Švietimas ir mokslas
Mėnulio traukos įtaka žmonėms
2011 01 15
Gintaras Valiukevičius
Paskutiniais šimtmečiais išbujojo mechaninis požiūris į mus supantį pasaulį. Viską turi parodyti kokių nors prietaisų rodyklės, o mokslininkams tereikia suskaičiuoti šių rodyklės parodymų išvadas. Atėjo mada, kad visų pirma reikia skaičiuoti, o paskiau galvoti. O mes turėtume patikslinti, kad dabartinį pasaulio pažinimą stengiamės pagrįsti stebėjimų sukaupta patirtimi. Ir stebėjimai gali būti ne vien skaliaraus dydžio pamatavimu. Žmogaus būdo ypatybių svarstymas taip pat turi būti pripažintas moksliniu stebėjimu, nors jokie prietaisai čia kol kas ir negali padėti. Viską gali pajusti kiekvienas įdėmesnis žmogus savo asmenine patirtimi, bendraudamas su savo aplinkiniais. Skirtingomis Mėnulio naktimis gimusių žmonių apibūdinimai jau leidžia stebėti Mėnulio traukos įtaką ne tik gyvoms būtybėms, bet ir bet kokiems fizikiniams kūnams. Tai atsitinka dėl erdvėlaikio iškreivinimo Saulės traukos lauke.
.jpg)
Visai kitaip atrodo laikraštiniai astrologų pranešimai. Jie nesieja savo kalbų su kokiais nors pasaulio stebėjimais, aklai vadovaujasi nuo Kristaus laikų palikta astrologine išmintimi. Per du tūkstančius metų Saulės takas pasislinko per vieną Zodiako ženklą. Dabar Saulė iš Skorpiono į Šaulį pereina gruodžio 19 d. Deja, nesuprasdami senovės astrologijos mokslo, dabartiniai astrologai nesiryžta taisyti savojo mokslo. Mano pastebėjimai irgi galėtų vadintis astrologiniais. O aš kol kas stebėjau tik Mėnulio įtaką žmogaus būdui. Saulės įtaka silpnesnė ir ją jau sunkiau atpažinti, tam reiktų gretinti žmones, gimusius tą pačią Mėnulio naktį. Dar stengiuosi atsižvelgti ir į Jupiterio įtaką, bet tada jau reiktų lyginti žmones, gimusius tą pačią Mėnulio naktį ir esančius to pačio Zodiako ženklo. Taigi prireikia jau pakankamai plataus žmonių stebėjimo, deja, dominančius atvejus pavyksta aptikti tik labai retai.
Mėnulio naktų yra 30. Aš jas trumpai išvardinsiu: 1-mą Žiburio naktį gimė "Aušros" steigėjas Jonas Basanavičius (1851.11.23). Tai labai atkaklūs ir drąsūs žmonės. 2-rą Banginio naktį gimė dabartinės opozicijos vadas Vytautas Gapšys (1982.01.25). Tokie žmonės toli siekiantys, su viskuo galės susitarti, net su pačiu velniu. 3-čią Lūšies naktį gimė prezidentas Rolandas Paksas (1956.06.10). Tai gilaus vidinio pasaulio žmonės, tačiau nelinkę su kitais bendrauti. 4-tą Kiaulės naktį gimė Ukmergės miesto Sąjūdžio pirmininkas Kęstutis Grinius (1956.08.10). Tai malonūs, gabūs žmonės, deja, nieko nesiekiantys, besidžiaugiantys šia diena. 5-tą Vienaragio naktį gimė teisininkas Kęstutis Čilinskas (1946.01.08). Šitiems žmonėms teko sunkiausia Mėnulio naktis, ir jie visą gyvenimą aukosis tik dėl kitų. 6-tą Vaivorykštės naktį gimė Seimo pirmininkė Irena Degutienė (1949.06.01). Tokie žmonės būna mėgstamais mokytojais arba policininkais, nes sugeba trumpai ir aiškiai išdėstyti. 7-tą Kurtinio naktį gimė mūsų premjeras Andrius Kubilius (1956.12.08). Tai stiprūs, galvoti žmonės, deja, nesugebantys ir nenorintys išgirsti kitų. 8-tą Gegutės naktį gimė romansų dainininkė Larisa Kalpokaitė (1958.01.27). Jie labai jautrūs kitiems ir beveik negali ištarti "ne". 9-tą Šikšnosparnio naktį gimė žymus kalbininkas Zigmas Zinkevičius (1925.01.04). Tokie žmonės viską daro labai greitai, kito neatjaus ir nepastebės. 10-tą Versmės naktį gimė poetė Salomėja Neris (1904.11.17). Tokio žmogaus neišmuši iš pasirinkto kelio. 