Švietimas ir mokslas
2023.08.20. Švietimo, mokslo ir sporto ministras: nemanau, kad reikia streikuoti
Švietimo darbuotojų profsąjungai užsiminus apie galimą streiką dėl didesnio darbo užmokesčio, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas nemano, kad jis yra reikalingas. Vis dėlto, ministras teigia nebandysiantis uždrausti streiko, jei mokytojai nuspręstų tokį paskelbti.
„Nemanau, kad reikia streikų. Norėtųsi, kad streikas nevyktų, bet esame demokratinė šalis, ir jeigu mokytojai jaučia poreikį streikuoti, jei turi lūkesčius, kuriuos galėtų pasiekti streiko būdu, tai mes tikrai nebandysim kaip nors uždrausti“, – komentavo G. Jakštas, reaguodamas į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko galimus planus streikuoti.
Ministras pabrėžė, kad profsąjunga birželio mėnesį iškėlė naujus ir per aukštus reikalavimus mokytojų darbo sąlygoms gerinti. Dėl finansinių galimybių, pažymėjo G. Jakštas, šių naujų reikalavimų ministerija negali įgyvendinti.
„Turime galiojantį susitarimą su profesine sąjunga dėl mūsų įsipareigojimų, kurių laikomės. Tačiau buvo iškelti papildomi reikalavimai, kurie, pavyzdžiui, darbo užmokesčiui gerokai didesni nei yra sutarta, nei yra Vyriausybės programoje ar politinių partijų susitarime“, – paaiškino ministras.
„Mes tokių aukštų reikalavimų negalime įgyvendinti. Todėl tariamės, kad mokytojai turėtų ne tik norus, bet sugebėtų suprasti ir šalies galimybes. Labai norėtųsi, kad mokytojai galėtų dirbti turėdami mažiau pamokų, mažesnėse klasėse ir gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau tai atsiremia į finansines galimybes“, – akcentavo jis, pridurdamas, kad nuo sutartų įsipareigojimų ministerija nesitraukia.
„Sieksime, kad kitais metais vidutinis mokytojų darbo užmokestis siektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio“, – pažymėjo G. Jakštas.
Pirmadienį, susitikęs su LŠDPS nariais, G. Jakštas sieks diskutuoti ir stengtis suprasti mokytojų reikalavimus.
„Aš esu pakviestas į diskusiją, o ne pristatyti kažkokių galutinių sprendimų. Diskutuoti, kad dar geriau galėtume suprasti ir profsąjungos reikalavimus, ir kad jie galėtų suprasti mūsų galimybes“, – lūkestį išsakė ministras.
A. Navickui atkreipus dėmesį, kad ministerija iki šiol neatsako, kada kitais metais bus keliami darbo užmokesčiai mokytojams, ministras G. Jakštas patikino, jog atlyginimai bus didinami du kartus – sausio ir rugsėjo mėnesį.
„Prognozuojame, kad atlyginimų kėlimą kitais metais reikės daryti du kartus – pradedant nuo sausio pirmosios, bet, matyt, reikės kelti dar ir rugsėjo pirmąją, kad padaryti kėlimą per du etapus“, – teigė ministras.
„Dar planuojamas biudžetas, ir nors esame pateikę biudžeto poreikius, suprantame, kad ir tas taikinys nuolat keičiasi, nes mūsų tikslas nėra pakelti atlyginimą kažkokiu procentu ar kažkokiu nominaliu dydžiu, bet lyginant su kitų metų vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, todėl turime remtis prognozėmis, kurios irgi yra atnaujinamos“, – paaiškino G. Jakštas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas A. Navickas ketvirtadienį Eltai pranešė, kad, reaguojant į vangų ministerijos norą kelti atlyginimus mokytojams, yra svarstoma apie galimą streiką.
„Svarstome tikrai visas galimybes, taip pat ir streiko galimybę. Tam renkamės pirmadienį, dalyvaus visų Lietuvos mokyklų atstovai. Kviečiame ir ministrą – norėsime išgirti jau galutinį pasiūlymą“, – sakė jis.
Birželio mėnesį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ministerijai pateikė reikalavimą nuo rugsėjo 1 d. pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – didinti dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc.
Ministerijos skaičiavimais, tokiam reikalavimui įgyvendinti Lietuvos valstybė turėtų rasti daugiau kaip 1 mlrd. eurų mokytojų atlyginimams.
Taip pat profsąjunga prašo sumažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokykliniame ugdyme iki 3 m. – iki 10 mokinių (dabar iki 2 m. – 10; nuo 2 iki 3 m. – 15), ikimokykliniame ugdyme nuo 3 m. iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).
ŠMSM vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.
Atgal
