Švietimas ir mokslas
08 30. KTU rektorius prof. P. Baršauskas: tik pasirengę ištisiniam pokyčiui galime išlikti
Birutė Mačienė
Valstybės vykdoma švietimo ir aukštojo mokslo reforma turi nemažai šalininkų, bet gal dar daugiau - priešininkų. Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus profesoriaus Petro Baršausko nuomone, kurią jis naujų mokslo metų išvakarėse išsakė naujienų agentūrai ELTA, priešininkų gali būti ir dėl inercijos, ir dėl nenoro keistis.
„Pastarąjį dešimtmetį ne tik KTU, bet ir kitur vyravo tendencija nesikeisti. Tokia tendencija palanki terpei, kurioje besipriešinančiųjų reformai gali padaugėti. Bet pasaulio patirtis sako: jei nesikeisi, -neišliksi. Todėl keistis reikia, ir tai geriausia pradėti kiekvienam nuo savęs. Keistis turėtų asmenys, įstaigos, institucijos. Privalom pasiruošti ištisiniam pokyčiui, tada turėsim šansą išlikti, - interviu sakė rektorius.
- Prieš kelerius metus tapęs didžiausios Kauno regione aukštosios mokyklos vadovu, neabejoju, spėjote ne tik bendraminčių branduolį suburti, bet ir priešų įsigyti - juk su Jūsų atėjimu universitete prasidėjo ir „valymas", kas ypač nepatiko labai garbaus amžiaus sulaukusiems KTU darbuotojams. Ar vertėjo rektoriui greta draugų ir priešų būrį pasididinti?
- Negaliu sakyti, kad visiems patinka universitete vykstanti pertvarka ir jos iniciatoriai. Be to, turiu pripažinti, jog KTU atsinaujinimo programa, kurią tikrai ne vien rektorius kūrė, - yra puiki, šiuolaikiška, bet viskas priklauso nuo to, kaip ją įgyvendinsime. Tautiškumas, tarpdiscipliniškumas ir darbas su verslu - trys pagrindiniai šios programos akcentai.
Galiu dar pridurti, kad ir dėl visos aukštojo mokslo sistemos priimti sprendimai buvo puikūs, idėjos irgi geros, bet dabar tenka draskytis ir dėl studijų reformos, ir dėl to jūsų minėto „valymo". Žinoma, būtina įsiklausyti ir į studentų nuomones. O ta proga galiu pasakyti, kad dar niekada tokių gerų dalykinių ryšių su studentais nesu turėjęs kaip dabar, ir rektoriaus bendraminčių tarp jaunų žmonių nemažai yra.
Atsiranda labai gabaus, fantastiškai gabaus jaunimo, kuriuo reikia labiau pasitikėti bei jam daugiau patikėti, Reikia jaunimo neužgožti, atsirinkti talentus ir leisti jiems pasireikšti. Tad nemanau, jog garbaus 70-mečio sulaukęs, deja, dažniausiai naujomis idėjomis „nebedegantis" profesorius turėtų laikytis įsikibęs universitete savo kėdės ir nesuteikti galimybių, tarkim, labai gabiam savo mokiniui panaudoti įgytas žinias kitiems studentams mokyti, mokslą vystyti.
- Viešose erdvėse jūsiškis universitetas vilioja būsimuosius studentus labai, sakyčiau, drąsiomis reklamomis: atseit KTU absolventams neprireikia klausinėti kelio į darbo biržą. Ar tikrai?
- Nors neturiu tikslių duomenų, bet pagal tam tikrus statistinius rodiklius galima teigti, jog apskritai aukštąjį mokslą įgijusių jaunuolių ne tiek daug į darbo biržą kreipiasi. Gal net mažiausiai, lyginant su baigusiais vidurines mokyklas ar jų net nebaigusiais.
