VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Švietimas ir mokslas

01 05. Švenčionėlių progimnazijos šimtmetis – su jubiliejiniu medaliu

Vytautas Žeimantas

Zigfrido Jankausko iniciatyva

2015 metai Švenčionėlių progimnazijai – išskirtiniai. Ji gražiai ir prasmingai minėjo lietuviškos mokyklos Švenčionėliuose įkūrimo 100 metų jubiliejų.

Pagrindinė šventė prasidėjo šv. Mišiomis Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos bažnyčioje, vėliau tęsėsi Švenčionėlių progimnazijoje. Ji būtų panaši į visas kitas panašias jubiliejines iškilmes – šventomis Mišiomis, buvusių ir esamų mokytojų pagerbimu, gausiu mokyklą baigusių sambūriu, garbingais svečiais, moksleivių kultūrinę programa ir panašiai. Tačiau šios jubiliejinės iškilmės išsiskyrė iš kitų, ir to “kaltininkas” buvo šios mokyklos abiturientas žinomas kolekcininkas, Lietuvos Kolekcininkų Asociacijos sekretorius Zigfridas Jankauskas. Po pokalbių su progimnazijos direktorės pavaduotoja Nijole Kapačinskiene, jis iniciavo tris išskirtinius dalykus.

Mokyklos direktorė Rita Gasparevičienė

Pirmą – kartu su Pijumi Cicėnu sukūrė ir padaugino žalvarinį atminimo medalį “Švenčionėlių progimnazija. 1915-2015”. Medalio averse –dabartinis mokyklos pastatas papuoštas kaštono šakele, reverse – senosios Švenčionėlių bažnyčios ir senosios mokyklos pastatai.

Antrą – šių medalių pagrindu sukūrė ir padovanojo mokyklai jubiliejinius medalionus, kad jie ilgiems metams primintų šią gražią sukaktį.

Trečią - išleido specialų voką, skirtą Švenčionėlių lietuviškos mokyklos šimtmečiui.

Tokie projektai, suprantama, pareikalavo lėšų. Dalį lėšų skyrė rajono savivaldybė, aukojo buvę mokiniai. Zigfridas Jankauskas, pasitelkęs savo kolegas kolekcininkus, rado lėšų. Dabar mokykla jau gali džiaugtis turinti šimtmečio jubiliejui skirtus medalionus, jubiliejinį medalį, proginį voką.

Padėjo seni atvirukai

“Esu gimęs Švenčionėliuose. 1967 metais baigiau Švenčionėlių pirmąją vidurinę mokyklą. Čia gyveno mano tėvai ir seneliai. Jie ir palaidoti Švenčionėlių Mėžionėlių kapinėse. Todėl man šis kraštas labai brangus, čia dažnai grįžtu ir mintimis, ir darbais, - sako Zigfridas Jankauskas, dabar gyvenantis Vilniuje. – Kai mano gimtoji mokykla pradėjo ruoštis šimtmečio jubiliejui, nutariau ir aš prisidėti, sukuriant kažką monumentalesnio, ilgam išliekančio. Kilo mintis sukurti medalį ir medalionus. Norėjosi, kad mokyklos medalyje atsispindėtų šimtametė praeitis. Senosios vienbokštės bažnyčios jau seniai nebuvo, neišliko ir senoji mokykla. Pagelbėjo kolekcininko patirtis. Radau dar vokiečių Dešimtosios armijos išleistus Švenčionėlių atvirukus, kuriuose ir aptikau senosios bažnyčios atvaizdus”.

Zigfridas Jankauskas prie jubiliejinių medalionų, skirtų Švenčionėlių progimnazijos šimtmečiui

O senosios mokyklos nuotraukos - iš Zigfrido Jankausko ir Nijolės Kapačinskienės archyvų.

Nelengvas mokyklos istorinis kelias

Švenčionėliai – miestas, atsiradęs geležinkelio dėka. Todėl ir jo istorija palyginus neilga. Pirmą kartą gyvenvietė buvo įvardinta 1862 metais, kai tiesiant Peterburgo – Vilniaus - Varšuvos geležinkelį buvo pastatyta geležinkelio stotis.

Šio krašto žmonės nuo seno siekė mokslo žinių. Tačiau tuo metu Lietuvą okupavusiai Rusijos imperijai visai nerūpėjo užkariautų lietuvių švietimas. Pirmoji pradžios mokykla Švenčionėliuose buvo įsteigta tik 1907 metais. Tačiau joje buvo mokoma tik rusų kalba. Tokiu būdu norėta nutautinti lietuvių vaikus.

Bandymai įkurti lietuvišką mokyklą įstrigdavo rusiškosios biurokratijos pinklėse. 1913 metais formalus leidimas įkurti lietuvišką mokyklą lyg ir buvo gautas, tačiau mokyklos atidaryti neleido. Nežinia kaip istorija pasisuktų, bet prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Netrukus vokiečiai okupavo Švenčionėlius.

Pasikeitus valdžiai, 1915 metais kunigo Prano Čaglio pastangomis prie bažnyčios buvo įsteigta lietuviška pradinė mokykla. 1919 m. mokykla nustojo veikti, nes Lietuva tapo karo lauku. 1920 m. buvo atgaivinta dviklasė lietuviška mokykla, išlaikoma organizacijos „Rytas“, veikusi su pertraukomis iki 1924 m.

Jubiliejinių iškilmių svečiai ir rengėjai. Nuotrauka atminimui. Švenčionėliai, 2015 metai

1924-1939 m. veikė tik lenkiška šešiaklasė mokykla. 1929-1931 m. ši mokykla veikė be koncesijos. 1931-1932 m. buvo mokoma nelegaliai.

