Švietimas ir mokslas
08 09. Mokslo, ūkio bei kitos veiklos vystymas Lietuvoje krizės išvakarėse
Kazimieras Ragulskis
Visuomet nereikia taškyti valstybės lėšas, tuo labiau dabar artėjant krizei reikia vertybes labai racionaliai naudoti.
18-20 amžiais mokslai vystėsi pagal diferencijavimo principus, o 20 amžiaus pabaigoje suintensyvėjo vystymasis pagal integravimo principus tarp atskirų mokslo šakų. Didžiulių fundamentinių ir taikomųjų mokslų pasiekimų rezultate sukurti nauji ir išvystyti žinomi metodai bei priemonės tapo artimos daugeliui mokslo sričių ir tuo priverčia skirtingas mokslo sritis suartėti, integruotis.
Vis spartėjantis mokslo vystymasis bei inovacijų kūrimas paskatina žmones kūrybai. Kartais neturėdami mokslinės kvalifikacijos, bet valdydami valstybines lėšas arba turėdami savų, žmonės ima simuliuoti mokslą arba inovacijų vystymą. Čia pasaulyje yra daug pavyzdžių. Ne išimtis ir pas mus, vieni norėjo Lietuvoje steigti Rusijos automobilių gamyklos ZIL filialą, kiti Lietuvoje kurti ir gaminti traktorius. Atsirado mėgėjų vystyti kosmonautiką: pradžioje kurti mažus palydovus. Užsienio kosmonautikos specialistai pasakė, kad reikia rimtų darbų, o kosmosą teršti netinka. Dabar Žemės orbitoje apart natūralių skrieja daug dirbtinų objektų, kurių likučiai yra šiukšlės ir dedamos pastangos jas pašalinti. Kosmosui Žemės orbitoje valyti rimtai ruošiasi JAV, Rusija. Lietuva per maža valstybė, kad imtųsi gigantiškų pagal savo mastelį darbų moksle bei gamyboje.
Talentingi mokslininkai visada sugebės rasti savo veiklai naudingą darbą Lietuvai. Dėl gamybos priemonių tobulėjimo vis daugiau žmonių atpalaiduojama nuo fizinio darbo. Tampa būtinybė intensyvinti žmonių užimtumą intelektualiniu, tame tarpe moksliniu darbu.
Lietuvos globalūs mokslai
Globalinio tipo mokslai Lietuvos sąlygomis yra tie, kurie apima beveik visą Valstybės veiklą bei piliečių interesus. Prie tokių mokslo sričių tiktų priskirti lituanistiką, žmonių sveikatingumą, informacines technologijas ir dinamines sistemas, mokslo žvaigždžių ugdymą.
Talentingi ir žymūs mokslininkai sukuria mokslo kryptis. Tas kryptis galima išplėsti remiantis valstybinėmis instancijomis su ekspertų palaikymu.
1. Lituanistikos mokslai plačiąja prasmeyra piliečių, lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės pagrindas. Plačiąja prasme lituanistikos mokslas apima lietuvių kalbą, istoriją, archeologiją, kultūros paveldą, valstybės vietos nustatymą besivystančiame globalizacijos pasaulyje.
ES yra daugybė prieštaravimų moralės, tautų maišymosi, žalingų įpročių ir kitokių požiūrių klausimais.
Pavyzdžiui, vienas Lietuvos pilietis norėjo vesti svetimtautę: kad tai būtų galima įgyvendinti sprendė net tos valstybės parlamentas ar galima leisti tekėti jų pilietei – merginai už lietuvio. Tai pavyzdys, kaip valstybė siekia išsaugoti savo tautą nuo susinaikinimo.
ES nėra bendros nuostatos taip vadinamų tautinių mažumų atžvilgiu. Pagal savo kilmę tautinės mažumos atsiranda pagal kolonijines, arba ekonomines, arba politines sąlygas. Be to daugelyje valstybių tautinių mažumų klausimai nepriklausomai nuo jų kilmės yra jų pačių reikalas. Tikros tautinės mažumos yra tos, kurios neturi bazinės valstybės, tai romai (čigonai), karaimai Lietuvoje. Tikras tautines mažumas valstybė privalo remti.
ES didžiosios kelios valstybės be atsiklausimo mažųjų sprendžia daugelį svarbių klausimų. Todėl mažoms ES valstybėms yra tikslinga burtis į grupuotes ar asocijacijas, kad tuo būdu jų atstovai dalyvautų kartu su didžiosiomis valstybėmis sprendimuose. Čia tiktų ir Europos šiaurės šalių nedidelių valstybių asocijacija.