Geriau kitu kampu į tai pažvelgti: imkime įsidarbinimo rodiklį ir pagal jį matytume, kad turintys universiteto diplomus anksčiau ar vėliau neblogai įsidarbina. Taip pat svarbu, kokių specialybių jaunimas mokėsi. Todėl apibendrintam vertinimui reikėtų žinoti ir daugiau kriterijų. Pasaulis šia prasme dažniausiai žiūri, koks yra karjeros rodiklis: įsidarbino, kur, kokiomis sąlygomis, kaip kilo tarnybos laiptais, kaip augo atlyginimas.
O jei apie biržą užsiminėt, tai žinau nemažai atvejų, kai tuoj po aukštojo mokslo baigimo jaunimas skuba į darbo biržą registruotis dėl tam tikrų socialinių garantijų. Tik paskui pradeda rimtas darbo paieškas. Tiesa, nemažai mūsų absolventų kontaktus su savo būsimaisiais darbdaviais užmezga per tradicines karjeros dienas. Tad turintys rankose diplomą, į darbo biržą kelio tikrai neieško.
- Pabandykime atsekti, kas sistemoje pirmiausia eina: valstybės užsakymas ar studijų krepšeliai? O gal iš inercijos tik studentų pasirinkimas (ar surinkimas) nulemia vienos arba kitos studijų programos perspektyvą gyvuoti, nors pagal ją studijuojančių žmonių darbo rinka nelaukia?
- Gerai būtų, jei valstybės užsakymai remtųsi realiais poreikiais, dar geriau - moksliniais tyrimais. Kad valstybės užsakymo nenulemtų jokie interesai (asmenų ar grupių). Reikia gilios analizės, kad realią situaciją žinotume. Ir kad perspektyva būtų aiški, o pagal ją valstybė galėtų formuoti aukštajam mokslui savo užsakymą.
Baugina tai, kad su tuo užsakymu gali nutikti neprognozuotų dalykų, jei viskas pakryptų pagal principą „savi - saviems". Kažkam pasirodys, kad Lietuvai reikia daugiau žemės ūkio specialistų, - metam ten daugiau studijų krepšelių. Dar kažkas pasakys: reikia daugiau sporto specialistų - daugiau krepšelių jiems. Mus, pavyzdžiui, pastaruoju metu ragina: ruoškit daugiau tekstilininkų. O kur jie dirbs studijas baigę, - Londono baruose barmenais?
Valstybės užsakymo esmę, sakyčiau, turi lemti visos šalies infrastruktūros augimas. Valstybės užsakymas turi būti reglamentuotas, sudarytas, kaip minėjau, ne interesų, bet analizės, poreikių ištyrimo pagrindu. Ne vien administraciniu būdu reikia viską reguliuoti. Turi būti tyrimai, o jų, deja, Lietuvoje niekas nedaro. Nulemia atsitiktiniai dalykai, dažnokai - vien tik ryšiai.
- O kaip studentų pasirinkimas (surinkimas), ar jis lemia?
- Nesu aklas vien tik rinkos varianto rėmėjas. Jeigu tik studentas nulems, kokios programos universitete galės būti vykdomos, kažin, ar taip bus gerai. Nes studentas (bent dažnas tai tikrai) eis ten, kur pigiau, kur lengviau.
Geriausia būtų, jei lemtų „trejetukas": valstybinis reguliavimas, valstybinis užsakymas, rinkos poreikiai. Dabar yra šiek tiek krepšelio, šiek tiek - rinkos. Manyčiau, tokią tvarką reikėtų tobulinti.
- Prie netiesioginio valstybės užsakymo gal derėtų priskirti pastaruoju metu garsiai skambančias kalbas apie būtinybę kuo daugiau studentų nukreipti į tiksliuosius, techniškuosius mokslus, nes rinka jau nebeatranda kur padėti tiek vadybininkų, kiek jų parengia aukštosios mokyklos?
- Tos kalbos (ir ne vien jos) jau davė tikėtinų rezultatų. Tą rodo aiškios, gerai matomos pastarųjų dvejų metų tendencijos. Vis labiau stiprėja visuomenės supratimas, kad be technologijų, be inovacijų šalis ateities neturi.
