VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Švietimas ir mokslas

02 08. VDU prorektorius K. Šidlauskas: šalies aukštojo mokslo lygio nenulemia vien universitetų skaičius

Praėjusios savaitės pabaigoje žiniasklaidoje pasirodęs Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) pranešimas, kuriame lyginama aukštojo mokslo situacija Lietuvoje ir Estijoje, tapo pagrindu naujai diskusijų bangai apie tai, kiek Lietuvai reikia aukštųjų mokyklų.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektoriaus doc. Dr. Kęstučio Šidlausko, daugelyje šaltinių pakartota antraštė „Kodėl estams užteks 3 aukštųjų mokyklų, o Lietuvai reikia 47?" yra klaidinama, nes gretinami skirtingi dalykai, - dar tik numatomas didelių valstybinių universitetų skaičius Estijoje palygintas su šiandieniniu Lietuvos visų aukštųjų mokyklų skaičiumi. Nors žinoma, kad mūsų šalyje - gana daug nevalstybinių (privačių) nedidelių mokyklų, o kai kurias aukštąsias mokyklas jau planuojama uždaryti ar sujungti.
Palyginimui dr. K. Šidlauskas pasitelkia oficialius faktus ir skaičius, kurie rodo, kad abiejų valstybių padėtis šiuo atžvilgiu yra panaši. Lietuvoje yra 47 aukštosios mokyklos (16,2 aukštųjų mokyklų tenka 1 milijonui gyventojų), valstybinių universitetinių aukštųjų mokyklų - 14 (4,8 valstybinio universiteto 1 mln. gyventojų). Estijos statistika - beveik analogiška: 26 aukštosios mokyklos (20 aukštųjų 1 mln. gyventojų), 6 valstybiniai universitetai (4,6 valstybinio universiteto 1 mln. gyventojų). Taigi aukštųjų mokyklų tinklas Estijoje šiuo metu yra netgi tankesnis nei Lietuvoje. Gal todėl estai reformas spartina?
„Manau, po optimizacijos, kuri pastaraisiais metais vis intensyvėja ir Lietuvoje, savo aukštųjų mokyklų tinklu nesiskirsime ne tik nuo Estijos, bet ir visos Vidurio ir Rytų Europos, - teigia VDU studijų prorektorius doc. dr. K. Šidlauskas. Pasak jo, šie procesai vyksta visame regione, todėl universitetų ir kolegijų skaičius Lietuvoje taip pat mažės. - Bet, pavyzdžiui, vienoje labiausiai pasaulyje klestinčių valstybių, Singapūre, aukštųjų mokyklų santykinis skaičius viršija mūsų šalies rodiklį, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad ten jų yra per daug arba kad tai - savaime blogai. Apie šalies aukštojo mokslo lygį negalima spręsti tiktai pagal universitetų skaičių ar jų dydį. Pasaulio universitetų reitingų viršūnėse galima rasti ir mažų universitetų - vien universiteto dydis nelemia mokslo kokybės", - primena jis. 
Dr. K. Šidlauskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie aukštąjį mokslą Lietuvoje ir daugiau klaidinamų faktų sklando viešojoje erdvėje. 
„Kiek anksčiau buvo paskelbta ataskaita, kurioje tvirtinama, kad gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, procentu lenkiame ES vidurkį. Vadinasi, ir tokias šalis kaip Vokietija, Austrija, Italija. Todėl manoma, kad Lietuvai nereikia tiek aukštųjų mokyklų absolventų. Bet negalima pamiršti, kad šių šalių ekonomika remiasi tradicine, kad ir labai modernizuota, pramone, kuriai reikia daug vidutinės kvalifikacijos darbuotojų. Mūsų šalies ūkio vystymo strategija - neplėtoti didelių pramonės įmonių, o orientuotis į aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančias technologijas, gamybą, paslaugas. Didžioji dalis Lietuvos BVP šiandien sukuriama paslaugų sektoriuje. Tokiai ekonomikai reikia daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu, o daugelyje darbo vietų būtinas universitetinis parengimas. 
Žvelgiant dar toliau, Pietų Korėjos, Japonijos, Kanados, Izraelio, Naujosios Zelandijos, Airijos ir kitų, išsiskiriančių dinamiška ekonomika, technologijų ir mokslo pasiekimais, produktų ir paslaugų inovacijomis, gyventojų su aukštuoju išsilavinimu dalis yra gerokai aukštesnė už lietuviškąjį rodiklį. Lietuvos didžiausias turtas yra jos žmonės, todėl investicijos į jų išsilavinimą stiprina Lietuvos pozicijas šiuolaikiniame pasaulyje", - tokios nuomonės laikosi VDU prorektorius doc. dr. K. Šidlauskas.

Atgal