11-tą Vainiko naktį gimė kelių ir finansų ministras Zigmas Balčytis (1953.11.16). Tokie žmonės yra laimės kūdikiai. Jiems visur ir visada sekasi. Todėl jie užauga visiški tinginiai, o senatvėje net tampa anarchistais. 12-tą Širdies naktį gimė premjeras Gediminas Vagnorius (1957.06.10). Jiems širdis yra silpnoji vieta, nes kantriai šypsodamiesi, tylomis iškenčia bet kokius priekaištus. 13-tą Rato naktį gimė moterų teisių gynėja Aušrinė Povilionienė (1944.04.06). Tokios moterys karingos ir labai mėgsta megzti, dėl to vadinamos „megztomis beretėmis“. 14-tą Trimito naktį gimė generalinis prokuroras Artūras Paulauskas (1953.08.23). Kiek toksai bemeluotų, vis tiek žmonės eis su juo, nes jį lydi sėkmė. 15-tą Driežo naktį gimė kalbininkas Kazimieras Jaunius (1848.05.19). Tokie žmonės jums niekada nesumeluos, tikrai gali būti kunigais. Kirmino naktį gimė parlamentarė Loreta Graužinienė (1963.01.10). Ji gali gražiai, karštai kalbėti dėl kitų, bet jokių tikrų darbų nesiims. 16-tą Drugelio naktį gimė šaunus naujų partijų kūrėjas Arūnas Valinskas (1966.11.28). Tokio žmogaus jau niekas nesuvaldys, jis darys kas jam patinka, be jokių įsipareigojimų kitiems. 17-tą Vynuogės naktį gimė Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Kūris (1961.10.26). Tokie žmonės siekia visko po truputį ir gali prisigaudyti visokių nebūtų dvasių. 18-tą Veidrodžio naktį gimė „žaliasis“ Zigmas Vaišvila (1956.12.20). Tai stiprių akių žmogus, puikiai susitvarko su savo pavaldiniais, bet kratosi bet kokių formalumų, todėl gali įkliūti už neteisėtą veiklą. 19-tą Voro naktį gimė Sąjūdžio pirmininkas Vytautas Landsbergis (1932.10.18). Tokie žmonės švelnūs ir minkšti, bet viską puikiai sutvarko,jeigu tik turi "stogą". 20-tą Erelio naktį gimė Vladimiras Leninas (1870.04.22). Tokie žmonės mokosi tik vienąkart gyvenime, ir revoliucijų nekelia. Bet kitų darbus pataiso ar užbaigia nuostabiai. 21-mą Žirgo naktį gimė lietuviškų medalių kolekcionierius Vilius Kavaliauskas (1951.05.27). Tokie žmonės visur laksto ir labai sunkiai ką nors užbaigia. 22-rą Dramblio naktį gimė ekonomistė Kazimiera Prunskienė (1943.02.26). Tai valdingi žmonės, savo dalies niekam neatiduos. Jeigu atlygį suderės, tai patys geriausi darbininkai, nes viską padaro iki galo. 23-čią Krokodilo naktį gimė parlamentaras Jurgis Razma (1958.03.14). Tai praktiški, darbštūs žmonės. Jais galima pasitikėti, jie net nebando nuo pažadų kaip nors išsisukti. 24-tą Meškos naktį gimė nelaimingas etnografas Gintaras Beresnevičius (1961.07.08). Tai meniški žmonės, dirbantys su įkvėpimu. 25-tą Vėžlio naktį gimė jaunasis Algirdas Paleckis (1971.05.20). Tai apsigimę vadovai, bet jiems reikia gerų darbininkų. Labiausiai jie mėgsta krokodilus. 26-tą Rupūžės naktį gimė Anatolijus Kašpirovskis (1939.08.11). Jie labai kruopštūs, patys labai mandagūs ir iš kitų laukia mandagumo. 27-tą Upono naktį gimė aktorė Nijolė Oželytė (1954.03.31). Šita jau instrukcijų neskaitys, iškart šoks prie reikalo. Dažniausi tai būna fizikai arba sunkvežimių vairuotojai. 28-tą Žiedo naktį gimė plakatistas Stasys Eidrigevičius (1949.07.24). Juos gaubia kažkokia aura ir visur jie būna patys geriausi, o jau liežuvis jų „pririštas“ kitaip negu pas visus, jie viską užsidirba savo kalbomis. 29-tą Aštuonkojo naktį gimė finansų komisaras Gediminas Šemeta (1962.04.23). Tokie žmonės dirba iki užsimušimo, jų negalima palikti vienų. Dar kalbama apie 30-tą Gulbės naktį, bet mes tarp 15-tos ir 16-tos nakties jau įtraukėme Kirmino naktį. Todėl Gulbės naktį gimusius reiktų prijungti prie Aštuonkojo ar Žiburio nakties. Matyt, kad gaunasi tarpinė diena, su abiejų nakčių savybėmis.
