VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Tautos mokykla

06 11. Tautinių bendrijų namai, Tautinių bendrijų taryba - Lietuvos tautinėms bendrijoms

Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjunga

Visų mūsų gyvenimai - tai susitikimai, išsiskyrimai ir vėl susitikimai...

Šįkart  - Tautinių bendrijų namuose  (toliau - TBN) Vilniuje (Raugyklos g. 25) susitikau su šių namų direktore Alvida Gedaminskiene, norėdamas išgirsti pasakojimą apie šiuos visoms tautinėms - ir ne tik joms - žinomus namus, namus, iš kurių dvelkia žmogiškoji šiluma kiekvienam čia atėjusiajam ir išeinančiajam.

Alvida noriai pasakoja, kad TBN atidaryti  1991 m. ir skirti (kaip ir kitos Lietuvoje esančios - Kauno įvairių tautų kultūrų centras (2004 m.), Romų visuomenės centras (2001 m.), Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras (2007 m.) Lietuvos tautinių mažumų kultūriniams  ir švietimo poreikiams tenkinti.

Primena, kad armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, bulgarų, čečėnų, estų, graikų, karaimų, latvių, lenkų, romų, rumunų, rusų, totorių, ukrainiečių, uzbekų, vengrų, vokiečių, žydų bei kitoms tautinėms mažumoms priklausantys asmenys yra įsteigę nevyriausybines organizacijas. Direktorė beveik kasdien girdi “zdrastvujte, „salam”, „privytanie”“zdorovenki buly”, “denj dobry”, „labryt” ar „labdien”, „tere”,  „gomardžoba” ir kt. kalbomis pasisveikinimus ir maloniai į juos atsako  ją pasveikinusiųjų kalba, nes čia  įsikūrusios  azerbaidžaniečių, baltarusių, estų, latvių, graikų,  ukrainiečių, vokiečių, rumunų ir moldavų visuomeninės organizacijos,  Lietuvos stačiatikių švietimo draugija “Živoj kolos”.

 

Tautinių bendrijų namai (direktorė Alvida Gedaminskienė) visada atviri  lankytojams

Padedant Lietuvoje gyvenantiems kitataučiams ir užsieniečiams, sukūrusiems šeimas su Lietuvos piliečiais  integruotis į Lietuvos visuomeninį gyvenimą, jau nuo 1992 m., t.y.  tik metams  praėjus  nuo TBN atidarymo, pradėti organizuoti lietuvių kalbos kursai, kuriuos baigus, atsiranda galimybės  sklandžiau  įsilieti į darbo rinką, pažinti šalies, kurioje gyvenama, istoriją, kultūrą, papročius, trdicijas, žmones...

Per vos ne 25 - erius metus  valstybinės lietuvių kalbos mokėsi  beveik pustrečio tūkstančio kitakalbių, na,  o kursus finansiškai rėmė Tautybių departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (direktorė. Halina Kobeckaitė), Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (generalinis direktorius Alfonsas Švelnys), Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos  Vyriausybės (generaliniai direktoriai Remigijus Motuzas, Antanas Petrauskas), pastaruoju metu  remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija (pirmininkė Daiva Vaišnienė) bei naujai įsteigtas Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos  Vyriausybės (direktorė dr.Vida Montvydaitė). Daugiau kaip dešimtmetį (nuo2004 m.) kursų darbą remia  Valstybinė lietuvių kalbos  komisija (pirmininkė doc.dr. Daiva Vaišnienė).

Kita vertus, TBN suteiktos galimybės mokytis ir gimtosios  kalbos, pvz., dabar jos mokosi graikai: jie ir savo mokytoją, kilusią  iš Elados žemės,  turi.

Reta savaitė, kad nebūtų minimos kokios nors vienos ar kitos bendrijos tradicinės šventės arba nevyktų bendri, bendrijas suartinantys, renginiai, tarkim: DUONOS šventė. Per ją bendrijos pristato savo nacionalinę duoną, pyragus, dalinasi gaminimo tradicijomis bei pasakoja apie valgymo papročius. Prie stalo susirenkama, kai sutampa Velykos, kartu švęstos Žolinės...

Nuolat pastogę čia randa  Vilniaus apskrities senjorai totoriai, repetuoja vokiečių bendrijos ansamblis “Heimatruf” (“Tėvynės sveikinimas”) bei kitų, oficialiai registruotų, bendrijų ansambliai: darbo veteranų choras “Zolotoj vozrost” (“Aukso amžius”), nuolatinis Lietuvos tautinių bendrijų ir labdaros renginių, koncertų, tarptautinių konkursų ir festivalių dalyvis šokio teatras „AndreDance“...

Įspūdingi jau 14 metų (pirmasis vyko  2002 m.  Vilniaus mokytojų namuose, šiais metais Visagine - XIV) organizuojami Lietuvos tautinių mažumų sekmadieninių mokyklų festivaliai, kurių iniciatoriai - Tautinių bendrijų taryba, Tautinių bendrijų namai. Vienas pagrindinių šios šventės tikslų - skatinti įvairių Lietuvoje gyvenančių  tautų dialogą, bendravimą ir bendradarbiavimą, ugdant pilietiškumą bei tarpusavio supratimą.

