Švietimas ir mokslas
04 02. Internetas išskiria žmones
Prof. Jonas Grigas
Ar galite įsivaizduoti, kaddevyniasdešimt devyni procentai žmonių gyvena vienoje socialinio veidrodžio pusėje, o tik vienas – kitoje, kad nematoma ranka internete prižiūri visą jūsų veiklą, kad kažkas iš anksto nusprendžia, kokias turite klausyti ir žiūrėti žinias, kokius matyti produktus, vaistus ir jų kainas ir net su kokiais žmonėmis jums susitikti? Jau gyvename pasaulyje, kuriame jūs galvojate, kad patys darote sprendimus, bet iš tikrųjų jūsų nuomonė darosi vis mažiau reikšminga ir palaipsniui jūs paliekami tik su bet kokio reiškinio ar veiksmo, ne tik prezidento ar seimo rinkimų, kontrolės iliuzija.
Kodėl ir kaip tai atsitiko? Informacinės technologijos, tokios kaip Google ir kitos, elektroniniais ir kitais būdais rinkdamos apie mus informaciją ir naudodamos ją siekiant pritaikyti mūsų poreikiams pagal mūsų skonį, įpročius ir pajamas, internetą padarė skirtinga vieta turtingiesiems ir neturtingiems. Daugelis iš mūsų tapo nesąmoningais aktoriais besiplėtojančioje dviejopo interneto pasakos dramoje – jų ir mūsų dramoje, kuri vis labiau išskiria turtingas ir skurdžias šalis, bei tų šalių elitą ir paprastus žmones.
Kaip ši drama plėtojasi? Reklama dabar valdo didžiąją dalį interneto industrijos pajamų. JAV Silicio slėnis ir kiti panašūs slėniai bei technopoliai kuria ir finansuoja įmones, kurios išsimokėtinai dalija asmeninius išmaniuosius telefonus ir kompiuterius, jais renka jūsų duomenis, kai jūs jais naudojatės, o po to tuos duomenis parduoda. Interneto trumpoje istorijoje pirminis duomenų rinkimo tikslas buvo klasikinė gaminių reklama. Bet palaipsniui žmonių asmeninių duomenų rinkimas tapo labai svarbus prekybos, draudimo, medicinos, farmacijos ir kitoms įstaigoms, kurios dar papildomai organizuodamos akcijas ir dalindamos įvairiausias korteles, renka elektroninius adresus ir pelnosi iš mūsų duomenų analizės, gautų ir be mūsų žinios. Remiantis šia analize, tos įstaigos priima sprendimus apie mus — tame tarpe apie tai, ar mes esame iš viso verti rinkodaros dėmesio.
Todėl 99 proc. žmonių gyvena klaidingoje veidrodžio pusėje, o 1 procentas kitojepusėje esančių žmonių manipuliuoja mūsų gyvenimu. Kai kas garbina šią tendenciją kaip “personalizavimą” ar įsiasmeninimą, kuris atrodo nepavojingas ir net juokingas, sukeliantis mintį, kad mums peršamos reklamos mums net naudingos. Tačiau mes kalbame apie daug gilesnes ir svarbesnes problemas. Beje, ta spalvota ant geriausio popieriaus atspausdinta vaistinių ir prekybos tinklų reklama-makulatūra yra apmokėta mūsų pinigais, nes jos išlaidos prieš mūsų valią yra įkainojamos į mūsų perkamas prekes.
Kai kuriose šalyse, kaip, pavyzdžiui JAV, federalinės taisyklės neleidžia diskriminuoti žmonių, pavyzdžiui, nustatant paskolų kainą remiantis anonimiškai surinktais duomenimis. Tačiau neseniai laikraštis New York Times rašė, kad techninės galimybės internete raustis žmonių duomenyse atvėrė galimybes apeiti įstatymų dvasią. Jei jūs gyvenate blogoje skaitmeninių kelių pusėje, jūs nesulauksite iš banko paskolos, skirtos padėti jums išspręsti savo asmenines ar profesines problemas. Žinoma, aš nekalbu apie lietuviškas greitąsias paskolas, kurių tikslas yra praturtėti apiplėšiant ir sužlugdant kitus žmones.
Pastarąjį dešimtmetį elektroninės prekybos svetainės vis daugiau ima taikyti kainas remiantis žmonių interneto papročiais ir asmeniniais bruožais. Koka yra jūsų geografija ir elektroninių pirkimų istorija? Kaip jūs pasiekiate elektroninės prekybos svetaines? Kokiu dienos metu lankotės elektroninės prekybos svetainėse? Pasaulyje pasirodė daug literatūros apie kainų optimizavimo etiką, teisėtumą ir ekonomines perspektyvas. Ir ši sritis sparčiai plėtojasi: praėjusį rugsėjį Google gavo patentą technologijos, kuri leidžia įmonei dinamiškai nustatyti elektroninio turinio kainą. Pavyzdžiui, ji gali elektroninės knygos kainą jums pakelti, jeigu ji nustato, kad jūs labiau siekiate tą knygą įsigyti nei vidutinis pirkėjas. Ir atvirkščiai, ji gali jums kainą sumažinti kaip paskatą, jeigu jūs nelabai norite jos pirkti. Ir jūs net nesužinosite, kad jūs mokate daugiau už kitus. Tas pats laukia ir elektroniniu būdu perkant kitas prekes. O elektroninė prekyba plečiasi.
Šios aklinos sienos taip pat pasirodo ir mūsų skaitmeniniame politiniame gyvenime. Internetas mums parodo politikų ir kitų viešų asmenų netikrą įvaizdį, sukurtą remiantis jų kasdieniu matymu žiniasklaidoje banaliai svarstant ne aktualiausius klausimus. Šis veikimas iš už scenos sukuria netikrą įspūdį, kad tai, ką matome ir girdime, yra tiesa. Tačiau politikai atvirai išreiškia savo požiūrį dažniausiai tik savo partijos viduje. Apie pavojingą elektroninį skverbimąsi į mūsų asmeninę erdvę rašiau knygoje „Kokiame pasaulyje gyvename“ (2012).
Atgal
