VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Sportas

07 17. Futbolo gimtadienis - nežinomas

Gediminas Kalinauskas

Futbolo istorikas, žurnalistas, rašytojas

 

Pastarojo meto aktyviausias mūsų futbolo istorijos propaguotojas gerb.

A. Klimkevičius, kaip ir anksčiau, stebina savo „atradimais“ ir dažnai prieštarauja pats sau. Štai ir šių metų gegužės 30 d. „Sporte“ rašinyje „Moralę palaikė baudomis“ autorius ištraukė iš konteksto vieną detalę ir ją sureikšmino, ta pačia proga pažėrė įvairių išvedžiojimų.

Tikrai mūsų „šalyje“ pirmosios futbolo rungtynės įvyko ne 1911 metais. Apie tai ne sykį teko rašyti spaudoje ir knygose. Iš tiesų 1911 m. rugsėjo 4 d. yra reikšminga tik Kaunui. Kad futbolas buvo žaidžiamas anksčiau yra rašęs ir

J. Klimas  (taip pat daug ką „privėlęs“), ir kiti autoriai. Buvo net pažymima, kad 1861 metais Klaipėdoje įsteigtoji MTV be gimnastikos dar kultivavo vejos sportą. Tik buvo neaišku, kiek tai susiję su tikruoju futbolu. Taip pat buvo paleista „antis“, kad futbolo pradininkai yra šilutiškiai.

Labai keista ir tai, kad gerb. A. Klimkevičius carinės Rusijos okupuotą Lietuvą pavadino šalimi, ką anksčiau kategoriškai neigė. Tad apie viską iš eilės.

1931 m. liepos 28 d. raštas dėl Lietuvos futbolo lygos

Futbolo ištakų teko ieškoti daugiau nei 50 metų, ir tik neseniai iš vokiškojo šaltinio pavyko sužinoti, kad 1905 metais Klaipėdoje jau buvo 3 komandos - MTV, Mokytojų seminarijos ir „Prussia“ (žiūr. ištrauką). Kaip žinia, MTV buvo turtingųjų sporto organizacija. Jos futbolininkai pasirodydavo tik svarbiomis progomis. O gal tarpusavyje jie žaisdavo dar 19 amžiuje? Nejaugi iki 1905-ųjų nerungtyniavo ir kitos komandos?

Kad Šilutėje futbolą pradėta žaisti vėliau paliudija ir neseniai pasirodžiusi knyga „Šilutė ir jos 500 metų istorija“. 44 psl. rašoma, kad 1919 m. pradėjusi veikti sporto draugija „Vorwarts“ („Pirmyn“) pirmiausia propagavo futbolą. Yra duomenų, kad žaidė dvejais metais vėliau.

Vilniuje pirmosios futbolo rungtynės įvyko 1909 m. spalio 4 d. Jų entuziastai buvo Realinės mokyklos ir Futbolo ratelio („Kružok čestnych futbolistov“) atstovai.

1911 m. pavasarį didelio susidomėjimo susilaukė mokyklų futbolo pirmenybės. Keturios komandos rungtyniavo dėl vertingos taurės. Varžybas kuravo Vilniaus mokymo apygardos vadovas V. Levickis. Gegužės 31 d. turėjo paaiškėti trofėjaus laimėtojas. Tačiau dvi pirmavusios - Realinės mokyklos ir Vinogradovo gimnazijos - ekipos sužaidė lygiosiomis 1:1, ir čempionas nebuvo išaiškintas (abi surinko po 5 taškus). „Kurjer Wilenski“ parašė, kad futbolininkai išvyko atostogų „į įvairias krašto vietas“.

1911-aisiais Vilniuje buvo ir 3 suaugusiųjų futbolo komandos - „Sokol“, „Žvėrynas“ ir „Antakalnis“. „Sokol“ draugijos pirmininko A. A. Kono iniciatyva buvo įsteigta Vilniaus futbolo lyga. Šis labai veiklus žmogus taip pat buvo žirgų lenktynių, imtynių, dviračių sporto ir šachmatų varžybų entuziastas.

Ištrauka

Viename savo rašinių gerb. A. Klimkevičius sporto draugiją „Sokol“ pavadino kažkokia mistine organizacija, importuota iš Krokuvos ar iš kažkur. Iš tiesų tai buvo Rytų Europos sporto pažiba. Daugiausia pagarbos ji nusipelnė dėl sakaliečių gimnastikos propagavimo, kuri ypač populiari buvo Čekijoje. Ja užsiiminėjo ir mūsų kariuomenė.

