščių:
Nuolatos
Lietuvos broliai kažkur joja.
Saulė teka, mėnuo dega,
upės nesustoja.
Tu, dangau beribis,
laimink mūsų žygius!
Buvom baisiai nuvaryti,
bet sapnavom Vytį.
Atgal
