Švietimas ir mokslas
12 11. Būkime kosminiais piliečiais
Prof. Jonas Grigas
Artėja Kalėdos, daug nedarbo dienų. Daugelio žmonių rūpesčiai apsiriboja dovanų pirkimu ir poilsio organizavimu. Vakarais žiūrėdami per televiziją primityvius šou mažai kas šiuo laiku susimąstys, kas mes esame, kur ir kodėl gyvename ir kas mūsų laukia.
O mes, dabartinės rūšies žmonės, egzistuojame jau apie 100 000 metų. Tai tik apie 0,0025 proc. gyvybės egzistavimo Žemėje laiko. Mes naudojame tik porą procentų Žemės tūrio – jos paviršių, keletą kilometrų po paviršiumi ir ploną atmosferos sluoksnį. Žemė yra galutinis produktas maždaug trilijono kilometrų dydžio telkinio kosminių dulkių, kuriossusiliejo maždaug prieš 4,5 milijardų metų. Žemė sudarė iš maždaug 0,003 proc. visos pradinių dulkių ir dujų masės, kuri tįsojo iš jaunos Saulės toli už Plutono orbitos. Dabar Žemė užima apie 0,0000000000000003 proc. tūrio erdvės sferos, kurioje tilptų Neptūno orbita. Ir reiktų į vieną liniją sudėti daugiau nei 4 400 tokių sferų, kad pasiektume artimiausią Alpha Centauri B žvaigždę ir artimiausią atrastą į Žemę panašią egzoplanetą.
Mūsų Žvaigždžių Tako galaktika turi mažiausiai 200 mlrd. žvaigždžių. Septyniasdešimt penki procentai jų yra plika akimi nematomos, nes yra mažesnės ir blankesnės už Saulę. Arčiausia mums Andromedos galaktika yra apie 2 700 000 000 kartų didesnė už Neptūno orbitos diametrą ir ji juda link mūsų daugiau nei 100 km/s greičiu. Ją sudaro apie trilijonas žvaigždžių ir ji užgrius mūsų galaktiką maždaug po 4 mlrd. metų.
Už šio kosminio lopinėlio tęsiasi 13,7 mlrd. metų senumo Visata, turinti apie 400 mlrd. galaktikų ir daugiau nei 10 000 000 000 000 000 000 000 žvaigždžių ir gal būt tiek pat ar daugiau planetų. Visai tikėtina, kad kai kuriose iš jų klesti gyvybė, panaši į mus, o gal ir kitokia. Tačiau po keleto šimtų milijardų metų greitėjančiai besiplečianti Visata atskirs visas šias galaktikas, pailgindama šviesos tarp jų sklidimą iki tokio dydžio, kad joks stebėtojas jokioje galaktikoje nematys kitų.
Todėl esame mikroskopinės būtybės beribiame kosmose. Bet tai yra mūsų dalia. Galime tai ignoruoti, galime koneveikti jos neteisingumą, galime net tuo netikėti. Arba galime džiaugtis šiuo neišsenkančiu kosminiu šaltiniu, kuris yra mūsų namai ir didžiuotis, kad esame ne tik pasaulio, bet ir kosminiai piliečiai.
Todėl į kosminę aplinką reiktų žiūrėti taip pat rimtai, kaip žiūrime į kitus mūsų aplinkos dalykus ir reiškinius. Ir įtraukti ją į mūsų vaikų lavinimą ir savo gyvenimą. Mokyklose vaikus mokome gramatikos, skaitydami apie medžius, kates, šunis, mašinas ir dviračius. Mokome matematikos lėkštais pratimais apie pyragaičių pirkimą ar obuolių dalijimą. Kodėl to nedarome nagrinėdami kosminius objektus - asteroidus, kometas, planetas, mėnulius, žvaigždes, tarpžvaigždinę erdvę ir galaktikas? Galime juk skaičiuoti Jupiterio mėnulius, Merkurijaus kraterius, Saturno žiedus ir žvaigždes danguje. Taip darydami mes įdiegtume elementarias mūsų kosminės aplinkos žinias į mūsų akiratį. Suaugusieji turėtų daryti tą patį ir žvelgti toliau už savo nosį. Kosminė aplinka mus taip pat veikia, kaip ir žemiškoji. Saulės sistema, skriedama apie galaktikos centrą, kerta įvairiausius spinduliuotės ir kosminių dalelių srautus, kurie veikia Žemės klimatą ir gyvybę Žemėje. Per radiją ir televiziją kasdien daug kartų girdime kartojimą, kas į kieno vartus kokioje nors šalyje įspyrė kamuolį, tarsi žaidimai mums būtų svarbiau už nepažįstamą, nematomą tamsiąją medžiagą, kuri sudaro 24 proc. ir tamsiąją energiją, kuri sudaro 72 proc. Visatos, supernovas, kurios gamina ir paskleidžia gyvybės statybines plytas, ar gyvybės paieškas ir likimą Visatoje. Visatos tyrimams JAV NASA, Japonijos NASDAir Europos erdvės tyrimo agentūros kasmet išleidžia šimtus milijardų pinigų, o mus daugiau domina žaidimai, televiziniai šou ir per naktį atsiradusių pseudopolitikų blevyzgos.
Esame maži iš kosminių dulkių kilę hominidai nenusakomai mažyčiame Visatos gabalėlyje. Jeigu geriau suprastume savo vietą Visatoje ir daugiau domėtumės savo kosminio egzistavimo vizija, gal ji padėtų mums būti geresniems, geriau elgtis vieniems su kitais, geriau suprasti vieni kitų poreikius, daugybę aplinkos pavojų, su kuriais susiduriame, ir bendromis pastangomis įveikti juos. Gal būt mes plačiau mąstytume ir rastume būdus pratęsti žmonijos egzistavimą kosmose. Plačiau mąstydami netikėtume mitais, kad pasaulio pabaiga gali įvykti gruodžio 21 dieną dėl eilinio Žemės apsisukimo apie Saulę ir daugeliu kitų dėl riboto mąstymo kylančių „stebuklų“.
Kitais žodžiais, panaudodami savo nuostabius smegenis geresniam mus supančios Visatos supratimui mes galėtume lėtai judėti arčiau tikrosios kosminės pilietybės. Šis paprastas veiksmas gal padarytų dabartinį gyvenimą geresnį ir neštų mus į tikrą, ne tariamą amžinybę. Linksmų šventų Kalėdų.
Atgal