Šiais laikais matematinė statistika leidžia atpažinti paslėptas reiškinio ypatybes net labiausiai išsimėčiusiuose reiškinio pasirodymuose. Buvo bandyta Mėnulio poveikį pastebėti mūsų kasdienio gyvenimo pasikartojimuose. Štai Dynas Radinas ir Džannina Rebman 1994 m. žurnale "Sub tie Energies" paskelbė išvadas apie Mėnulio poveikį žmonių kasdieniniam gyvenimui. Jie tyrė saulės šviesumą, oro slėgimą, kritulių kiekį per vienerius metus ir sulygino su Mėnulio dienų pasikartojimu. Taip pat tyrė grynai žmogiškos kilmės įvykius, kaip pagalbos iškvietimai telefonu, ligonių priėmimas į ligoninę, psichinių ligonių neramumai, savižudžių mirties atvejus. Labai iškalbingai šie duomenys parodo tokių dydžių kitimą atitinkamai mėnulio naktims. Sakykim, savižudžių daugiausiai nustatė 10-toje Versmės naktyje, o pagalbos iškvietimų padaugėja prie dylančio mėnulio. Didesnio dėmesio verti jų pastebėjimai apie šių įvykių pasikartojimo dažnumus. Mėnulio jungties grąža aiškiai iškyla kaip ryškiausias pasikartojimas.
Jeigu nagrinėtume trijų dangaus kūnų - Saulės, Žemės ir Mėnulio - judesį, tai juos vienareikšmiai apreiškia keturios vertės. Jas galime išreikšti kaip keturis grąžos laikus. Pirmoji grąža yra 365.257 dienų, per šį laiką žemės stebėtojui Saulė sugrįžta į tą patį dangaus tašką. Tokį laiką vadiname Žemės žvaigždiniais metais. Jis apspręstas Žemės sukimusi aplink Saulę. Antroji grąža yra 27.321 dienų. Per šį laiką žemės stebėtojui Mėnulis sugrįžta į tą patį dangaus tašką. Jį vadinsime žvaigždiniu mėnesiu. Toks laikas apspręstas Mėnulio sukimusi aplink Žemę. Mėnulis juda aplink Žemę ne apskritimu, o elipsės taku. Todėl tenka aprašyti tokio judesio netolygumus Žemės atžvilgiu. Trečioji grąža užtrunka 27.554 dienų ir matuoja laiką, kada Mėnulis būna arčiausiai Žemės. Jį vadinsime Mėnulio pagreitėjimų mėnesiu, jis užtrunka 5 valandomis ir 36 minutėmis ilgiau nei žvaigždinis mėnuo. Dar turime ketvirtąją grąža, kuri rodo, kaip dažnai Mėnulis kerta Žemės sukimosi plokštumą aplink Saulę. Šita grąža užtrunka 27.212 dienų, taigi 2 valandomis ir 37 minutėmis trumpesnė nei žvaigždinis mėnuo. Jis nuo seno vadinamas Drakono mėnesiu, nes apsprendžia Mėnulio užtemimų pasikartojimą. Atseit, parodo, kada Drakonas praryja Mėnulį. Įdomu, kad nei vienos tokios grąžos kasdieniai stebėjimai neiškelia. Stebėjimuose pastebime tik sueities mėnesį, užtrunkantį 29.531 dienas. Tai laikas, per kurį pasikartoja Mėnulio jaunatis. Jaunaties mirksnį galėtume vadinti Mėnulio ir Saulės vestuvėmis arba sueitimi. Šitą grąžą jau gauname iš ankstesnių dviejų grąžų - žvaigždinių metų ir žvaigždinio mėnesio. Kad mūsų kasdienis pasaulis nemato tiek įvairiausių Mėnulio pasireiškimų, veda prie minties, kad Mėnulis mums tiesioginės reikšmės ir neturi, viskuo kalta tiktai Žemė, kuri šoka kartu su Mėnuliu susikabinusi į porą aplink jų imties vidurio tašką.