Visa tai, kas padaryta ir daroma „gula“ į aplankus, kompiuterio atmintį. 

 

Minint Lietuvos tautinių bendrijų dieną... pirmas iš dešinės -LR Vyriausybės Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė Gunta Rone, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, LR Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis

Pradėti archyvavimo darbai, matyt, tęsis ne vienerius metus, nes bendrijų sukauptą medžiagą (jos tikrai daug!) reikia sisteminti, kataloguoti, ir visa tai turi atlikti tie patys Tautinių bendrijų namų darbuotojai. O jų tik 5!

Tautinių bendrijų namų direktorė  Alvida pasakoja ir apie čia pat susirenkančią Tautinių bendrijų Tarybą. 1991 metais, siekiant įtraukti tautines bendrijas į tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, prie Tautybių departamento prie LRV įkurta patariamoji institucija - Tautinių bendrijų taryba (toliau - TBT). Tarybą, kuri neretai vadinama Etnoparlamentu,  sudaro mūsų valstybėje oficialiai registruotų tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų atstovai, renkami anksčiau trejų, dabar - ketverių metų kadencijai. Pirmuoju TBT pirmininku 1991 m. pabaigoje buvo išrinktas Eusejus Jacovskis, 1996 m. rugsėjo mėn. TBT pirmininku tapo Simonas Alperavičius, 1997 m. kovo mėn. TBT  pirmininku išrinktas Pavel Lavrinec. 2000-2006 m. TBT vadovavo Ruslan Arutiunian,  2006-2009 m. – Vitalijus Karakorskis, 2009-2012 m. Mahiras Gamzajevas. 2013 m. sausio 10 d. TBT pirmininke išrinkta Lučija Bartkienė: ji vadovavo TBT iki 2013 m. balandžio mėn. 2013 m. balandžio 3 d. TBT pirmininke išrinkta Galina Miškinienė vadovavo TBT iki 2015 m., 2015 m. TBT pirmininke išrinkta Vilniaus miesto latvių draugijos pirmininkė Gunta Rone, pavaduotojais – Vladislav Voinič ir Marytė Maslauskaitė. TBT atstovauja  20-čiai tautybių (šiuo metu mūsų valstybėje  veikia apie 300 tautinių mažumų organizacijų (aut. pastaba - Guntos Rone informacija).

TBT nariai yra kviečiami į darbo grupes, rengiančias teisės aktus, susijusius su tautinių mažumų apsauga. Jie ekspertuoja bei pataria sprendžiant strateginius tautinių mažumų plėtotės ir politikos klausimus, atlieka kitas funkcijas, numatytas TBT nuostatuose.

TBT nariai dalyvauja kaip patarėjai ar ekspertai, sprendžiant strateginius tautinių mažumų kultūros plėtotės ir politikos klausimus; rūpinasi tautinių mažumų tautinio identiteto saugojimu, pagal savo kompetenciją stebi, kaip Lietuvos Respublikoje įgyvendinami įstatymai, reglamentuojantys tautinių mažumų teises; ugdo tautinę toleranciją ir pakantumą, šalina rasizmo, ksenofobijos apraiškas, skatina diskusijas šiais klausimais; siekia, kad Lietuvos gyventojai, priklausantys tautinėms mažumoms, dalyvautų ir įsilietų į šalies visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą; analizuoja įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, kuriuose numatoma spręsti tautinėms mažumoms aktualius klausimus, ir teikia pastabas bei pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimo komitetams, Lietuvos Respublikos Prezidentui,  Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, savivaldybėms ir kitoms institucijoms dėl jų turinio.

Paprastai TBT posėdžiai šaukiami iškilus Lietuvos tautinėms bendrijoms aktualiems klausimams, bet ne rečiau kaip 4 kartus per metus. Reikalui esant, į posėdžius kviečiami kitų institucijų vadovai ir specialistai, taip pat politikai.

O Tautinių bendrijų pirmininkė Gunta Rone šįmet, minint Lietuvos tautinių bendrijų dieną Vyriausybėje, retoriškai klausdama: “Kas šiandien mums svarbu? , “kokios problemos mus jaudina?”, atsako: “Per ilgai užsitęsė Tautinių mažumų įstatymo priėmimas. Tai ne kartą buvo pažymėta mokslininkų ataskaitose, vykdant tautinių mažumų atstovų apklausą. Mes gyvename globaliame pasaulyje, kuriam priklauso ir Lietuva. Mūsų šalis kaskart darosi įvairesnė ir tautiniu požiūriu. Jau atėjo laikas  teisiškai apibrėžti sąvokas, susijusias su tautinėmis mažumomis, naujaisiais atvykėliais ir kita”. Ir prideda: “ Lietuva – mūsų bendri namai. Kokie jie bus, priklauso nuo mūsų visų. Tad kurkime juos tokius, kad būtų gera gyventi visiems”.

Pastaba: Paskutinio visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 154 tautybių atstovai. Tautinės mažumos sudaro apie 16 proc. gyventojų, t. y.  600 tūkst. žmonių. Gausiausios tautinės bendruomenės yra lenkų (6,6 proc.), rusų (5,8 proc.), baltarusių (1,2 proc.). 

Atgal