Šių metų rugpjūčio 6 d. sukaks 100 metų, kai pirmą kartą susitiko Kauno ir Vilniaus futbolininkai. Vėlgi daugelio autorių šios rungtynės buvo įvardijamos neteisingai. Iš tikrųjų žaidė ne miestų rinktinės. Aikštės šeimininkams kauniečiams tuokart atstovavo tik „Oriol“ („Aro“) futbolininkai (gal kitų ir nebuvo). Vilniaus spauda akcentavo, kad vilniečių vienuolikė buvo sudaryta iš „viso Vilniaus“. Lygos rinktinėje tada žaidė 6 futbolininkai iš „Sokol“, 4 puolėjai iš „Žvėryno“ ir saugas iš „Antakalnio“. Todėl nenuostabu, kad Vilniaus rinktinė nugalėjo rezultatu 10:5.

Nieko keisto nėra, kad savo laiku pradėta šlovinti 1922 metus. Anksčiau net nebandyta gilintis į mūsų futbolo istoriją. Juolab kad sovietiniu okupaciniu laikotarpiu būtų „užkliuvę“ kiti okupaciniai periodai. Vis dėlto nemažas subruzdimas buvo prieš 1972-uosius. Mūsų oficialaus futbolo 50-mečio proga net norėta išleisti knygą. Gerai, kad tas leidinys nepasirodė. Kai kurie autoriai tiesiog norėjo sumenkinti tarpukario laikotarpį. Bandyta paniekinti labiausiai nusipelniusių kariuomenės, šaulių ir jaunalietuvių organizacijų reikšmę.

1997 m. LFF Istorijos, spaudos ir propagandos komitetas, nežinant tikslios mūsų futbolo „gimimo“ datos, pripažino 1922 metus oficialaus mūsų futbolo pradžia. Mat tada (kovo 22 d.) visus futbolo reikalus pradėjo tvarkyti Lietuvos sporto lygos (LSL) futbolo skyrius (vėliau komitetas). Beje, 1923 m. LSL ir buvo priimta į FIFA, nes atskiros futbolo organizacijos nebuvo. Taip pat buvo nutarta eilės tvarka skaičiuoti visus Lietuvos čempionatus, įskaitant hitlerinės ir sovietinės okupacijos metus, bei rinktinės rungtynes ir taurės varžybas. Tai ir vykdo buvęs komiteto narys, mūsų sporto metraštininkas A. Bertašius „Lietuvos sporto žinynuose“.

Kaip žinia, estai sovietinį okupacinį laikotarpį apskritai atmeta, todėl jų pateikiama informacija skyla į 3 dalis. Savotiškame užribyje atsiduria tarpukario metai, dingsta eiliškumas. Norėčiau ir aš, kad mano pase būtų įrašyti tik 22 metai, tačiau pėdsakai kaktoje viską išduoda...

Kažką panašaus galima atsekti iš gerb. A. Klimkevičiaus publikacijų. Vienur autorius kategoriškai teigia, kad Lietuvos vardas sovietmečiu buvo ištrintas, o ant futbolininkų marškinėlių visada vyravo raidės „LTSR“, kitur okupuotą kraštą vadina šalimi (valstybe). Tačiau iš nuotraukų matyti, kad ir 1946, ir 1983 m. mūsų futbolininkai vilkėjo tradicine apranga su užrašais „Lietuva“!

Dar noriu priminti, kad 1987 m. Vilniaus „Žalgirio“ komanda, pasaulinėje universiadoje gynusi SSRS studentų rinktinės garbę, žaidė su savo žalia-balta apranga.

1988 ir 1989 m. UEFA taurės varžyboms išleidome oficialias programas, pažymėdami, kad žalgiriečiai atstovauja ne SSRS, o Lietuvai. Savo kokybe jos buvo pripažintos geriausiomis „šalyje“ (SSRS), tačiau premijų neskyrė, nes išleistos tik lietuvių kalba.

Lietuva 1944 metais iš FIFA nebuvo pašalinta, o veikla suspenduota nesumokėjus mokesčių. Tada pasaulis dar nesuvokė Stalino užmačių. 1952 m. SSRS įstojo į FIFA ir mokėjo mokesčius iš to paties „katilo“, į kurį plaukė ir mūsų pinigėliai. Taigi ir Lietuvos vardas turi būti pripažintas. Be abejo, tai ginčytini dalykai, tačiau ir okupacijos metais gyvenimas tęsėsi...

Panašių analogų yra ir daugiau. Karo metais vokiečių „išvaduotos“ Slovakija ir kai kurios Balkanų respublikos pradėjo... oficialią savo tarpvalstybinių rungtynių skaičiuotę. Nieko neatsiklausdamos savo rinktinių metraščius rašo Ispanijos provincijos Baskija, Katalonija ir Andalūzija.

Ir mes net nedvejodami sakome, kad 1988 metais A. Narbekovo ir A. Janonio parvežti olimpiniai aukso medaliai yra mūsų šalies (be kabučių) turtas!

Atgal