Kuo sudėtingesnis vienetas, tuo sunkiau suprasti, kaip jis atsilieps į paprasčiausius aplinkos poveikius. Prisiminkime jūros potvynius Žemėje. Juos daugiausiai sukelia Mėnulio ir Saulės traukos jėga. Saulės traukos jėga ant Žemės paviršiaus yra 150 kartų stipresnė kaip Mėnulio, bet Saulės poveikis jūros potvyniams beveik 2 kartus silpnesnis kaip Mėnulio. Pirmasis, kuris pabandė jūros potvynius aiškinti Mėnulio trauka, buvo Izaokas Niutonas. Jis 1687 m. veikale „Gamtos Filosofijos matematiniai pagrindai“ pritaikė savo atrastą visuotinį traukos dėsnį. Tačiau turėjo naudotis ne pačia traukos jėga, bet jos pokyčiu, kuris silpnėja kaip atstumo kubas. Tuomet Mėnulis ir laimi prieš Saulę, nes yra žymiai arčiau Žemės. Priminsiu, kad spinduliuojama traukos jėga trimatėje erdvėje silpnėja kaip atstumo kvadratas, nes taip didėja rutulio padango plotas. Nuo Niutono laikų prie potvynių aiškinimo prisidėjo daugybė įžymių mokslininkų, ir, matyt, lig šiolei dar neviskas aišku. Juk ir pas mus nežino, kaip išsaugoti Palangos smėlį. Jeigu mokėtume suskaičiuoti jūros sroves, nebereikėtų brangų smėlį pilti į jūrą.
Žmogaus kūnas kur kas sudėtingesnis už Žemės paviršių. Todėl nenuostabu, kad ir atsakas į traukos jėgą yra gana sudėtingas. Mėnulio naktys yra pritaikytos paaiškinti Mėnulio poveikį gyvoms būtybėms. Astronominė sąvoka būtų Mėnulio matymo kampas. Mėnulio jaunatis būna, kai matymo kampas yra nulinis, o pilnatis - kai matymo kampas ir lygus pusei apskritimo, o priešpilnis ir delčia įvyksta, kai matymo kampas status, visa tai yra tik mirksniai, apreikšti astronominėmis sąvokomis. Mėnulio naktis tik apytiksliai galime aiškinti Mėnulio matymo kampu. Kiekviena naktis paimtoje vietovėje pradedama kartu su Mėnulio pasirodymu akiratyje, t. y. jo patekėjimu. Jos poveikis galutinai pasireiškia 1 valandos bėgyje. Tą aš esu patyręs matydamas, kaip greitai pasikeičia dvynių būdas, kai jie gimsta besikeičiant Mėnulio nakčiai. Bet būna ir geografinis Mėnulio nakties pasikeitimas. Pavyzdžiui, praeitais metais rugpjūčio 10 d., antradienį, jaunas Mėnulis patekėjo Utenoje 6:07. Kad Mėnulio naktis pasikeistų, prireikia visos valandos, o Žemė per tą laiką atsisuka per 15 laipsnių, ir jau Saulė tuomet tekėjo Lenkijoje prie Vroclavo. Reiškia, šitame tarpe nuo Utenos iki Vroclavo nežinosime, kuri Mėnulio naktis iš tikro. Į vakarus nuo Vroclavo bus viena naktimi mažiau negu į rytus nuo Utenos, o per vidurį turėsime tarpinę Mėnulio naktį, ir taip tęsis visą mėnesį - iki kitos Mėnulio jaunaties. Sakykime, trečiadienį Maskvoje jau bus 3-čia Lūšies naktis, o Berlyne dar tiktai 2-ra Banginio naktis, o pas mus Lietuvoje tą dieną gims nei banginiai, nei katinai.
