VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Tautos mokykla

02 20. XV-ASIS LIETUVOS SĄJŪDŽIO SUVAŽIAVIMAS. GAL TAPS YPATINGU?

Ričardas Simonaitis

Šiandien dešimtą valandą istorinėje Rotušės salėje vyks eilinis visos Lietuvos Sąjūdžio delegatų suėjimas – suvažiavimas. Po visų pasisakymų ir ataskaitų delegatai rinks naują Sąjūdžio Pirmininką, Tarybos Pirmininką bei naująją Tarybą. Šiuo metu į Sąjūdžio pirmininkus pretenduoja du kandidatai. Tai Šalčininkų “Lietuvos Tūkstantmečio mokyklos” direktorius, dabartinis Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius ir buvęs Lietuvos Sąjūdžio Pirmininkas, dabartinis Seimo narys Rytis Kupčinskas. Abu kandidatai Lietuvai buvo ir yra reikšmingi savo darbais stiprinant Lietuvos valstybingumo pamatus. Abu kandidatai brandaus amžiaus, patikimi. Ir vieną ir kitą kandidatą į pirmininkus palaikys daug Lietuvos sąjūdiečių deleguoti atstovai, kurių skaičius viršija net tris šimtus. Tačiau į pirmininkus išrinktas, deja, bus tik vienas. Kito kandidato, kuris irgi galėtų būti labai naudingas Lietuvos Sąjūdžio veikloje, likimas bus nežinomas. Tai, be abejo, bus didelis nuostolis Sąjūdžio veiklai vystyti. Mano supratimu, Lietuvos Sąjūdžio delegatai turėtų priimti saliamonišką sprendimą, t.y. abu kandidatus išrinkti į Lietuvos Sąjūdžio Pirmininkus. Jie galėtų sėkmingai vadovauti pagal pasirinktus regionus. Nauda būtų visai Lietuvos valstybei.

 Labai panašią istoriją Lietuva turėjo maždaug prieš šešis šimtus metų, kada Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei vadovavo du Lietuvos Didieji Kunigaikščiai – Kęstutis ir Algirdas. Jų valdymo epocha pasižymėjo ypatinga darna. Abu broliai labai sėkmingai vadovavo Lietuvai. Kodėl nepakartoti šio unikumo? Sąjūdžio Suvažiavimo delegatams reikėtų tik įrašyti įstatuose nedidelę pataisą, t.y. įrašyti žodžius –“gali būti išrinkti ir du pirmininkai”. Toks sprendimas padėtų sėkmingai tęsti Lietuvos Sąjūdžio veiklą visoje Lietuvos teritorijoje. Dauguma sąjūdiečių, kurie šiuo metu yra suirzę dėl savo kandidatų likimo, tarpusavio santykiuose jaučia savotišką nepasitikėjimą, nepasitenkinimą vienas kitu, todėl tokia pataisa padėtų visiems sąjūdiečiams įgauti naują veiklos impulsą. Šis impulsas labai reikalingas kovoje dėl kiekvieno Lietuvos piliečio gerovės. Jeigu tai pavyktų pasiekti, manau, kad į Lietuvos istoriją būtų įrašytas naujas unikumas, vertas įrašyti ir į Gineso knygą.

Atgal