Jei maža valstybė asocijuosis su didele, tai mažoji valstybė ir jos tauta greit ištirps. Mažos valstybės turi palaikyti gerus santykius su didelėmis, ypač kaimyninėmis, tačiau lygybės principu, o ne žaidimu į vienus vartus.
Šiuo metu ES išpūsta gėjų, homoseksualistų „laisvė“, vystymas, reklama, kurie yra remiami iš užsienio. Žmonėms kyla aibė klausimų, pavyzdžiui kodėl kitoms mažumoms, kaip narkomanams bei kitokių nukrypimų žmonėms, nekeliamas laisvių klausimas.
Didelės valstybės analogiškų tematikų tyrimui skiria dideles pastangas, kurios viršija mažos valstybės lėšas dešimtimis ar net šimtais kartų. Kai kurios didelės valstybės stengiasi su agresyvumu plėstis horizontaliai, o mažos vertikaliai. Todėl agresyvesnių valstybių spaudimus mažoms valstybėms atlaikyti sunku.
Tampa būtina esminiai stiprinti tyrimus lituanistikos plačiąja prasme srityje, skirti nepalyginamai daugiau lėšų bei plačiau pritraukti globalius tyrimų metodus, informacines technologijas ir technines priemones.
Be abejo reikia skirti valstybės ir jos piliečių patriotų juodintojus nuo sveikos ir teisingos kritikos.
2. Žmonių sveikatingumo mokslas,tai žmonių fizinės, intelektualinės ir dvasinės sveikatos ugdymas. Reikia dėti pastangas tobulinti žmonių gyvenimą, užtikrinti sveiką gyvenseną, gerą psichologiją, įvairiapusišką talentų atskleidimą, apsaugoti žmones nuo žalingų įpročių (moralinių iškrypėlių, narkotikų, alkoholio, nikotino) bei žalingų “gydytojų” apsišaukėlių, šamanų. Aišku, kad žmonija turi ir turės aibes nepaaiškinamų fizinių faktų bei reiškinių ir objektų.
Fizinėmis, psichologinėmis bei dvasinio puoselėjimo priemonėmis reikia tobulinti valstybės gyventojų sveikatingumą. Pavyzdžiui, virpesių ir bangų (nuo delta, teta, alfa, beta iki kilo-, …, piko- hercų ir didesnių dažnių) panaudojimas žmogui turi teigiamą ar neigiamą įtaką. Šioje srityje yra didelės perspektyvos žmogaus sveikatingumui ir ilgaamžiškumui pagerinti.
3. Informacinių technologijų ir dinaminių sistemų mokslai,kurie remiasi fundamentinių mokslų ir skaičiavimo technikos pasiekimais, žaibiškai plinta visur bei tampa galingu pagalbininku visose žmogaus veiklos srityse nuo tiksliųjų ir technikos mokslų iki humanitarinių, socialinių, menų mokslų. Tuo būdu mokslai po dviejų – keturių dešimtmečių prieis prie singuliarinio taško. Žmonija vis plečia savo veiklą į visas puses erdvėje, išmatavimuose, techninių – biologinių sistemų ir kitose sąveikos srityse.
Minėti bendro pobūdžio tyrimų rezultatai turi padėti suintensyvintai vystytis globaliems Lietuvos mokslams ir formuotis kitoms mokslo kryptims.
4. Žvaigždžių ugdymas. Labai svarbią reikšmę šiandieninėje visuomenėje vaidina talentingi mokytojai altruistai, kurie sugeba surasti talentus ir jų atsiskleidimui sudaryti tinkamas galimybes. Iš daugybės mokytojų taip kaip visur gyvenime, tame tarpe ir mokinių, yra tik keletas procentų ypač talentingų. Be abejo tam turi pasitarnauti ir aplinka, pavyzdžiui Lietuvoje gerėjant švietimui bei pragyvenimo sąlygoms vis daugiau susidaro galimybių atsiskleisti talentams bei iš jų kai kuriems išaugti iki pasaulinio lygio žvaigždžių. Čia pirmiausia tenka paminėti sporto, meno, muzikos, kai kuriuos verslo atstovus. Čia gelbsti ir tai, kad pavyzdžiui sporto žvaigždės ir jų ugdytojai – treneriai yra skatinami premijomis. Kol kas daugybė talentų lieka neatskleistų, bet visuotinis pakilimas šį trūkumą po truputį likviduoja.
Žvaigždžių reikšmė yra labai svarbi, būtent: pakelia valstybės žmonių nuotaiką, aktyvumą, ugdo patriotizmą; sukuria galimybes intensyvesniam naujų talentų atsiskleidimui bei žvaigždžių atsiradimui; kelia valstybės reikšmę, autoritetą. Viena žvaigždė yra vertingesnė už šimtus vidutinybių.
