VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Švietimas ir mokslas

04 22. Kaip saugiau įsikurti Mėnulyje

Jonas Varnauskas

Amerikiečiai (JAV) ketina ten apsigyventi dideliuose, panašiuose į cisternas, pripučiamuose būstuose. Vos ne Las Vegas... Aišku, jie labai turtingi ir ganėtinai avantiūristiški – prisiminkime vien keliones į šį Žemės palydovą, kai ne kartą astronautų gyvybės kabojo ant plauko. Buvusi TSRS beveik tų pačių rezultatų pasiekė tuo metu dar primityvių robotų pagalba – nepalyginamai pigiau ir be rizikos žmonių gyvybei.

Mėnulyje žmogui pavojinga radiacija, mažas slėgis, karštis ir šaltis, meteoritų smūgiai, beorė erdvė. Šių pavojų (dėl meteoritų – iš dalies, priklausomai nuo dydžio) paprasčiausia išvengti statant požeminius ar pusiau požeminius būstus iš vietinių medžiagų, o ne atskraidinant pripučiamus balionus, nors jie būtų ir iš tvirtų medžiagų.

Šiems būstams statyti iš Žemės reikėtų tik kai kurių detalių – hermetiškų durų, galbūt iliuminatorių. Pasirinkus nedidelį kraterį, ar net lygioje vietoje, didelių lęšių ar reflektorių pagalba, kai kur lazeriu, galima išlydyti mėnulieną (regolitą) ir taip nulieti norimą kiekį patalpų, kurias jungtų (ir skirtų) hermetiškos durys. Lubos – stogas taip pat būtų iš lydytos mėnulienos. Tai galėtų būti ir kelių aukštų būstai su keleto sluoksnių stogo danga, o tiksliau – lubomis – nuo meteoritų „lietaus“. Perdangas galėtų laikyti kolonos ar sienos iš to paties lydyto regolito. Ant „stogo“ į suformuotą platformą būtų galima pripilti jo ir nelydyto. Reikėtų padaryti bent 2–3 išėjimus į Mėnulio paviršių. Galima būtų įstatyti keletą iliuminatorių ar langų – pagal skonį, arba įrengti keletą vaizdo kamerų ir aplinką regėti viduje įrengtuose ekranuose. Dienos darbui tokiu pačiu būdu galima būtų pastatyti ir antžeminių statinių, sujungtų su požeminėmis patalpomis (šios, kaip saugesnės, labiau tiktų poilsiui, kabinetiniam darbui).

Iš vidaus patalpas papildomai hermetizuoti ir sutvirtinti būtų galima iš Žemės atgabenta lengva medžiaga. Šviesa, slėgio, reikiamos temperatūros palaikymas problemų kelti neturėtų – yra įvairių būdų kaip tuos dalykus sutvarkyti. Deguonies (ir vandens) galima gauti ir lydant (netgi būsto statybai) tą patį regolitą. Viena nuo kitos izoliuotose patalpose būtų pravartu turėti atsarginius deguonies balionėlius, gal netgi nešiojamuosius – avariniam atvejui, didesnius – strategiškai.

Pagaliau dalį pavojų būtų galima sumažinti amerikiečių vaizduojamas „cisternas“ apdengus lydyto ar netgi natūralaus regolito sluoksniu. Aišku, toks statinys gal būtų ne itin patrauklus, bet negausiai Mėnulio „visuomenei“, manau, saugumas už grožį svarbiau.

NASA (JAV) saugius būstus mano įrengti kažkada Mėnulyje tekėjusios lavos paliktose ertmėse. Tai gal netgi paprasčiau, negu čia aptariami, bet tokių ertmių vargu ar Mėnulyje gausu, o nedidelių meteoritų kraterių ar lygių aikštelių yra pakankamai.

Mėnuleigiai, greičiausiai, bus varomi saulės elementų, kurie, lyg stogai, saugos nuo mažų meteoritų smūgių ir tiesioginių saulės spindulių.

Oranžerijos, šiltnamiai galėtų plytėti ir labiau Mėnulio paviršiuje, nors, kita vertus, ir juose dirbtų žmogus... o gal robotai?..

Viskas taip paprasta. Ir sąlyginai saugu, o svarbiausia, pigu. Laikinai gal praverstų ir amerikietiška „pūslė“ (su apsauginiu stogu); ji galėtų būti ir mobili – tolimai žvalgybai, tiriamiesiems darbams.

Pastaba.Apie panašų statybos būdą (kol šis straipsnis dūlėjo ant stalo) kalbėta per LRT kultūros kanalą 2016 02 07. Siūlyta be lęšių naudoti ir trimatį spausdintuvą. Šiame straipsnyje aptariamas variantas paprastesnis.

Atgal