Švietimas ir mokslas
07 27. XV pasaulio lietuvių simpoziumas
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Liepos 3-5 dienomis Kaune ir Vilniuje vyko XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (PLMKS), kuris buvo jungiamas su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu. PLMKS turi daugiau 40 metų istoriją.
Keletas istorijos faktų
1950 m. JAV susikūrusi lietuvių bendruomenė ėmė galvoti apie Amerikos žemyne gyvenančių įvairių specialybių lietuvių mokslininkų bei menininkų susitikimus, kurių metu galėtų supažindinti visuomenę su pasiektais, laimėjimais savo veiklos srityse.
Lietuvių mokslininkų būrimuisi Amerikoje svarbios įtakos turėjo 1956 m. Romoje atkurtoji Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA), vienijusi visus po pasaulį išsiblaškiusius lietuvius katalikus mokslininkus ir ėmusi organizuoti LKMA suvažiavimus: 1957 m. - Romoje, 1961 m. - Čikagoje, 1964 m. - Niujorke, 1967 m. - Vokietijoje (Hiutenfelde).
Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje po šv. Mišių prie arkivyskupo Mečislovo Reinio biusto rekt. kun. Tomas Karklys (dešinėje) ir doc. dr. Juozas Banionis. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
1968 m. Klivlende įvykusiame Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos suvažiavime jauni akademikai ėmė svarstyti galimybę surengti kūrybos savaitę. Šį tikslą įgyvendinti ėmėsi JAV lietuvių inžinierių ir architektų bei gydytojų sąjungos, padedant lietuvių bendruomenėms JAV ir Kanadoje.
Taip 1969 m. lapkričio 26-30 d. Čikagoje buvo surengtas pirmasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS). Čikaga tapo simpoziumų rengimo centru. Čia organizuoti II (1973 m. lapkričio 21-25 d. ), III (1977 m. lapkričio 24-27 d.) ir IV (1981 m. lapkričio 25-29 d.) simpoziumai, kuriuose dalyvavo tik išeivijoje gyvenantys lietuviai. Mokslininkų grupėms iš tėvynės Lietuvos dalyvauti tokiuose simpoziumuose nebuvo galima - sovietiniai okupantai buvo izoliavę mokslo žmones nuo užsienio įtakos. V-jame MKS (1985 m. lapkričio 27 d. - gruodžio 1 d.) pirmą kartą dalyvavo mokslininkas ir iš Lietuvos - akademikas Zigmas Zinkevičius.
Tik nuo VI MKS, Lietuvoje laisvėjant politiniam klimatui, į simpoziumų rengimą ir dalyvavimą juose plačiai įsijungia ir gyvenantys Lietuvoje. 1989 m. lapkričio 22-26 d. VI mokslo ir kūrybos simpoziume iš Lietuvos atvyko net 114 mokslininkų. Tad simpoziumai tapo Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumais (PLMKS).
VII PLMKS 1991 m. gegužės 23-30 d. lietuviai mokslininkai jau rinkosi tėvynėje - Vilniuje ir Kaune. 1993 m. lapkričio 24-28 d. VIII PLMKS vėl vyko Čikagoje, IX - Lietuvoje (1995 m. lapkričio 22-25 d.). X PLMKS įvyko 1997 m. lapkričio 26-30 d. Čikagoje, XI PLMKS vyko Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose (2000 m. birželio 21-26 d.); XII simpoziumas - Pasaulio lietuvių centre, Lemonte (Čikagos priemiestyje, 2003 m. gegužės 21-25 d.).
XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (2005 m. birželio 30 d. - liepos 4 d.) vyko Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje - su pažintinėmis išvykomis į Šiaulių ir Kauno universitetus.
XIV - 2008 m. lapkričio 26-30 d. PLMKS vyko Lemonte, o XV - Kaune ir Vilniuje (2011 m. liepos 3-5 d.).
XV PLMKS
XV-asis pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas buvo sujungtas su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu.
Simpoziumo rengėjai teigė, kad svarbius įvykius - XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą - vienija ta pati idėja: globali, tačiau savo tapatybės veido neprarandanti Lietuva, kuri yra stipri naujiems iššūkiams. Surengta bendra sesija turėtų pasiųsti žinią ir pakviesti po pasaulį pasklidusius lietuvius mokslininkus, verslininkus, menininkus, Lietuvos bičiulius, pasitelkus geriausią patirtį, drauge kurti ateities Lietuvą. Simpoziumo tikslas - pasidalyti idėjomis, atrasti naujas bendradarbiavimo formas, sustiprinti pasaulio lietuvių ryšius.