Didžiuliai rezervai suklestėti talentams yra mokslo srityje.
Lietuvoje reikia imtis ryžtingų priemonių mokslo talentų ugdymui. Ypač talentingiems altruistinio tipo mokslininkams reikia sudaryti pagal galimybes kuo geresnes sąlygas vystyti tyrimus, suteikiant būtiną biudžetinį finansavimą bei darbo sąlygas. Iš jų mokinių reikia laukti mokslo pasaulinių žvaigždžių. Tam yra galimybės, bet kartu ir trūkumai. Egoistai mokytojai bijo, kad jo mokinys nepraspjautų jį patį, tas pats su egoistais mokiniais, kurie bijo savo mokytojo šešėlio. Yra daug pavyzdžių, kai mokslinis vadovas jo mokiniui apsigynus disertaciją duoda užduotis vykdyti daugiausia techniško pobūdžio darbus. Tuo būdu mokinys dėl laiko stokos mokslui negali rimtai progresuoti. Per didelio procento dabar ruošiamų disertacijų moksliniais vadovais yra skiriami per silpni mokslininkai, taipogi būna ginamos per silpnos disertacijos. Tikslinga integruoti arba bent suartinti atskiras mokslo kryptis pagal atitinkamus profilius. Svarbu centralizuoti unikalią bei brangią mokslinę aparatūrą, kad ją būtų galima kuo efektyviau panaudoti tyrimų darbuose. Daug yra galimybių mokslinio darbo efektyvumui padidinti ir išugdyti pasaulinio lygio mokslo žvaigždes.
Deja šiuo metu yra nemažai mokslo institutų, centrų ir laboratorijų, remiamų valstybinėmis lėšomis (finansavimu, materialinėmis vertybėmis), kurie neruošia mokslo talentų, žvaigždžių ir beveik neneša praktinės naudos Lietuvos ūkiui. Tokių darbų yra daug, pavyzdžiui kosmoso technika, vandenilio energetika ir t. t. Taip pat žalos padarė Lietuvos baltos knygos paruošimas ir jos pasekmės.
Tokių darbų vykdymui galima pritarti tik tais atvejais, jei darbų vadovai ruošia pasaulinio mokslo žvaigždes.
Išvada
Mokslinius darbus, kurie neneša Lietuvai naudos tiek vystant ūkį, tiek ruošiant pasaulines žvaigždes, finansavimą turėtų suteikti privatus kapitalas arba darbų vadovų gaunamos lėšos iš užsienio, o ne valstybės biudžetas.
Aktualūs taip vadinami globalūs bei valstybei reikalingi mokslai, kurių rezultatai panaudojami Lietuvoje ir duoda praktinį efektą. Tai valstybės arba atskirų valstybinių organizacijų finansuojami darbai. Visų tokių darbų tikslingumą bei jų atlikimo vertę turėtų nustatyti atliktos LMA bei LMT ekspertizės. Tai pakeltų tyrimų kokybę bei apsaugotų per finansavimus nuo galimų pinigų plovimų bei kitokių klastojimų.
Mokslo temoms vadovauti pirmoje eilėje reikia skirti pasaulyje vertinamus talentingus ir altruistus mokslininkus, kurie sugeba dirbti, ugdo mokslo talentus ir duoda naudą Lietuvai.
Lietuvos ūkio vystymasis ir lokalūs mokslai
Pasaulyje yra labai daug fantastiškai įdomių neištirtų reiškinių ir faktų, kurių atskleidimas sudarytų moksle didelius proveržius bei sukurtų naujas galimybes žmonijai. Tačiau parenkant mokslo kryptis bei temas yra būtina atsižvelgti į Lietuvos galimybes, interesus bei tyrimo rezultatų progresyų panaudojimą.
Lietuvos gamtos ištekliai (galimos iškasenos, žemė, vanduo, miškai, oras), žemės ūkis, keliai, transportas, pramonė, energetika ir kita yra reikalingi tyrimų bei inovacijų.
Investicijos ir inovacijos yra aktualios šalies sėkmingai veiklai.
Reikia kuo daugiau pritraukti investicijų ir įgyvendinti inovacijų, smarkiai plėsti vidutinį pagal pragyvenimą žmonių sluoksnį. Aišku vien Lietuvos mokslininkų sukurtomis inovacijomis galima užpildyti tik nedidelę dalį pramonės. Tačiau mokslo darbuotojai gali ir privalo daug prisidėti konsultacijomis, tyrimais prie perspektyvių inovacijų, sukurtų užsienyje, įgyvendinimo pas mus. Svarbu kuo sparčiau įgyvendinti reikšmingas pasaulyje sukurtas inovacijas, naudingas ir perspektyvias Lietuvai.