Reikia įtarti, kad gyvūno viduje yra skaitliukas, kuris skaičiuoja tokius Mėnulio patekėjimo mirksnius. Mėnulio pilnatis bei Mėnulio jaunaties mirksniai suveikia taip pat kaip Mėnulio patekėjimai. Tuo aiškinu tarpinės Kirmino nakties įvedimą. Tokius pasikeitimus pastebime, svarstydami Mėnulio naktų penkias spalvas. Raudona spalva rodo ugnį, mėlyna spalva aštrumą, žalia spalva pyktį, geltona spalva žemę ir juoda spalva vandenį. Pirmoji Žiburio naktis yra raudona, antroji Banginio naktis mėlyna, trečioji Lūšies naktis žalia, ketvirtoji Kiaulės naktis geltona, penktoji Vienaragio naktis juoda,ir vėl šeštoji Vaivorykštės naktis yra raudona. Toliau taip keisdami naktis, gausime, kad 15-oji Driežo naktis juoda, bet 16-oji Drugelio naktis jau turėtų būti mėlyna, o 17-oji Vynuogės naktis visada žalia, ir taip iki juodos 29-osios Aštuonkojo nakties. Todėl raudonos spalvos Kirminas turi atstatyti Mėnulio naktų spalvų eilę. Mėnulio naktų skaičiavimą perėmiau iš Pavelo Globos, o jisai tai aiškina kaip Zaroastros tikėjimo palikimą. Mano Mėnulio naktys jau šiek tiek skiriasi nuo įprastinių Mėnulio naktų.
Kai išsiaiškinome, kada keičiasi Mėnulio naktys, ir koks jų pasikartojimo laikas, galime gilintis į tokios kaitos priežasčių išaiškinimą. Sueities mėnuo terodo, kad mums Mėnulio įtaka svarbi tik Saulės atžvilgiu. Ir čia aš pabandžiau skaičiuoti Žemės atstumą iki Saulės. Tai aš padariau grynai teoriškai, vien tik galvodamas, kad Mėnulis sukasi aplink Žemę, todėl Žemė sukasi aplink Mėnulį, o tikriau abu kūnai sukasi apie bendrą imties vidurio tašką. Kadangi Mėnulis 80 kartų mažesnės imties kaip Žemė, todėl Žemė sukasi 80 kartų mažesniu spinduliu kaip Mėnulis, tai bus 4080 km. Tokiam sukimuisi suskaičiavau atstumo iki Saulės svyravimą, ir gavau labai gerą atitikimą JAV Jurų Observatorijos paskaičiavimams. Dar daugiau, aš pastebėjau, kad jų skaičiavimai netikslūs, daro kelių šimtų kilometrų paklaidą. 2002 m. spalyje su Amerikos karinio laivyno paštu gavau Nansy Oliverseno laišką, kuriame jis maloniai sutiko, kad paskutinis jų pateikiamas astronominio vieneto 9-asis skaitmuo po kablelio gali neatitikti per skaičių 3. Bet pirmas jo įspūdis buvo, kad žmogus be didžiausių skaičiuoklių tokių skaičiavimų negali net pakartoti. Jis prašė pasakyti su kokiomis mašinomis aš dirbu, o nusiunčiau tik sąsiuvinio langeliais lapelį su jo skaičiavimų išklotine.
Net nusipelnęs Lietuvos astronomas Gunaras Kakaras neįtarė tokių Žemės judesių. Gal astronomai galėtų atidžiau pasižiūrėti ir į mano astrologinius tyrimus. Kol kas jiems astrologija nesiderina su jų mylima astronomija, nors kažkada tai buvo tas pats mokslas. Aš manau, kad ateityje astronomai galėtų užsiimti ir astrologiniais skaičiavimais, pavyzdžiui, suskaičiuotų, kiek Jupiteris veikia Žemę, „šokdindamas“ Saulę.
Įdomu, kad elektromagnetiniam spinduliavimui visai nesvarbu, kokiu pagreičiu krenti į stebimą žvaigždę. Traukos laukui toks kritimas pastebimas dėl erdvėlaikio iškreivinimo, skelbiamo pagal Einšteino 1915 m. Bendrąją sąlyginę teoriją. Taigi mūsų astrologiniai žmogaus būdo aprašymai padeda fizikams patikrinti Einšteino iškeltus spėjimus.
Atgal