1939 m. pradėjo veikti lietuviška mokykla. Apie 1940 m. buvo baigta statyti medinė Švenčionėlių mokykla. Jos statyba truko 22 metus. Mokykla iš pradžių buvo pradinė, vėliau - septynmetė, aštuonmetė ir pagaliau – vidurinė. 1955 m. išleista pirmoji laida.

1958 m. buvo pradėta statyti nauja mokykla, kuri 1962 m. rugsėjo 1 d. pasitiko Švenčionėlių vaikus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tuometinės direktorės Laimutės Šapokienės, mokyklos bendruomenės ir klebono K. Gailiaus bei kunigo P. Tarvydo dėka mokykla buvo pašventinta.

2011 m. gruodžio 30 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu, pakeistas mokyklos pavadinimas į Švenčionėlių progimnaziją.

Direktorės Ritos Gasparevičienės žodis

“Nors ir keitėsi istorinės aplinkybės, santvarkos, politiniai vėjai, tačiau mokykla visada gyvavo ir iki šiol išlieka viena daugiausiai mokinių turinčia mokykla – šiais mokslo metais pas mus mokosi arti pusės tūkstančio mokinių. Mūsų mokykla orientuota į kryptingą, efektyvų ir sėkmingą mokymąsi. Joje dirba aktyvūs, kūrybingi, profesionalūs mokytojai, gebantys sėkmingai veikti besikeičiančioje mokykloje, kurios sudėtine kultūros dalimi yra nuolatinė plėtra ir tobulėjimas, kuri nuolat mokosi ir skatina kitus. Demokratiškas mokyklos valdymas ir humanistinė jos filosofija lemia efektyvų mokymo proceso organizavimą, visų mokykloje esančių grandžių bendravimą ir bendradarbiavimą. Tokioje aplinkoje ugdytiniai gerai paruošiami tęsti tolimesnį mokymąsi pasirinktoje mokymo įstaigoje, išmoksta mokytis, išauga sąmoningais piliečiais, gebančiais gyventi ir veikti nuolatinėje kaitoje. Perfrazavus dainos apie mokyklą žodžius, tai – dideli namai prie aukštų pušų, be kurių mums negerai...” – teigia mokyklos direktorė Rita Gasparevičienė.

Jubiliejinio medalio aversas

Jubiliejinio medalio reversas

Kaštono šakelė, kaštoniniai skanėstai

Kodėl Zigfridas Jankauskas savo mokyklai skirtą medalį papuošė kaštono šakele? Atsakymą radau kolegės Irenos Požėlienės rašinyje, paskelbtame laikraštyje “Švenčionių kraštas”.

“Lapkritis – jau vėlus ruduo, šalia Švenčionėlių progimnazijos augantys kaštonai jau seniai nubarstė ir lapus, ir vaisius... Kiekviena šios mokyklos mokinių karta pavasarį laukdavo kol šaus į dangų prie mokyklos augančių kaštonų žiedų žvakės, kol pasklis salsvas jų žiedų aromatas, o rudenį, prasidėjus mokslo metams, skubėdavo rinkti žemėn bumbsinčius rudus, lygius ir glotnius kaštonų vaisius, ne visus dar išsivadavusius iš žalio dygliuoto apsauginio apvalkalo... Šį savotišką Švenčionėlių mokyklos, kuri keičiantis laikmečiams, politinėms situacijoms, keitė pavadinimus, bet visada buvo lietuviška, simbolį šįkart pakeitė saldūs dailiai supakuoti sausainiai – kaštonai, kuriais buvo vaišinami garbūs svečiai ir mokytojai, - rašo Irena Požėlienė. - Net tada prieš šimtą metų, 1915-aisiais, kai laisvos Lietuvos dar nebuvo, o Švenčionėliuose lietuviška mokykla jau buvo. Nepriklausoma Lietuva atgims 1918-aisiais. O lietuviai čia jau buvo daugelį amžių ir iki tol: kalbėjo lietuviškai, meldėsi lietuviškai, statė lietuviškus vaidinimus, kaip galėjo, taip mokė lietuviškai vaikus, dažnai slapta nuo visokio plauko okupantų, knygnešiai rizikuodami gyvybėmis gabeno lietuviškas knygas…”

Susirinko daug svečių

Į mokyklos šventę susirinko daug svečių, rėmėjų, buvusių mokytojų ir mokinių.

Atvyko Seimo nariai Valentinas Stundys ir Petras Čimbaras, kultūros ministras Šarūnas Birutis, Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius, Švenčionėlių parapijos klebonas Raimondas Macidulskas, kiti garbingi svečiai. Buvo daug šiltų, jautrių, smagių kalbų, prisiminimų.

Šia proga Švenčionėlių progimnazijos direktorės pavaduotoja Nijolė Kapačinskienė išleido gražiai iliustruotą knygą „Lietuviška mokykla Švenčionėliuose 1915-2015“.

Garbiems svečiams, rėmėjams, buvusiems mokyklos direktoriams ir mokytojams buvo įteiktos prisiminimo dovanos – 100 metų jubiliejui skirtos knygos ir žalvario medaliai, proginiai vokai.

Mokinių surengtas koncertas buvo linksmas ir nuoširdus. Grojo, dainavo, šoko, deklamavo gražus būrys mokinių. Neatsiliko ir mokytojai: Gražina Jarmalytė, Stasė Černiauskienė ir Darius Kavšinas su mokiniais labai vaizdžiai papasakojo mokyklos istoriją.

Švenčionėlių progimnazija įžengė į savo antrąjį šimtmetį pilna ryžto toliau tęsti garbingas lietuviško švietimo tradicijas.

Atgal