Branduolinė energetikarandasi revoliuciniame progreso stovyje. Tai galima pasakyti apie kompaktinių reaktorių vystymosi sritį. Didelė pažanga daroma termobranduolinių reakcijų valdymo srityje. Torio ir helio 3 panaudojimas branduolinėse reakcijose irgi vilioja geromis perspektyvomis.
Arba pavyzdžiui atskleidus floros molekulių sąveiką su Saulės spinduliuote kai kuriose spektro dalyse taps įmanomas proveržis ne tik energetikoje, bet sudarys galimybes sukurti kai kurias naujas naudingas priemones žmonijai.
Vėjo energetikataipogi smarkiai progresuoja. Tai vėjo elektrinės su vertikalia sukimosi ašimi. Vėjo energetikos progresui taip pat didelę perspektyvą turi sukurti nauji energijos akumuliatoriai, pagrįsti potencinės energijos kaupimu. Didelę perspektyvą vėjo energetikoje žada jėgainės be besisukančių mechaninių dalių, kurios pagrįstos judančio oro jonizacija; taipogi vėjo jėgainės, paremtos autovirpesiais.
Atsinaujinančios energijos šaltiniai,
kurie naudoja organines medžiagas. Tokio tipo jėgainėse naudojamas pirolizės būdu išgaunamas aliejus iš komunalinių kietų atliekų, senų padangų, vandenvalos įmonių dumblo, žemės ūkio, gyvulininkystės bei paukštininkystės fermų atliekų, greit augančių žolių, medelių ir dumblių, durpių, sapropelio. Čia energetikos resursai yra didžiuliai. Gautas aliejus yra lengvai perdirbamas į dujas, o kai kuris tinka tiesiog kaip geras dyzelinis kuras. Taip galima pilnai patenkinti esamus Lietuvos energetikos poreikius.
Smulkus aukšto pelningumo žemės ūkis -
tai yra veikla, kai kelių hektarų žemę intensyviai išnaudojant, pavyzdžiui auginant atsinaujinančias energetikos žaliavas, taipogi auginant sraiges, sliekus, žuvis, žvėrelius, grybus, kai kuriuos augalus, gaunamas geras pelningumas. Čia galima panaudoti ypatingai daug žmonių, apjungiant juos ne kolūkinio tipo, o koperacijos pagrindais. Palyginus su pramone, čia reikalingos daug mažesnės investicijos. Tai sudaro galimybę sparčiai išauginti vidurinį pagal pragyvenimą žmonių sluoksnį, apsaugoti žmones nuo emigracijos.
Dėl to yra tikslinga ES gaunamas lėšas skirti ne turtingųjų turtinimui, o neturtingų rėmimui, kad išauginti kuo gausesnį vidutinio pragyvenimo lygio žmonių kiekį.
Žmonių resursų panaudojimas -
čia pamokomasis pavyzdys yra Rusijoje, kur stambiuose miestuose įdarbinama daug svetimšalių (dabar keliolika milijonų), o tuo tarpu provincijoje yra daug savų bedarbių. Kai kam patinka, kad užsienio darbo jėga pigesnė. Apie žalą Rusijos ekonomikai ir žmonėms kelia aliarmą specialistai. Tai dalinai galioja ir Lietuvai.
Lietuvon grįžtų dauguma emigrantų, jei būtų vystomi atsinaujinančios energijos šaltiniai ir efektyvus smulkus aukšto pelningumo žemės ūkis mažuose plotuose. Tokių krypčių vystymas yra naudingas ir perspektyvus Lietuvai.
Išvada
Nedelsiant svarbu atsižvelgti į tai, kad sparčiai besivystanti Kinijos, Indijos bei kai kurių kitų Azijos, Afrikos, Amerikos žemynų valstybių pramonė privers žlugti kai kurias gamybos sritis išvystytose šalyse (Europoje, JAV), ir be abejo Lietuvoje. Artimiausiais metais toms šalims gresia ekonominė krizė, nes žlugs daug įmonių.
Dabar Lietuvoje labai svarbu vystyti atsinaujinančius energijos šaltinius ir smulkų aukšto pelningumo žemės ūkį, kurie naudingi ir gali įdarbinti daug žmonių. Čia negresia pavojus tos srities veiklai žlugti ir galima lengviau pragyventi būsimą krizę.
Netinka pardavinėti žemę užsieniečiams ne Lietuvos piliečiams bei reikia griežtai riboti Lietuvos gamtos turtų (naftos, dujų, medienos,…) kaip žaliavų, o ne galutinės produkcijos, eksportą į užsienio šalis.
Šiame procese mokslininkų uždavinys yra aktyvinti savo veiklą.
Atgal
