Švietimas ir mokslas
03 01. Lietuviams lenkiasi net kosmoso užkariautojai
Modestas Kaminskas
Jau kuris laikas kelius į Kauną mina JAV kosminių tyrimų agentūros NASA mokslininkai. Lietuvoje jie atrado tai, ko per ilgus bandymų dešimtmečius negalėjo sukurti patys. NASA atstovus sudomino unikalus Lietuvos mokslininkų išradimas - neinvazinis galvospūdžio matuoklis, leidžiantis stebėti, kas vyksta kaukolės viduje.
Išradimą padarė ir patentavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Telematikos laboratorijos vadovo profesoriaus Armino Ragausko vadovaujama mokslininkų grupė.
Lietuviškas galvospūdžio matuoklis - vienintelis toks išradimas pasaulyje, nes kol kas niekam nepavyko išmatuoti galvospūdžio neinvaziniu būdu, t. y. nepragręžus kaukolės.
"Mikrogravitacijos sąlygomis smegenys nebeapsaugomos. Dėl perteklinio slėgio jos ima tinti. Tinimas beveik toks pat, kaip po rimtos smegenų traumos. Pirma pasekmė - galvos skausmas, dezorientacija, vėmimas, sutrinka astronautų regėjimas. Niekas nežino, kaip tą sindromą suvaldyti, kaip jį gydyti. Technologijos, kurias sukūrėme Kaune, leidžia išspręsti šio sindromo pažinimo ir suvaldymo problemą", - apie išradimą pasakoja KTU mokslininkas.
Su NASA yra pasirašyta sutartis dėl prietaiso naudojimo. 2015 metais sumažinta įrenginio versija jau turėtų skristi į kosmosą.
"Šis išradimas patentuotas Europoje, Japonijoje, JAV. Mūsų potencialas, idėjos yra apsaugoti juridiškai, tad nėra ko baimintis", - patikslina A. Ragauskas.
Jau keturios NASA mokslininkų delegacijos buvo atvykusios į Kauną. Kosmoso agentūros atstovai atliko bandymus, išmoko dirbti su prietaisais. Artimiausiu metu įrenginys turėtų atsirasti Hjustone (Teksaso valstija).
Pripažinimas už Atlanto jau pelnytas. Tačiau ar Lietuvoje savi išradėjai vertinami, ar jiems netrūksta paramos?
"Atsakymas paprastas: nei mes to tikimės, nei mums to reikia. Mes tiesiog dirbame savo darbą. Esame pakankamai pripažinti pasaulyje: ir Rytuose, ir Vakaruose. Mūsų ambicija - būti Lietuvoje ir čia plėtoti gamybą, kurti inovacijas, kad Lietuvos biudžete atsirastų pinigų iš aukštųjų technologijų. Dabar tai tik keli procentai, o norėtųsi, kad būtų bent 30 proc. (nuo BVP). O vietinė valdžia - ką ji gali? Ačiū Dievui, nors netrukdo", - juokiasi A. Ragauskas.
Jis sako, kad kol kas lietuvių išradimai pirkėjų randa tik užsienyje. Taip esą yra todėl, kad Lietuvoje tarp verslo ir mokslo trūksta bendro intereso.
Nišą JAV atrado ir kiti KTU mokslininkai. Praėjusią savaitę universiteto delegacija viešėjo JAV Akrono mieste. Ten su Akrono verslo inkubatoriumi buvo pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo biomedicinos srityje. Lietuvos mokslininkai kurs medicinos įrenginius Amerikos rinkai.
O kodėl ne Lietuvos įmonėms? KTU mokslo prorektorė Asta Pundzienė sako, kad Lietuvos mokslininkai gauna užsakymų ir Lietuvoje, tačiau jie būna kur kas kuklesni.
Ji įsitikinusi, kad lietuviai gali užsidirbti iš aukštųjų technologijų eksporto, tačiau tuo užsiimančios įmonės kuriasi vangiai. Joms trūksta palaikymo.
"Aukštųjų technologijų išvystymas iki produkto yra laiko ir investicijų klausimas", - akcentavo prorektorė ir pridūrė, kad Lietuvoje trūksta ne ambicingų žmonių, o jiems palankesnės aplinkos.
Be to, anot A.Pundzienės, mokslo pažangą stabdo biurokratija. Pavyzdžiui, ilgai trunkantys viešieji pirkimai, kurie vyksta 3-6 mėnesius, tai mažina mokslo patrauklumą verslui. Ir mes tampame nepajėgūs konkuruoti pasaulio rinkoje", - apgailestauja universiteto darbuotoja.
Anot Lietuvos mokslų akademijos prezidento Valdemaro Razumo, kaip Lietuvos išradėjai atrodo pasaulio kontekste geriausia rodo statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, kasmet skelbiami Europos inovacijų švieslentės duomenys. Jie rodo, kad mokslo išradimų Lietuvoje padaroma per mažai - 2011 m. duomenimis, Europos patentų skaičius milijonui gyventojų Lietuvoje siekė 6,49 (tai 16 kartų mažiau už Europos vidurkį).
Blogiausia, kad Lietuvos mokslininkai turi puikių išradimų, bet dažniausiai jie tampa ne Lietuvos nuosavybe. Patentas priklauso tarptautinėms kompanijoms ar užsienio universitetams, o Lietuvos mokslininkai, žinoma, būna tarp autorių.
Dabar viltys dedamos į penkis mokslo slėnius, kuriuose turėtų koncentruotis mokslo ir verslo institucijos. Bet kol kas stebėtojai gana stipriai kritikuoja šituos slėnius. Ten ir infrastruktūra gera, ir mokslininkai, tačiau nėra ryšio tarp mokslo ir verslo. Jei jo neatsiras, ir ateityje nekaip atrodysime.
Žinoma, yra Lietuvoje ir labai gerų pavyzdžių. Iš mūsų mokslo institucijų išaugusios biotechnologijų, lazerių kompanijos. Negalime sakyti, kad viskas labai blogai.