Diskusijos su kviestiniais dalyviais
Vykusiose diskusijose „Kokią norime matyti Lietuvą 2030 metų pasaulyje?“, „Ar užtenka galių tautos savikūrai - mokslininkų indėlis“, „Iššūkis Lietuvai: tarpkultūrinis atvirumas ir tapatybių kaita“, „Lietuvių jaunimas pasaulyje - gyvas ryšys su Tėvyne“, „Mokslas - moderniai kultūrinei lietuvių tapatybei“ kalbėjo kviestiniai dalyviai: Prezidentas Valdas Adamkus, Antanas Mockus, Arūnas Šlekys ir Algimantas Čekuolis (pirmoje mūsų aukščiau paminėtoje diskusijos temoje); Algirdas Avižienis, Renata Retkutė, Giedrius Subačius ir Artūras Tereškinas (II-je); Andžejus Pukšto, Gabija Grušaitė, Neringa Klumbytė ir Zecharia Plavin (III-je); Vida Bagdonavičienė, Kęstutis Pikūnas, Rasa Ardytė Juškienė ir Laura Dzelzytė (IV-je); Arūnas Gelūnas, Alfredas Račkauskas ir Romualdas Šviedrys (V-je).
Simpoziumo pertraukėlės metu. Iš kairės: „Mokslo Lietuva“ redaktorius Gediminas Zemlickas, Niujorko politechnikos universiteto profesorius Romualdas Šviedrys, Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos narė, ambasados darbuotoja Milda Matulaitytė - Feidhauzen (Feldhausen) su gražiai lietuviškai kalbančiu vyru Kristijonu (Christian) ir doc. dr. Juozas Banionis
Paralelės sekcijos
XV PLMKS veikė 7 paralelinės sekcijos: „Humanistika ir lituanistinis švietimas“, „Socialiniai mokslai“, „Ateities energetika“, „Šiuolaikinės technologijos“, „Biomokslai ir medicina“, „Kūrybinės industrijos“ ir „Diaspora: integruotas Lietuvos atspindys kitose šalyse“. Buvo aiškinami stendiniai pranešimai.
Sekcija „Humanistika ir lituanistinis švietimas“
Sekcijoje „Humanistika ir lituanistinis švietimas“ nagrinėtos dvi pagrindinės temos „Pasaulio lietuvio tapatybė: ieškojimai, nusivylimai ir atradimai“ ir „Lietuvos laisvinimo veiksniai ir veikėjai“.
Pirmoje temoje išklausyti pranešimai: „Filosofiniai žmogiškojo tapatumo kriterijai“ (Jūratė Morkūnienė, Lietuva), „Dvasinės tapatybės problema sociokultūroje ir psichiatrijoje“ (Jūratė Sučylaitė, Lietuva), „Lietuviai Osle: kalba ir tautinis tapatumas“ (Janina Mačiulytė, Norvegija), „Viena koja - Norvegijoj, viena koja - Lietuvoj. Ar įmanoma?“ (Gediminas Karoblis, Lietuva).
Prieš posėdį. Iš kairės: Ineta Dabašinskienė (VDU, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė), gydytoja Onutė Mišeikienė ir Jūratė Kaspersen (Caspersen) (Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė)
Antroje temoje pranešimus skaitė doc. dr. Juozas Banionis (Lietuva) „Lietuvos laisvinimo veiksnių ir veikėjų Vakaruose svarstymai 1940-1990 m.“ ir dr. Aldona Vasiliauskienė (Lietuva) „Vladimiro centralas - paskutinė Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio kančios vieta“. Pastarasis pranešimas buvo iliustruotas vaizdine medžiaga iš Vladimire 2010 m. spalyje vykusių M. Reinio vardo įamžinimo momentų ir 2011 m. gegužės mėnesį Ukrainoje vykusių renginių, kurių metu kalbėta apie du Vladimiro kankinius - ukrainietį, studitų ordino archimandritą palaimintąjį Klementijų Šeptyckį ir lietuvį arkivyskupą Dievo tarną Mečislovą Reinį.
PLMKS ir PLE forumo bendroje sesijoje Vilniuje (liepos 4 d.) kalbėta apie Lietuvos konkurencingumo strategiją artimiausiam dešimtmečiui, apie augančio verslo ir finansavimo galimybes (strategijos, kryptys, geriausios praktikos), apie kokybiškos partnerystės erdvę. Diskusijose nagrinėta tema: „Lietuvos verslo ir mokslo protai Lietuvos inovatyviai ateičiai“.
Kaune pranešimą skaitė prezidentas Valdas Adamkus, Vilniuje - sveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dalyvavo daug garbių lietuvių bei kitų tautų mokslininkų.
Organizuota plati kultūrinė programa: priėmimas Kauno rotušėje ir M.K.Čiurlionio styginių kvarteto koncertas, Kauno pilyje - J.Marcinkevičiaus „Mažvydas“ (rež. V. Rumšas), priėmimas Vilniaus rotušėje ir pianisto Zecharijos Plavino (Izraelis) koncertas, priėmimas istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune.
Pateiktos temos liudija didžiulį dėmesį ekonomikos modernizacijai, strategijai, verslui, industrijai, rinkai ir dėmesio stoką dvasiniams klausimams.
Kadangi sekmadienį - simpoziumo atidarymo dieną - nebuvo numatytas laikas pamaldoms, tai grupelė dalyvių kavos pertraukėlės ir kai kurių pranešimų laiką paskyrė 12 valandos šv. Mišioms Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, simpoziumas vyko visai netoli - Kauno technologijos universiteto III rūmuose (Laisvės al. 13).
Tikėtina, kad PLMKS, subūręs viso pasaulio lietuvius mokslininkus, atliko užsibrėžtą tikslą.
Atgal
