Sportas
02 01. Dusetose prie lenktynių starto linijos bus išrikiuoti 73 ristūnai
Jonas Malinauskas
Šiandien Dusetose prie lenktynių starto linijos bus išrikiuoti 73 ristūnai, išauginti visose trijose Baltijos šalyse, taip pat Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Juos vadelioti patikėta geriausiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos sportininkams.
Pasak žemės ūkio viceministro, ristūnų tradicinių lenktynių „Sartai 2013" organizacinio komiteto pirmininko Vidmanto Kanopos, kasmet vis augantį šių lenktynių populiarumą liudija bendromis organizatorių pastangomis iki 65 tūkstančių litų šiemet padidėjęs varžybų prizinis fondas (pernai -52 tūkstančiai litų), kurį pasidalys šių lenktynių nugalėtojai ir prizininkai.
"Didžiausias - 12 tūkst. litų piniginis prizas atiteks šių lenktynių pagrindinės organizatorės - Lietuvos žemės ūkio ministerijos steigiamo „Didžiojo žiemos prizo" nugalėtojui ir prizininkams. Dėl šio apdovanojimo su tuo pačiu bėru Sakalu varžysis ir pernykštis šio prizo laimėtojas ir trasos rekordininkas, varėniškis Stanislovas Kėrys iš Dubyčių žemės ūkio bendrovės, pernai 1609 metrų ilgio trasą įveikęs per 2 min. 03,219 sek.", - sakė V. Kanopa.
Toks laikas tapo nauju orientyru visiems sportininkams, šiemet atvykstantiems į Dusetas.
Beje, po metų pertraukos į Sartus vėl atvyksta dar vienas „Didžiojo žiemos prizo" laimėtojas, garsusis Estijos žirginio sporto veteranas Vladimiras Mumas, 2011 metais su tuo pačiu S:T Thomas žirgu išsivežęs svarbiausiąjį lenktynių trofėjų.
Antras pagal dydį dar vieno lenktynių partnerio - UAB „Arvi ir KO" kartu su Žemės ūkio ministerija įsteigtas 8800 litų vertės prizas, kuris atiteks greičiausiai įveikusiam ilgiausią visų lenktynių programoje - net 3200 metrų distanciją žirgo vadeliotojui bei šios rungties prizininkams.
Po 7300 litų vertės piniginius prizus išsidalys net dviejų - Zarasų savivaldybės įsteigto „Zarasų krašto" ir UAB „Vasaknos" kartu su Žemės ūkio ministerija skiriamo „Dusetų krašto" prizų laimėtojai.
Labai įtempta kova laukiama ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Žemės ūkio ministerija įsteigto „Eikliojo žirgo" prizo, kurio piniginė vertė - 7100 litų. Dėl jo kausis ir trasos rekordininkas S. Kėrys, kuris šioje rungtyje vadelios jau ne Sakalą, o Švedijos žirgų augintojų pažibą Saxon Westwood, ir daugelio varžybų nugalėtojas ukmergiškis Kazys Trota, tramdysiantis Amerikos ristūnų veislės eržilą Valdovą, ir greitoji latvė Tatjana Martinsonė su Salamandra, ir Sergejus Matvejevas su grynaveisliu prancūzų ristūnu Vamaro Castelets.
Tarptautinio važiavimo dalyviai, 2400 metrų distancijoje kovosiantys dėl Lietuvos Respublikos Seimo kartu su Žemės ūkio ministerija įsteigto prizo, į trasą išvadelios tik tris Lietuvoje išaugintus žirgus. Visi kiti į Dusetas bus atvežti iš Suomijos, Švedijos ir Latvijos.
Šias lenktynes rengiančios „Promo Events" vadovas Darius Jonušis spaudos konferencijos dalyviams priminė, jog turtingoje lenktynių istorijoje šiemet išskirtina dar viena reikšminga data. Sukanka lygiai 80 metų, kai 1933-iaisiais, Žemės ūkio rūmams ėmus globoti renginį ir premijuoti greičiausiųjų žirgų šeimininkus, Sartų lenktynių laimėtojui buvo įteiktas pirmasis piniginis prizas.
„Nugalėtojai buvo skatinami ir anksčiau. Tačiau šiandien mažai kas jau beatmena laikus, kai garsiųjų lenktynių eikliaisiais žirgais ant Sartų ežero ledo nugalėtojai kaip prizą parsivešdavo lašinių paltį, naujus pakinktus ar tada itin brangų mineralinių trašų maišą", - sakė D. Jonušis.
Zarasų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Cibulskis kviečia visus atvykusius į žiemos šventę aplankyti ir nuo pat ankstyvo ryto šurmuliuosiančius kermošius, muges, kuriuose dalyvaus per 100 prekybininkų ir negrįžti iš renginio be tradicinių lauktuvių - kvapnios dešros rinkės, kaimiškos duonos kepalo ar aukštaitiško sūrio, riestainių ir kitokių skanėstų.
Pasibaigus žirgų lenktynėms A. Cibulskis ragino neskubėti skirstytis, o aplankyti duris ką tik atvėrusį Kultūros centrą-Dusetų dailės galeriją, kainavusią 9 milijonus litų ir pelnytai tapusią kultūrinės traukos centru bei tikru miestelio pasididžiavimu. Čia įvyks ne tik šventę vainikuosiantis didžiulis koncertas, bet ir bus atidaryta tradicinė, jau septintoji meninės fotografijos teminė paroda „Žirgai fotografijoje", kuriai per 500 geriausiųjų savo lakštų jau atsiuntė visų trijų Baltijos šalių, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos fotomenininkai ir iš kurių 70 bus eksponuojami parodoje.
Pasak žemės ūkio ministro, profesoriaus Vigilijaus Juknos, Lietuvoje žirgai nuo seno apgaubti ypatinga aureole.
"Žirgui priskiriama nepaprasta galia. Jis saugodavo sodybą, namus nuo blogybių, todėl mes, lietuviai, nuo seno mylime ir branginame žirgą - kovų draugą, sunkių žemės ūkio darbų pagalbininką. Žirgai - tarsi gyvas, nenutrūkstantis ryšys tarp praeities ir dabarties kartų, o šimtmečius gyvuojanti Sartų tradicija, atlaikiusi įvairius politinius ar ekonominius šalies gyvenimo sūkurius, verta ypatingos pagarbos ir įvertinimo", -trečiadienį vykusioje lenktynių „Sartai 2013" spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
Ministras akcentavo, jog vietinės arklių veislės - mūsų tautos istorinis, kultūrinis reliktas, neįkainojamas Lietuvos arklių genetinis fondas. Todėl savo žirgų veislėmis rūpinamasi, jos saugomos, puoselėjamos ir propaguojamos, o kai kurios jų pripažintos saugotinomis ir tarptautiniu mastu.
V. Jukna pabrėžė, jog Sartų lenktynes nuo pat 1933 m. remia Žemės ūkio ministerija, 1955 m. jos tapo respublikinės, o nuo 1968 m. pradėtos kartu rengti ir žiemos mugės.