Jokiu būdu nenoriu nuvertinti socialinių mokslų ir tikrai nesakau, kad jie nereikalingi, bet procesai, kurie dar neseniai vyko, rodė, kad viskas krypsta būtent jų nauda. Lyginant procentais, daugiau jų surinkdavo socialinius mokslus pasirinkę studentai. Techniškuosius anksčiau rinkosi gerokai mažiau nei pusė stojusiųjų. Europoje ši proporcija nebuvo ir nėra tokia.
Dabar matom, kad ir pas mus bendros europinės tendencijos pasitvirtina. Tokie pokyčiai priklauso ir nuo rinkos, ir nuo studijas besirenkančių jaunuolių, jų šeimų supratimo. Galim pasidžiaugti, kad šįmet KTU informacinių technologijų programa pateko į populiariausių, dažniausiai Lietuvoje pasirenkamų studijų programų dešimtuką. Jaunimas jau pradeda geriau „susigaudyti", ko iš tikrųjų valstybei reikia.
Geriau pažinti rinkos poreikius padeda ir mūsų universitetas. Jau dabar apie būsimąsias studijas galvojantis moksleivis gali per internetą užsisakyti ekskursiją į gerą įmonę ir vietoje pasidomėti, kokie darbai joje laukia mokslus baigusių specialistų. Esame pasirašę sutartis su daugiau nei 200 įmonių, be to, ir karjeros dienose nemažai darbdavių mezga perspektyvias pažintis su galimais darbuotojais, kuriems atvirai pateikiama informacija tiek apie užduoti bei sąlygas, tiek apie darbą bei atlygį už jį.
- Ar čia tik diena tokia išpuolė, bet šiandien eidama pas KTU rektorių, universiteto centrinių rūmų koridoriuose vien tik angliškai šnekančių jaunuolių sutikau. Ekskursijon užsuko ar studijuoti?
-Taip, Kauno technologijos universitetas atsiveria išorei. Galima sakyti, pas mus įvyko tikras proveržis. Ankstesniais metais sulaukdavome po 40-50 pirmakursių iš užsienio, o šįmet studijuoti pas mus įstojo (visai studijų programai) 190 užsieniečių. Bene daugiausiai, palyginti su kitų šalies aukštųjų mokyklų rezultatais. Ir dar per 100 užsieniečių atvyks iš užsienio į Kauną studijuoti KTU pagal Erasmus programą.
Tai rodo, jog universitetas vis plačiau žinomas tarptautiniu mastu, kad pripažįstamas ir neprastai vertinamas, kas mus tik džiugina.
Daugiausia kitų valstybių piliečių mūsų universitetą pasirinko dėl mechanikos studijų, - net pusšimtis. Kiek mažesnės užsieniečių grupės KTU studijuos informacines technologijas, statybą, architektūrą bei kitus mokslus.
- Kauno technologijos universitetas išleido 90-ąją absolventų laidą. Per vos ne šimtą metų visokių reformų išgyveno ši aukštoji mokykla (ne vien apie jos pavadinimo pasikeitimus kalba eitų). Tai ar jau baigėsi tos reformos?
- Deja, jei atsisukame į praeitį, tai tikrai matome: pokyčių visokių būta. Bet kai nori gerų rezultatų, tai ir neturi stovėti vietoje. Aišku, būna vadinamųjų pikų, kai reikia intensyvesnių pasikeitimų.
Logiška, nes gyvenimas taip pat intensyviau keičiasi, todėl universitetas - irgi keitėsi, keičiasi ir ateityje keisis. Iš struktūrinių pakeitimų galiu paminėti vieną: jau apsisprendėme stambinti (jungti) fakultetus. Vietoj 14 dabar KTU turimų fakultetų jų liks 9. Tikiuosi, tokia pertvarka nesitęs ilgiau nei numatyta.
-Dėkoju už pokalbį
Atgal
